Programa 2014



UŽ TVIRTĄ LIETUVĄ TEISINGOJE EUROPOJE!

DARBO PARTIJOS
RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ 2014–2019 m.
PROGRAMA



Kodėl tai svarbu?

Darbo partija kviečia Lietuvos piliečius šiemet būti labai aktyviais, renkant Lietuvos kandidatus į Europos Parlamentą. Nauja politinė ES dauguma visus penkerius metus formuos Europos teisėkūrą pačiose įvairiausiose kiekvieno europiečio gyvenimo srityse: nuo bendrosios rinkos iki piliečių laisvių. Jų priimti sprendimai turės tiesioginį poveikį kiekvienam ES piliečiui, kiekvienai valstybei narei – tad ir Lietuvai.

Darbo partija kviečia atminti, kad Europos integracija ir įstojimas į ES turėjo didelę įtaką kasdieniam visų šalių narių, taip pat ir mūsų šalies piliečių gyvenimui, veiklai, net mąstysenai.

Politinė bei ekonominė Lietuvos integracija į ES teigiamai prisidėjo prie piliečių gyvenimo: pritraukė kapitalo investicijų labiau apmokamoms darbo vietoms steigtis ir palankesnių prekybos partnerių, atvėrė ES valstybių sienas, suteikė galimybių vykti mokytis, dirbti ir keliauti, naudotis ES kultūrine įvairove, padarė teigiamą įtaką kalbų mokymuisi, šalies ekonominiam, energetiniam ir socialiniam saugumui.

Darbo partija siekė ir sieks, kad visuomenės požiūris į ES išliktų teigiamas ir kad kiekvienas Lietuvos pilietis ne tik suvoktų, bet ir pajustų narystės ES naudą.

2014-ųjų Europos Parlamento rinkimai yra svarbiausi iš visų, buvusių iki šiol. Jie parodys, kaip visuomenė suvokia ES, jos tikslus ir uždavinius.

Naujasis Europos Parlamentas, skirtingai nei ankstesnieji, turės daugiau galių, nustatant Europos politikos kryptis. Tai reiškia – ir daugiau galimybių paskatinti pokyčius visose gyvenimo srityse.

Nedarbas, ekonominė krizė, menkas universitetų ir įmonių bendradarbiavimas Europoje, skurdas, bendrosios žemės ūkio politikos, bendrosios energetikos politikos įgyvendinimas, euro zonos plėtra, produktų ir paslaugų kainos, interneto saugumas – visas šias problemas Darbo partija gvildena ir sprendžia šiandien. Jas toliau spręs ir į Europos Parlamentą išrinkti jos nariai.

Darbo partijos kandidatai – aukštos kvalifikacijos, įvairių sričių ir profesijų atstovai, turintys ir reikiamos patirties, ir žinių, reikalingų produktyviam darbui Europos Parlamente.

Balsuodami už Darbo partijos kandidatus Europos Parlamento rinkimuose, balsuojate už savo ateitį.

Darbo partija vertina kiekvieno piliečio nuomonę, argumentus ir pasiūlymus, kuriais taip pat remiasi jos formuojama politika, skirta Lietuvos bei ES piliečių gerovei kurti.

Ko mes siekiame?

Kartu drąsiai, aktyviai ir ryžtingai priimti sprendimus bei veikti.

Kartu imtis iniciatyvos naujiems darbams, idėjoms, pagalvoti, kas mums svarbiausia. Mes galime pasirinkti, kokios norime Europos, tad aktyviai dalyvaukime sprendžiant, kokia ji bus.

Kartu įveikti kylančius iššūkius. Padaryti viską, ką norime ir galime dėl savo ir būsimųjų kartų ateities.

Kartu kurti artimesnę ir bendresnę Europą. Europą, kurioje senosios ir naujosios, didžiosios ir mažosios valstybės narės bendrauja lygiateisiškumo pagrindais. Stiprią Europą, galinčią apginti save ir savo piliečius pasaulyje.

Kartu kurti teisingesnę Europą, o kartu su ja – geresnę, gražesnę, saugesnę ir turtingesnę Lietuvą.

SVEIKATOS APSAUGA

• Tobulinsime sveikatos apsaugos sistemą visoje ES, kad kiekvienam piliečiui, nepriklausomai nuo jo statuso, socialinės ar ekonominės padėties, būtų prieinama operatyvi, kvalifikuota ir tinkama medicinos apsauga bei pagalba;
• e. sveikatos veiksmų planu gerinsime sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą visiems ES piliečiams. Taip pat sieksime gerinti prieigą prie prevencinių sveikatos priežiūros priemonių ir medicinos konsultacijų atokiuose regionuose ar retai gyvenamose vietovėse. Gerinsime medicinos personalo darbo sąlygas, mažinsime laukimo laiką ir užtikrinsime saugią, veiksmingą bei kokybišką sveikatos priežiūrą;
• suteiksime daugiau galimybių pacientams gydytis kitose ES valstybėse ir gauti kompensaciją už minėtų paslaugų suteikimą tokiais įkainiais, kurie nustatyti paciento gyvenamoje valstybėje;
• siekdami paskatinti mokslinius tyrimus bei kartu užtikrinti pacientų teises ES lygmeniu, patvirtinsime aiškesnes naujų vaistų klinikinių tyrimų taisykles, kuriose būtų tiksliau nustatytos etikos komisijų pareigos ir išsamiau apibrėžtas informuoto pacientų sutikimo gavimo procesas;
• nustatysime griežtesnę tvarką, kuri padidintų medicinos prietaisų ir implantų saugą;
• priimsime teisės aktus ES lygmeniu griežčiau kontroliuoti tabako produktų ir alkoholio reklamą;
• ES lygmeniu toliau vykdysime griežtus genetiškai modifikuotų kultūrų saugos patikrinimus ir taikysime ženklinimo taisykles, siekdami užtikrinti, kad vartotojai gautų visą reikiamą informaciją;
• sieksime, kad ES valstybėse narėse nebūtų auginamos genetiškai modifikuotos kultūros, taip pat – kad jos nebūtų įvežamos į Lietuvą.

ŠVIETIMAS

Kad išliktume konkurencingi sparčiai kintančiame pasaulyje ir ugdytume rytojaus visuomenę, privalome investuoti į savo tautos žmones, ypač jaunimą, į jų įgūdžius, gebėjimą prisitaikyti prie pokyčių ir kurti naujoves. Šioje srityje turi vykti bendras darbas tarp visų ES valstybių narių, dalinantis gerąja patirtimi, ES lygmeniu priimant teisės aktus, gerinančius jaunimo ugdymo kokybę.
Todėl:
• mažinsime mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių;
• sieksime lygių galimybių, kad visiems būtų garantuotas aukštos kokybės ikimokyklinis, pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas;
• stiprinsime profesinio mokymo ir aukštojo mokslo mokyklų bei įmonių partnerystę;
• gerinsime aukštojo ar lygiaverčio lygmens mokslo kokybę, veiksmingumą ir atvirumą;
• didinsime aukštojo mokslo vaidmenį ir vertę visuomenei bei valstybių ekonomikai. Skatinsime studentų ir dėstytojų tarptautinį judumą, taip pat stiprinsime tarptautines partnerystes, kad būtų kuriamos jungtinės studijų programos ir keliama kvalifikacija;
• gilinsime formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą bei tarpusavio papildomumą, kursime neformaliai įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą;
• didinsime galimybes mokytis visą gyvenimą, kelsime kvalifikaciją ir ugdysime darbo jėgos įgūdžius;
• pritaikysime švietimo ir mokymo sistemas darbo rinkai.

FINANSAI

• Atsakingai ir kruopščiai pasirengsime įsivesti eurą ir tapsime visateise euro zonos nare. Numatysime stebėsenos bei kontrolės mechanizmus, kurie leistų išvengti nepagrįsto kainų augimo ir pan.;
• stiprinsime ES biudžeto drausmę ir viešųjų finansų kontrolę. Apibrėšime ir taikysime nuobaudas ES narėms, nesilaikančioms fiskalinės drausmės politikos;
• daugiau ES investicijų skirsime užimtumui ir ūkio augimui;
• tobulinsime ir griežčiau kontroliuosime ES struktūrinės paramos paskirstymą;
• sieksime veiksmingesnio ES struktūrinių fondų panaudojimo, pirmenybę teikdami darbo vietoms kurti smulkiame ir vidutiniame versle, taip pat atsilikusiems regionams remti;
• ES fondais skatinsime ne tik ekonomiką, bet ir solidarumą, kuris padėtų siekti bendros socialinės rūpybos sistemos;
• sieksime, kad kiekvienas euras būtų išleidžiamas kuo efektyviau, o nepanaudotas ES lėšas perskirstyti ne tik tarp metų, bet ir tarp atskirų biudžeto išlaidų eilučių;
• sieksime veiksmingesnio ES lėšų naudojimo valstybių ir regionų lygmeniu. Mažinsime ES biurokratinę sistemą, reikalausime kur kas efektyviau naudoti programų lėšas;
• sieksime suvienodinti daugiamečio ES biudžeto trukmę su ES institucijų politiniu ciklu – tuomet jis būtų sudaromas nebe septyneriems, o penkeriems metams;
• inicijuosime nutarimus dėl ES išmokų Baltijos valstybių ūkiams padidinimo ir paramos žemės ūkiui suvienodinimo, nes išlikęs finansinis diskriminavimas prieštarauja ES sutartims ir jose deklaruojamoms lygių konkurencinių sąlygų nuostatoms;
• sieksime prioritetinės ES finansinės paramos ir Lietuvos elektros bei dujų tinklų sujungimo su Vakarų Europos energetiniais tinklais Europinės vėžės geležinkelio projekto pavyzdžiu;
• ES lygmeniuužtikrinsime  šalių narių finansinį stabilumą ir veiksmingesnę valstybių skolinimosi priežiūrą;
• pasisakome už visavertę Bankų sąjungą su bendra bankų priežiūra, vieningais bankų gaivinimo ir pertvarkymo bei indėlių garantijų mechanizmais, kurie veiksmingai palaikytų saugią pinigų ir kreditų rinką;
• palaikysime iniciatyvas ginant bei ginsime ES šalis nares nuo trečiųjų šalių neteisėtai taikomų prekybos suvaržymų ar kitų diskriminacinių poveikio priemonių;
• kovosime su grėsminga šešėline ekonomika ES. Sieksime, kad valstybės narės dirbtų kartu, kovodamos su mokesčių vengimu ir vadinamaisiais „mokesčių rojais“.

ŽEMĖS ŪKIS IR APLINKOSAUGA

• Kryptingai veiksime europiniu lygmeniu, kad būtų skatinama Lietuvos žemės ūkio plėtra. Sieksime, kad mūsų šalis būtų ne vartotoja, o gamintoja. Skatinsime sveikos, ekologiškos produkcijos gamybą;
• skatinsime vidutinio dydžio prekinių šeimos ūkių kūrimąsi – plėtojant modernų, gebantį konkuruoti žemės, maisto ūkį, racionaliai naudojant žemės išteklius. Prioriteto tvarka remsime jaunųjų ūkininkų ūkių kūrimąsi;
• sieksime, kad ūkininkams būtų sąžiningiau skiriamos europinės subsidijos, formuojamos teisingesnės kainos, daugiau dėmesio skiriama aplinkos ir vartotojų apsaugai;
• sieksime sąžiningesnių tiesioginių išmokų ūkininkams. Mažinsime skirtingose valstybėse narėse ūkininkų gaunamos tiesioginės paramos lygio skirtumus. Sieksime, kad senėjančiame žemės ūkio sektoriuje dirbtų daugiau jaunimo;
• sieksime, kad vartotojas bet kurioje ES šalyje galėtų nustatyti, kurioje šalyje pagamintas produktas. Akcentuosime tradicinių maisto produktų, ES kulinarinio paveldo atskirose valstybėse narėse svarbą;
• sieksime naujos, tvaresnės žuvininkystės politikos, kuri sustabdytų žvejybos išteklių pereikvojimą ir įpareigotų ES valstybes sumažinti žvejybos kvotas, atkurti tvarius žuvų išteklius;
• sieksime ES lygmeniu priimti įstatymus, kurie numatytų dažnesnius patikrinimus ir griežtesnes nuobaudas tiems, kurie klaidina vartotojus, neteisingai ženklindami maisto produktus;
• stabdysime miškų naikinimą, turintį didžiulių padarinių aplinkai ir vietos bendruomenėms. Skatinsime ir ES pinigais remsime miškų atkūrimą rekreaciniams bei visuomenės poreikiams, skirsime didesnį dėmesnį privačių miškų savininkų gebėjimų ugdymui, mokymui bei švietimui;
• griežčiau kontroliuosime aplinką teršiančių verslo subjektų veiklą, numatydami efektyvią ir pagrįstą nuobaudų sistemą, aktyviau įgyvendinsime principą „teršėjas moka“;
• sieksime efektyvesnės tarptautinės floros ir faunos, ypač nykstančių rūšių apsaugos, skirdami didesnes pastangas šioms rūšims atkurti;
• sieksime pagerinti vandens telkinių būklę, sustiprinti požeminio vandens išteklių apsaugą;
• sieksime taupesnio ir tikslingesnio Europos žemės gelmių išteklių naudojimo, įvesime griežtesnes kontrolės sistemas;
• vienas iš prioritetinių uždavinių – Baltijos jūros apsauga ne tik nuo taršos, tačiau ir nuo joje „palaidotų“ cheminių medžiagų, cheminio ginklo bei kitų pavojingų elementų. Sieksime, kad į šios problemos sprendimą įsijungtų visa ES, kad būtų imtasi konkrečių veiksmų ją saugiai ir kvalifikuotai pašalinti bei išvengti potencialios ekologinės katastrofos.

TRANSPORTAS, SUSISIEKIMAS

• Plėtosime pažangią, naujovišką ir visiškai tarpusavyje susietą transporto infrastruktūrą;
• sieksime, kad ES bendrai finansuojamos investicijos į infrastruktūrą, skirtos sujungti transeuropinius tinklus, būtų daromos palankiomis sąlygomis;
• skatinsime sąžiningą konkurenciją kelių transporto rinkoje ir užtikrinsime, kad visos ES transporto bendrovės vadovautųsi bendrais būtinaisiais saugos ir poilsio standartais;
• sieksime tobulesnių taisyklių, pagal kurias būtų geriau naudojami kilimo ir tūpimo tarpsniai intensyvaus eismo oro uostuose ir padidintas bendrovių, teikiančių techninės priežiūros, degalų papildymo ar bagažo tvarkymo paslaugas dideliuose oro uostuose, skaičius, kad paslaugos būtų teikiamos geriau ir greičiau;
• didinsime telekomunikacijų paslaugų patikimumą ir saugumą bei sumažinsime jų kainą. Įgyvendinsime brutalių bei kibernetinių išpuolių prevencijos priemones, užtikrindami bendrą įvairių Europos valstybių institucijų veikimą;
• sieksime nacionalinių telekomunikacijų rinkų susijungimo į bendrą Europos skaitmeninę rinką.

REGIONINĖ POLITIKA

ES regionine politika skatinsime ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumą, tvarią plėtrą ir mažinsime socialinius bei ekonominius regionų skirtumus. Šie procesai turi tapti efektyvesniais, skaidresniais ir, svarbiausia, kur kas spartesniais. Mes pasisakome už ES veikimą subsidiarumo principu: sprendimai turėtų būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi.
Todėl:
• sieksime, kad investicijos regionuose pasiteisintų, kad dėl jų būtų ne tik tvarkomi miestai ar kaimo gyvenvietės, tačiau ir suteikiama reali nauda žmonėms;
• skatinsime atvirkštinę migraciją: kad žmonės, gimę ir augę konkrečiame regione, vėliau išvykę studijuoti ar dirbti į sostinę ar svetur, norėtų ir galėtų grįžti dirbti į savo gimtąsias vietas, kad jiems būtų sudarytos sąlygos gyventi, dirbti ir kurti čia;
• ES struktūrinių fondų paramą efektyviau panaudosime jaunimui ir atleistiems darbuotojams mokyti, naujų verslo galimybių ieškančioms mažosioms įmonėms, interneto ryšiui spartinti atokiuose regionuose, tarptautiniams moksliniams tyrimams skatinti ir kitiems projektams;
• sieksime didesnio vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimo, priimdami sprendimus dėl ES biudžeto lėšų panaudojimo;
• skatinsime verslumą regionuose, ypač verslą, susijusį su specifiniais žemės ūkio produktais, taip pat amatus ir meistrystę bei specifinius gamybos procesus. Skatinsime produktų, kuriems suteikiamas regioninio produkto ženklas, plėtrą, turinčių įtaką kitoms regione teikiamoms paslaugoms, kaip turizmo, apgyvendinimo, maitinimo ir kt. Sieksime regioninio išskirtinumo pripažinimo ir galimybės už tai gauti europinę finansinę paramą;
• sieksime paramos fiziniam, ekonominiam, socialiniam nepasiturinčių miestų ir kaimų bendruomenių bei vietovių atnaujinimui, sieksime energijos vartojimo efektyvumo, mažinti skirtumus ir nuolat kovoti su skurdu, spręsti ekologines problemas;  
• saugiau dėmesio skirsime miesto ir kaimo vietovių atskirčiai mažinti, taip pat ir investuodami ES lėšas į nedidelės apimties infrastruktūrą, pagerinančią pagrindinių paslaugų prieinamumą ir gyvenimo kokybę vietos bendruomenėms.

VERSLUMAS

• Europos Parlamente priimsime teisės aktus, kurie skatintų palankias sąlygas verslumui ir naujiems smulkaus bei vidutinio verslo (SVV) subjektams steigtis;
• mažinsime administracinį bei techninį SVV subjektų reguliavimą;
•  iš ES biudžeto finansuosime naujų įmonių steigimąsi ir verslumą skatinančias iniciatyvas, taip pat remsime projektus, kurie padėtų formuoti teigiamą viešąją nuomonę apie verslą (verslo planų konkursai, verslumą skatinantys turnyrai mokyklose, gerosios praktikos pavyzdžių propagavimas, idėjų mugės ir pan.);
• teiksime paramą tikslinėse teritorijose naujai įsteigtoms labai mažoms ir mažoms įmonėms;
• finansinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis priemonėmis skatinsime moterų verslumą;
• palengvinsime Europos verslo subjektų veiklą, mažinsime biurokratiją ir užtikrinsime, kad naujais ES teisės aktais jos nebūtų sukurta daugiau. Užtikrinsime geresnės aplinkos arba vartotojų apsaugos ir mažesnio reguliavimo pusiausvyrą.

UŽIMTUMAS IR KONKURENCINGUMAS

Nedarbas – viena skaudžiausių problemų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Pasaulinė konkurencija ir finansų krizė sukrėtė Europos įmones, daugelis jų patyrė bankrotą arba sumažino darbuotojų skaičių. Jaunimo nedarbo lygis ES siekia daugiau nei 23 proc. ir yra dvigubai didesnis už suaugusiųjų. Įsidarbinimo galimybių mažiau ir dėl to, jog ES šalių švietimo sistemos dažnai neatspindi rinkos poreikių arba susiduriama su kliūtimis, siekiant išvykti dirbti ar mokytis į užsienį.

• Siekdami pagyvinti apmirusią ekonomiką ir išvengti Europoje ilgalaikės recesijos, vykdysime aktyvią ES ekonominę politiką, kuri skatintų didesnį rinkos vartojimą ir verslo kreditavimą kaip būdą naujoms darbo vietoms kurtis ir finansų stabilumui užtikrinti;
• numatydami ES struktūrinių fondų naudojimo kryptis, pirmenybę teiksime investicijoms į darbo vietas, taip pat stambiems gamybos centrams steigti atsilikusiuose regionuose ir kaimo vietovėse;
• didinsime darbdavių suinteresuotumą kurti naujas tinkamos kokybės darbo vietas, tam pasitelkdami ir įmonių socialinės atsakomybės plėtrą. Vykdysime socialinį dialogą, kuris padėtų modernizuoti darbo santykius – užtikrinti lanksčias darbo sutarčių sąlygas, darbo laiko reguliavimo ir darbo organizavimo galimybes;
• užtikrinsime laisvą asmenų judėjimą, sieksime, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos visiems ES darbuotojams ir sąžininga konkurencija tarp įmonių;
•  didinsime socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių galimybes dalyvauti darbo rinkoje ir tobulinsime asmens, visuomenės ir rinkos poreikius atitinkančią švietimo bei kultūros, pagalbos bei paslaugų sistemą;
• sieksime, kad ES mastu būtų kuriamos sąlygos aktyviau integruoti į darbo rinką bedarbius arba darbo rinkoje nedalyvaujančius darbingo amžiaus, skurdo riziką patiriančius asmenis. Skatinsime nuo darbo rinkos labiausiai nutolusių asmenų integraciją į ją, aktyvesnį pagyvenusių asmenų dalyvavimą darbo rinkoje;
• atkreipsime dėmesį į „protų švaistymo“ problemą, kai kvalifikuoti ir kompetentingi jauni žmonės priversti dirbti darbą, gerokai prastesnį, negu leidžia jų potencialios galimybės, o tai turi neigiamų padarinių – ne tik socialinių, bet ir psichologinių;• aktyviau remsime jaunimo užimtumo iniciatyvas, visų pirma – nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių ilgalaikę integraciją į darbo rinką;
• remsime bendrą Europos stažuočių kokybės sistemą;
• efektyviai įgyvendinsime naująją jaunimo, švietimo ir sporto mainų programą „ERASMUS+“, leidžiančią naudotis geresniu judumu bei glaudžiu bendradarbiavimu užsienyje;
• skatinsime aktyvesnį ir visaapimantį užsienio kalbų mokymąsi. Siekti, kad jis būtų prieinamas visiems be išimties žmonėms, nepriklausomai nuo jų turtinės ar socialinės padėties;
• sieksime, kad būtų efektyviai panaudojamos socialiniams ir paramos tikslams skirtos lėšos, kurios bus išmokamos iki 2020 m.;
• remsime įmones ir jų darbuotojus, naudodami ES biudžeto lėšas bei kitas priemones, skirtas užtikrinti Europos įmonių konkurencinį pranašumą pasaulio rinkose, ir kursime darbo vietas, ypač jaunimui;
• užtikrinsime, kad vienose ES šalyse įgyjamos kvalifikacijos būtų pripažįstamos kitose šalyse, ir taip bendroji rinka taptų dar efektyvesne;
• skatinsime profesinio mokymo plėtrą, organizuosime ir remsime Europos profesinio mokymo rėmimo kampanijas. Sieksime, kad valstybės narės pripažintų ir patvirtintų neformalųjį išsilavinimą, įgūdžius, įgytus neformalioje švietimo sistemoje;
• imsimės priemonių ES mastu, kad vaikų gimdymas ir auginimas bei rūpinimasis šeima ateityje neskurdintų moterų, nes dėl šeimos moteris visą savo darbingą amžių rizikuoja savo socialinėmis garantijomis ir pensija. Sieksime, kad tokioms moterims būtų sukurtas specialus draudimas, kompensuojantis potencialias prarandamas pajamas ar jų dalį;
• mažos, vidutinės ir labai mažos įmonės ES privačiame sektoriuje yra sukūrusios 90 mln. darbo vietų. Būtent čia glūdi didžiulis darbo vietų kūrimo, ekonominio augimo ir inovacijų diegimo potencialas. Todėl sieksime, kad ES ir valstybės narės užtikrintų geresnes galimybes tokioms įmonėms gauti finansavimą, taip pat skatinsime jų verslumą, kursime joms geresnę reglamentavimo sistemą, pasirūpinsime joms priimtinomis ir prieinamomis bankų paskolomis;
• siūlysime ES naują iniciatyvą – kompensacijas valstybei narei dėl vadinamojo „protų nutekėjimo“, išmokas ar kitokias finansines/ ekonomines subsidijas valstybei, kurios pilietis baigė mokslus ir įgijo specialybę gimtojoje šalyje, tačiau įsidarbino kitoje ES šalyje. Tai būtų teisėtas ir teisingas atlygis šaliai, kuri išugdė kompetentingą specialistą, tačiau dėl pastarojo emigracijos negali pasinaudoti jo kuriama pridėtine verte.

PILIEČIŲ TEISĖS IR LAISVĖS

• Kursime teisinę sistemą ir priemones, padėsiančias spręsti svarbiausias Europos problemas ir leisiančias geriau reaguoti į piliečių reikalavimus. Remdamiesi šia teisine sistema, ES piliečiai įgytų daugiau teisių, ES taptų demokratiškesne;
• sieksime, kad Europos Parlamentui būtų suteikta platesnė teisėkūros iniciatyvos teisė. Tai sustiprintų ES ir jos sprendimų demokratinį teisėtumą, sumažintų atotrūkį tarp ES ir jos piliečių;
• sieksime, kad būtų sukurtas mechanizmas, kuris įpareigotų ES aktyviau reaguoti į teisės pažeidimus ir aktyviau reaguoti į piliečių teisių pažeidimus ES valstybėse narėse;
• sieksime, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsaugos klausimai iš nacionalinių valstybių prerogatyvos taptų ES lygio reguliuojamu ir prižiūrimu klausimu. Sieksime, kad šios problemos būtų sprendžiamos ES viduje;
• sieksime, kad visi ES gyventojai turėtų tas pačias pagrindines teises ir judėjimo laisvę. Jokia krizė negali pateisinti jų ribojimo;
• sieksime, kad būtų efektyvinamas ES lygmens teismų darbas ir trumpinamas laikas, per kurį sprendžiamos ES piliečių bylos;
• aktyviau skatinsime žmogaus teisių apsaugos ES gerinimą, užtikrindami asmens duomenų apsaugą. Visi asmenys turi teisę žinoti, kokia asmeninė informacija apie juos renkama ir kokiais tikslais;
• kursime naujus sprendimus ir priemones, tobulinsime jau sukurtas asmens tapatybės nustatymo ir privatumo išsaugojimo elektroninėje erdvėje priemones. Užtikrinsime Europos valstybių bendradarbiavimą, dalijimąsi patirtimi šioje srityje;
• pasisakome už tradicinę šeimą, už šeimos vertybes, už vaiko teisę turėti motiną ir tėvą;
• stiprinsime vaikų apsaugą, remdami europinės dingusių vaikų registravimo sistemos sukūrimą, plėtodami bendrą ES duomenų bazę, kurioje registruojami prieš vaikus padaryti nusikaltimai;
• įpareigosime ES institucijas užtikrinti, kad jų veiksmai nepažeistų piliečių politinių, pilietinių, ekonominių ir socialinių teisių, piliečiai įgytų iniciatyvos teisę, kuri leistų ne mažiau kaip milijonui piliečių prašyti EK imtis teisėkūros iniciatyvos konkrečioje srityje;
• aktyviai dalyvausime teisėkūroje, spręsdami vizų, prieglobsčio, teisėtos imigracijos, teismų bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimo, Eurojusto ir Europolo, baudžiamųjų sankcijų už sunkių tarptautinio pobūdžio nusikaltimų pagrindinių taisyklių klausimus, taip pat pasienio kontrolės, asmens duomenų apsaugos, kovos su prekyba žmonėmis ir integracijos skatinimo klausimus;
• stiprinsime kovą su terorizmu ir kitomis tarptautinėmis grėsmėmis, tačiau pasisakome prieš neteisėtą piliečių sekimą, jų telefonų klausimąsi;
• esame už tai, kad Europos Parlamentui būtų palikta tik viena darbo vieta – Briuselyje, atsisakant posėdžių Strasbūre ir taip taupant ES lėšas.

LYČIŲ LYGYBĖ

Lyčių lygybė – neginčijama vertybė, ypač suvokiant, jog Lietuvos ir Europos moterų indėlis valstybės gyvenime yra nepaprastai reikšmingas.
Todėl:
• sieksime, kad vyrų ir moterų galimybės būtų vienodos – įgyjant išsilavinimą, gaunant darbo užmokestį, kuriant ir rūpinantis šeima, auginant vaikus;
• aktyviau naikinsime vis dar pasitaikančias smurto dėl lyties apraiškas darbo vietoje, artimoje aplinkoje ir kitur. Imsimės efektyvių prevencinių, taip pat ir informacinių priemonių visiškai šiam negatyviam reiškiniui panaikinti. Tuo tikslu panaudoti ES lėšas;
• taip pat sieksime palengvinti šeimos ir darbo įsipareigojimų derinimą, užtikrindami galimybes naudotis kokybiškomis ir nebrangiomis priežiūros paslaugomis, remdami šeimas bei artimuosius slaugančius asmenis;
• sukursime veiksmingus kontrolės mechanizmus tam, kad asmuo, susiduriantis su diskriminacija dėl savo lyties, bet kurioje ES valstybėje narėje galėtų kreiptis į kontroliuojančias institucijas;
• tobulinsime šių institucijų veiklą, sieksime, kad jų darbas būtų efektyvesnis ir spartesnis, taip pat sieksime didesnio informuotumo apie institucijų veiklą, priimamus sprendimus ir galimybę ten kreiptis bet kuriam suinteresuotam pareiškėjui.

MOKSLINIAI TYRIMAI

Mokslinių tyrimų plėtra – tvarios ekonomikos ateities pagrindas, inovacijų įvairiose ES piliečių gyvenimo srityse garantija. Investicijos į aukšto lygio mokslinius tyrimus pritraukia verslo užsakymus ir kuria verslui pridėtinę vertę. Nepakanka vien teigti, kad moksliniams tyrimams didinsime finansavimą, būtina parodyti, kaip tos lėšos duos rezultatų ir kokia jų sėkmė.
Todėl:
• sieksime kuo anksčiau sudominti mokinius moksline veikla, sudaryti sąlygas gabiausiems studentams įsitraukti į mokslinių tyrimų vykdymą bei atitinkamai organizuoti studijų procesą;
• sutelksime dėmesį į mokslo kokybės stiprinimą ir į mokslo žiniomis grįstas inovacijas visoje Europoje;
• skatinsime tarptautinį verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Sieksime, kad verslas gautų atvirą prieigą prie naujausių mokslo laimėjimų;
• skatinsime švietimo, mokslinių tyrimų ir naujovių kūrimą bei jų sąveiką nuo idėjos iki rinkos, vadovaujantis pagrindiniais vertinimo kriterijais: aukštos kokybės moksliniais tyrimais, konkurencinga pramone ir nauda visuomenei. Skatinsime Europos valstybių bendradarbiavimą šioje srityje;
• skatinsime tarptautinių verslo ir mokslo vertės kūrimo tinklų plėtrą, siekdami perduoti žinias, technologijas ir netechnologinius sprendimus bei komercializuodami mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatus;
• stiprinsime Europos tarptautinį bendradarbiavimą ir Rytų partnerystę mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų srityse.

ENERGETIKA

• Sieksime savarankiško, nepriklausomo ES, taip pat ir Lietuvos energetikos ūkio;
• sieksime bendro energetikos reguliavimo, energetikos infrastruktūros veikimo taisyklių, tokių kaip prisijungimas prie skirstomųjų tinklų ir sistemos, suderinimo;
• skatinsime atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimo efektyvumą pramonės įmonėse, sudarysime galimybes pasirinkti technologinius sprendimus, didinančius jų konkurencingumą;
• sieksime įgyvendinti vieną pagrindinių ES 2020 m. tikslų – Lietuvoje 23 proc. suvartojamos energijos turėtų būti gaminama iš atsinaujinančių energijos išteklių įgyvendinimo. Atsinaujinančių energijos išteklių plėtra ne tik padės spręsti su klimato kaita susijusias problemas, bet ir įgalins didinti Lietuvos energetinę nepriklausomybę;
• ES lygiu sieksime didesnio dėmesio, užtikrindami konkurencingas energijos kainas pramonei. Tai ypač aktualu Lietuvos pramonei, kuri yra viena labiausiai energetiškai intensyvių visoje ES;
• didinsime gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumą, ypatingą dėmesį skirdami daugiabučiams atnaujinti, tam suteikdami ES finansavimą;
• raginsime valstybes nares imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrinti veiksmingą mažas pajamas gaunančių vartotojų apsaugą regionuose, didinant visuomenės informuotumą apie energijos taupymo galimybes ir energijos vartojimo efektyvumo priemones regionuose. Sieksime, kad žmonėms būtų teikiama informacija savivaldos institucijoje apie lengvatas ar skatinamąsias priemones, skirtas energijos efektyvumui didinti;
• plėtosime rinkas ekologiškesnėmis technologijomis, spartinsime dekarbonizaciją elektros energijos sektoriuje.

UŽSIENIO SANTYKIAI

• Sieksime, kad tarptautiniu mastu ES įsitvirtintų, liktų ir būtų vertinama kaip solidus, patikimas ir atviras partneris;
• sieksime aktyvesnio, operatyvesnio ir svaresnio reagavimo, kad būtų ginamos ES piliečių teisės ir laisvės, taip pat ES valstybių narių ekonominiai, socialiniai bei kiti interesai.
• ginsime ir puoselėsime ES vertybes kitose valstybėse, teiksime joms metodinę, finansinę ir kitokią paramą. Reikšime aktyvią bendrą poziciją įvairių regioninių konfliktų atveju;
• sieksime koordinuotos ES valstybių užsienio politikos, ypač vidaus rinkos apsaugos, eksporto į trečiąsias šalis palaikymo, energetinio saugumo ir teisingų kainų palaikymo srityse, veiksmingiau ginsime ES narių interesus antimonopolinėmis priemonėmis;
• sieksime stiprinti NATO, kaip svarbiausią euroatlantinės erdvės organizaciją;
• skatinsime bendradarbiavimą su ES nepriklausančių šalių parlamentais ir daugiašalėmis parlamentinėmis asamblėjomis, sieksime, kad būtų griežčiau laikomasi laisvų, sąžiningų ir skaidrių demokratinių politinių procesų;
• palaikysime racionalią ES plėtrą, sąžiningą ir vienodą kriterijų taikymą šalims kandidatėms ar asocijuotoms šalims;
• vykdysime tolesnę ES plėtrą – skatinsime Ukrainos integraciją į ES, taip pat palaikysime demokratinius procesus Baltarusijoje ir Rusijoje;
• nuosekliai laikysimės nuostatos, kad visoms šalims kandidatėms prioritetu taptų žmogaus teisės ir pagrindinės laisvės, teisinė valstybė, geri santykiai su kaimyninėmis šalimis ir kova su korupcija;
• skirsime didesnį dėmesį Rytų partnerystės politikai;
• stiprinsime Europos Parlamento ryšius su nacionaliniais parlamentais, skatinsime ir aktyvinsime jų tarpusavio bendradarbiavimą. Sieksime, kad ES būtų konfederacija, o ne federacija;
• nepaliaujamai skatinsime ir rūpinsimės tiek Europos, tiek bendrųjų vertybių, tiek ir nacionalinio identiteto išsaugojimu bei plėtra, skatindami ir plėtodami tam tikras ES programas. 

KLIMATO KAITA IR TARŠA

Pažymėtina, kad darni plėtra turi subalansuoti tris pagrindinius tikslus: socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos. Nė vienas iš šių tikslų nėra svarbesnis, negali būti iškeliamas aukščiau kitų, visi yra lygiaverčiai. ES turi tapti žaliosios ekonomikos pirmtaku. Tik stipri ir tvari Sąjunga gali imtis veiksmų, kad pasaulio mastu būtų kovojama su klimato kaita, taip pat maisto, vandens ir energijos trūkumu. Ekologiškos ekonomikos skatinimas taip pat padėtų kurti naujas darbo vietas.
Todėl:
• skatinsime Europą toliau kovoti su klimato kaita – vienu iš didžiausių bei globaliausių žmonijos iššūkių. Bendromis pastangomis, aktyviai įtraukdami visuomenės narius, sieksime sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimų. Būtina, kad prie šios kovos bent minimaliomis pastangomis prisidėtų kiekvienas sąmoningas ES pilietis;
• tęsime persiorientavimą į „žaliąją“ ekonomiką, mažiau priklausomą nuo brangaus iškastinio kuro importo, priimsime teisės aktus, skatinančius verslo subjektus rinktis „žaliąsias“ technologijas, į jas investuojant, jas plėtojant;
• nuosekliai mažinsime energijos sąnaudas, kryptingai plėtosime energijos gavybą iš atsinaujinančių šaltinių;
• ypatingą dėmesį skirsime transporto pramonėms, skatinsime efektyviai degalus vartojančių automobilių gamybą, mažinsime išmetamų anglies dioksidų kiekį;
• Europos mastu taikysime griežtesnes taisykles ir priemones, kuriomis sieksime apsisaugoti nuo oro, dirvožemio ir vandens taršos;
• išsaugosime ir gerinsime Baltijos jūros aplinką, mažindami į jūrą išmetamų teršalų (visų pirma – nitratų bei fosfatų, skatinančių jūros „žydėjimą“), tvariai naudodami žuvų išteklius;
• remsime europinius projektus, kuriais skatinamas ekologiškas projektavimas, t. y. numatoma pagerinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą (žaliavų parinkimas ir naudojimas, gamyba, pakavimas, transportavimas, naudojimas);
• diegsime atliekų pakartotinio naudojimo ir perdirbimo technologijas. Paskatinsime įmones diegti tokius gamybos metodus, kurie prisidėtų prie medžiagų pakartotinio panaudojimo, kad vis didesnė atliekų dalis taptų žaliava naujiems gaminiams;• Kursime tarptautinius verslo kooperacinius klasterius, pirmenybę teikdami įsikūrusiems tikslinėse teritorijose, skatindami pramoninę simbiozę;
• skatinsime įmones investuoti į mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančias technologijas.