„Oi, užpustyti baltai, oi, tai nubudo Sartai...“, - dainuodavo Stasys Povilaitis. Tačiau šį kartą nubudo ne tik Sartai... Pirmąjį vasario šeštadienį (vasario 6 d.) ant užšalusio Orijos ežero (Kalvarijos savivaldybėje) vyko Darbo partijos Kalvarijos skyriaus organizuojama žiemos šventė „Orijos ešeriukas 2010“.

Nepabūgę žvarbaus rytmečio ežere eketes gręžė, užmetę meškeres laimikio laukė 13 žvejų profesionalų, mėgėjų, entuziastų. Rytui įsidienojant, ant ežero kranto pradėjo rinktis žiemos atrakcijas mėgstantys šventės dalyviai. Laukdami grįžtančių žvejų, dar labiau jų pagautų ešeriukų, svečiai vaišinosi verdama žuviene bei karšta arbata. Bet, vis dėlto, didžiausią malonumą galėjo patirti, vėliai, prisimindami vaikystę, o gal pirmą kartą pajusti, arkliais pakinkytų rogių eiklumą, vėjo, skriejančio pro ausis, čaižumą. Trejos pakinkytos rogės nuolat laukdavo savo keleivių, nesvarbu mažų ar didelių. Ir, pagaliau, žvejai sugrįžo. Sudaryta nepaperkama komisija mikliai suskaičiavo pagautas žuvis ir išsiaiškino varžybų nugalėtoją. Tačiau, nugalėtojų būta ir daugiau: po komisijos rezultatų paskelbimo, Orijos ežero ledas buvo sudrebintas šventės dalyvių klegesiu. Įvairiose rungtyse buvo siekta išsiaiškinti toliausiai nučiuožiantį, tvirčiausiai nuo pagalvės smūgių atsilaikantį, vikriausiai rogutes, kuriose patogiai įsitaisiusi moteris, patempiantį rungtynių dalyvį, sinchroniškai vienas slides bedėliojančią komandą. Ežeras aidėjo nuo palaikymo šūksnių, patarimų, juoko. Kam nepavyko sušilti estafetėse, sušildė visą šventę vainikuojančio laužo šiluma. Aplink laužą susirinkusių laukė dovanos. Iškilmingai buvo apdovanoti visų rungčių nugalėtojai ir, žinoma, žvejai. III- osios vietos nugalėtojas, pagavęs 29 žuvis - Andrius Lasavickas. II-ąją vietą, sužvejojęs 34 žuvis pelnė Vytautas Šunskis (Kalvarijos savivaldybės vicemeras) ir I-osios vietos, vienareikšmiškai, sugavęs 58 žuvis, tarp jų ir didžiausią ešerį, nugalėtoju tapo - Vytautas Kalinauskas. Darbo partijos Kalvarijos skyriaus pirmininkas Antanas Burinskas nugalėtojams įteikė taures ir varžybų dalyvio diplomus.

Saulei nusileidžiant, laužo liepsnai blėstant, žmonių skleistas šurmulys nurimo. Rogės išvažiavo namo, dalyviai taip pat patraukė savųjų namų link. Ežeras pasiliko vienas, tačiau vildamasis, kad kitais metais vėl skambės klegesys, traškės ledas, dar gausesnis būrys žmonių džiaugsis jo suteikiamais malonumais.

Gerda Burinskaitė