www.balsas.lt
Kodėl verslas taupo labiau nei valstybė? Kodėl algos valstybiniame sektoriuje mažėja lėčiau nei privačiame? Apie tai „Balsas.lt“ studijoje diskutavo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime seniūnas Jurgis Razma ir Darbo partijos atstovas Kęstutis Daukšys.
Diskusijos vaizdo įrašą žiūrėkite straipsnio pabaigoje
J. Razma pripažįsta, jog sprendimai mažinti darbo užmokesti valstybės tarnautojams, peržiūrėti jo tikslingumą buvo padaryti per vėlai, tad ir tikruosius diržų veržimosi rezultatus turėtume pamatyti vėliau.
Statistika liudija, jog 2009-aisiais, lyginant su 2008-aisiais vidutinis mėnesinis atlyginimas valstybiniame sektoriuje sumažėjo 2,1 proc. „Prasmingiau būtų lyginti ne metinius vidutinius atlyginimus, o vidutinius ketvirčių atlyginimus ir tai, kaip jie per metus pasikeitė. Neabejotinai galima sutikti su vienu dalyku – „susispaudimas“ biudžetiniame sektoriuje vėlavo ir buvo išdėstytas keliais etapais, kai tuo tarpu privačiame sektoriuje tai padaryta greičiau ir efektyviau", - aiškina J. Razma.
K. Dakšys priminė, jog skaudžiausius sprendimus verslas priėmė 2008-aisiais, pernai taip pat neišvengė nei algų, nei darbuotojų mažinimų. „Abejoju, ar nors vienas įmonės vadovas būtų išlikęs savo pareigose, jei viską būtų daręs taip, kaip valdžia“, - ironizavo politikas.
K. Daukšys svarstė, kad algų rėžimai visiems po lygiai nėra prasmingi – kur kas prasminčiau išsiaiškinti, kiek ir kokių darbuotojų gali sau leisti įdarbinti valstybė. „Reikia rinktis tarp kokybės ir kiekybės“, - sakė jis.
Nors Vyriausybė ir pertvarkė – šiek tiek sumažino – valstybinių įmonių vadovų atlyginimų skaičiavimo tvarką, šioje sferoje vis dar išlikę nemažai disproporcijų. Ar valstybei reikalinga jos kontroliuojama įmonė „Geležinkelio apsaugos želdiniai“, kurios direktorius sunkmečiu uždirba 10 tūkst. litų? J. Razma tokią įmonę tegalėjo pasiūlyti privatizuoti.
Kalbėdamas apie taupymą valstybinėse įstaigose, K. Daukšys siūlo atkreipti dėmesį į tai, nemaža dalis įstaigų dalį savo funkcijų iškelia už institucijos ribų: brangiai perka paslaugas, teisines konsultacijas ir pan., milijonus „suryja“ ir ministerijas aplipusios viešosios įstaigos. Kaip vieną iš pavyzdžių jis paminėjo Energetikos ministerijos nusipirktą energetikos įmonių valdymo analizę, kurios kaina – 800 tūkst. litų.
