Turbūt taip reikėtų kelti klausimą, apibūdinant 2009 metus Lietuvoje. Vyriausybės programoje vieni pirmųjų žodžių skamba taip: „XV Lietuvos Respublikos Vyriausybė darbą pradeda didelių iššūkių ir didelių darbų išvakarėse“.

Turiu pripažinti, kad Lietuva sulaukė daug iššūkių, dalį jų ši Vyriausybė paveldėjo, bet būkime atviri – ne mažesnę dalį tų iššūkių ji susikūrė pati neapgalvotais ir neatsakingais veiksmais, naktimis keisdama įstatymus ir užsispyrusiai nepripažindama savo klaidų. Sukeltas mokesčių chaosas ekonomikos sunkmečio išvargintus verslininkus glumino ir varė į visišką neviltį. Todėl dažnam sausio 16 d. kirbėjo mintis, ar pati Vyriausybė nėra iššūkis Lietuvai ir kiek valstybė bus pajėgi atsilaikyti prieš šios Vyriausybės neapgalvotus veiksmus?

Šiandien paprastam piliečiui jau sunku paaiškinti, kodėl valdžia negirdi argumentų. Jis paprasčiausiai laukia, kada Lietuva turės veiklią, nuoširdžiai dirbančią Vyriausybę, besivadovaujančią alternatyvia opozicine programa.

Vertinant 2009 metų ataskaitą, reikėtų ypatingą dėmesį skirti švietimo, sveikatos, jaunimo problemoms, emigracijai iš Lietuvos. Norėčiau plačiau paliesti keletą sričių, kuriose XV Vyriausybė veikia nepaisydama žmonių lūkesčių.

2009 m. vykdyta trumpalaikė viešųjų finansų stabilizavimo programa paliko ateičiai daug neatsakytų klausimų. Ar valdžios sektoriaus skolos augimas iki 29,3 % nuo BVP vien 2009 m. yra pagrįstas ekonomine logika? Pripažįstu, kad susidariusioje situacijoje skolintis prireiktų bet kuriai Vyriausybei. Tačiau kaip mes tuos pinigus panaudojome? Paprasčiausiai pravalgėme? Dar svarbiau, kad didieji valstybės vardu pasiskolintų lėšų grąžinimai yra numatyti 2012, 2013 ir 2016 metais, o tai gali dar labiau apsunkinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą.

Darbo partija, teikdama krizės įveikimo programą, siūlė racionalias priemones, kurios skatintų ūkio augimą, verslo aplinkos gerinimą ir taptų pagrindu ateityje efektyviai grąžinti įsiskolinimus. Deja, valdančiųjų strategija buvo kita – didinti mokesčius.

Nuo 2009 m. sausio 1 d. Vyriausybė ne tik atsisakė beveik visų PVM lengvatų, bet ir iki 19 % padidino PVM tarifą, kuris nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. dar kartą buvo padidintas jau iki 21 %.

Svarstant 2009 metų valstybės biudžetą, Vyriausybė prognozavo, kad vien iš PVM gaus papildomai 930 mln. Lt pajamų, tačiau realybė kitokia. 2008 m. iš PVM į valstybės biudžetą buvo surinkta 9 mlrd. 243 mln. Lt pajamų, o 2009 m. surinkta tik 6 mlrd. 799 mln., arba 2 mlrd. 444 mln. mažiau nei 2008 m.

Reikėtų priminti, kad 2008 m. žiemą opozicijos atstovai ne kartą aiškino galimas mokesčių reformos pasekmes vartojimui. O šiuos nuogąstavimus šiandien tik dar kartą patvirtina Lietuvos bankas, pabrėždamas, kad reikšmingiausios įtakos bendrojo vidaus produkto kritimui turėjo sumažėjęs privatus vartojimas.

Šiandien, žvelgdami į astronomines kuro kainas, neturėtume pamiršti ir Vyriausybės „nuopelnų“ šioje srityje, nes mokesčių kėlimo vajus neaplenkė ir akcizų. Nuo 2009 m. kovo 1 d. ir rugsėjo 1 d. buvo padidinti akcizai tabakui, alkoholiniams gėrimams, benzinui ir dyzeliniams degalams. Kartu Vyriausybė prognozavo, kad 2009 m. valstybės biudžetas gaus papildomai 690 mln. Lt pajamų, o šių produktų realizavimo apimtys išliks 2008 m. lygmens. Bet gavome 96 mln. Lt mažiau. Tad ko verti Vyriausybės skaičiavimai?

Dabar jau pripažįstama, kad sumažėjo gyventojų vartojimas, bet nepamirškime ir smarkiai šoktelėjusios kontrabandos. Įvairios tarnybos teigia, kad šių prekių nelegalus įvežimas galėjo išaugti apie 2–3 kartus ir dėl to biudžetas praranda iki 1,5 mlrd. Lt pajamų. Ar tai nėra šios Vyriausybės darbo pasekmė?

Nepanašu, kad pasaulio ekonomikos forumo ekspertai pultų rašyti vadovėlius apie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasiekimus. Pagal 2009–2010 m. reitingą Lietuva iš 133 šalių pagal konkurencingumą iš 44 vietos atsidūrė 53, Lenkija buvo 53, dabar 46 vietoje. Šalies pramonės įmonių eksportas sumažėjo apie 75 %.

Ne mažiau iškalbingi skaičiai yra susiję su ekonomikos skatinimo perlu – daugiabučių namų renovacija.

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros duomenimis, šiuo metu pagal naują finansavimo modelį namų atnaujinimo darbus inicijuoja vos keletas daugiabučių, tačiau kol kas nepasirašyta nė viena paskolos sutartis. Tuo tarpu pagal senąją renovacijos programą 2005–2008 metais dalyvavo apie 700 daugiabučių namų. Turbūt nekuklus palyginimas: 0 ir 700.

Taip pat nedžiugina smulkaus ir vidutinio verslo finansavimas pagal verslo skatinimo priemones. Pati Vyriausybė pripažįsta, kad SVV suteiktų kreditų yra vos 14 % nuo planuotos sumos. Reikėtų paklausti premjero, ar bebus ką skatinti artimiausiu metu? Priešingai nei ši Vyriausybė, Darbo partija teiktame krizės suvaldymo plane kur kas labiau akcentavo konkurencingumo didinimą, mažinant mokesčius tų sektorių, kurie sukuria didžiausią pridėtinę vertę.

Negaliu praleisti ir socialinio sektoriaus problemų, kurias Vyriausybė sprendė pensininkų, neįgaliųjų ir kitų asmenų, gaunančių socialines išmokas, sąskaita. 2009 m. gruodžio mėn. Seime priėmus Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą buvo sumažintos senatvės pensijos, išankstinės senatvės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlaičių ir našlių pensijos, šalpos kompensacijos, slaugos ar priežiūros išlaidų tikslinės kompensacijos, dirbančių pensininkų pensijos sumažėjo iki 70 %. Iš pensininkų atimta 307 mln. Lt, dirbantys pensininkai neteko 282 mln. Lt, ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų sumažinimas atėmė dar apie 500 mln. Lt iš gyventojų. Dėl išmokų vaikams, valstybinių pensijų mažinimo šių išmokų gavėjai praras per 500 mln. Lt. Gyventojų negautų lėšų suma sudarys apie 2 mlrd. Lt per keletą metų. Žadėtas pensijų kompensavimo mechanizmas taip ir netapo įstatymu.

Milžiniški nedarbo augimo tempai kelia ir dar ilgai kels grėsmę valstybės biudžetui ir socialinės gerovės augimui. 2010 m. balandžio pabaigoje bedarbių skaičius sudarė daugiau nei 324 tūkst. asmenų, t. y. nedarbas viršijo 15 % ribą. Tokio masto nedarbas buvo tik 1999–2000 m., kai šalį taip pat valdė konservatorių Vyriausybė. Kadangi Vyriausybė nedarbui mažinti nesiima ryžtingų veiksmų, manoma, kad jis šiemet vis augs ir, pasak ekspertų, pasieks mažiausiai 17 % lygį. Vien nedarbo išmokoms šiais metais numatoma išleisti arti 500 mln. Lt.

Ir nors tai tik maža pastabų dalis, tačiau vertinant 15-osios Vyriausybės 2009 m. ataskaitą reikia pripažinti, kad Vyriausybei nepavyko sukurti pagrindo šalies artimiausiam ekonominiam augimui. Neteisingi sprendimai didino socialinę atskirti ir skurdą. Todėl opozicinės partijos negali pritarti 2009 m. Vyriausybės ataskaitai.

Seimo opozicijos lyderis,
Darbo partijos frakcijos seniūnas
Vytautas Gapšys