Didžiules permainas prieš rinkimus žadėję "valstiečiai" apie tai visiškai nebekalba, išskyrus tai, kad nuolat kartoja mantrą apie aukštųjų mokyklų pertvarką. Planai, kuriuos palaiko Švietimo ir mokslo ministerija bei Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, varo siaubą akademinei bendruomenei, kurios atstovai sako, kad baisios buvo eksministro Gintaro Steponavičiaus pertvarkos, tačiau tai, kas planuojama dabar, bus dar baisiau.
Taikliai pastebėjo prezidentės vyriausioji patarėja mokslui, švietimui ir kultūrai Rūta Kačkutė, anot kurios, planuojamos aukštojo mokslo reformos neturi prasmės, nes visiškai neaišku, kaip pagal planą sujungus universitetus pagerės studijų kokybė.
"Dokumente nerandu atsakymų, kodėl sujungus vieną aukštąją su kita aukštąja kokybė pakistų. Man kyla pagrįstų klausimų, ar sujungus stiprią aukštąją mokyklą su silpna, kokybė atitinkamai pašoktų į viršų. Turiu abejonių, nes nematau kol kas labai aiškių paaiškinimų, kodėl tai galėtų pasikeisti į gera", - kalbėjo R.Kačkutė. Su ja negalima nesutikti, nes tai, kas rezgama dabar, panašu tik į veiksmą dėl veiksmo. Kaip pasikeis studijų kokybė vien nuo to, kad, pavyzdžiui, vietoj 14 universitetų liks tik 3 ar 4, o kiti tiesiog bus pervadinti likusių universitetų filialais? Vienintelis dėl to laukiantis pokytis - sumažės rektorių skaičius.
Tačiau sunku pritarti prezidentūros pozicijai, kad aukštojo mokslo finansavimo modelis turi būti orientuotas ne į rinkos poreikius ir kiekybę, bet į kokybę. Taip, kokybė turi būti, tačiau tikrai negalima ignoruoti rinkos poreikių. Kas iš to, kad paruošime gerą specialistą, jei jis bus nereikalingas rinkai ir turės persikvalifikuoti arba emigruoti?
Aukštojo mokslo pertvarkos nė nereikėtų, jei kadaise nebūtų buvusios padarytos dvi didžiulės klaidos - leista prikurti įvairių nereikalingų studijų programų bei jaunimui palikta galimybė rinktis ne vienas studijas, o iškart bent kelias: jei neįstoji, pavyzdžiui, į fizikos studijas, po to ir į chemiko, matematiko, inžinieriaus, bet įstojai į lituanisto, tai ir galėsi ten studijuoti. Kokiu specialistu taps žmogus, kuris studijas pasirinko ne iš pašaukimo, o nuėjo ten, kur jį priėmė? Ar norėtumėte būti operuojami chirurgo, kuris chirurgu tapo tik todėl, kad neįstojo, pavyzdžiui, į aviatorių rengimo mokyklą?
Dėl studijų programų. Universitetai ir kolegijos, besivaikydami pinigų, rengia įvairiausius vadybininkus bei kitus specialistus iš anksto žinodami, kad jie papildys bedarbių gretas arba bent jau negaus darbo pagal specialybę. Politikai tvirtina, kad to uždrausti negalima, nes bus pažeista aukštųjų mokyklų autonomija. Absurdas. Tai ką, jei koks universitetas sugalvos rengti, pavyzdžiui, neonacistus, valstybė negalės įsikišti?
Nesakau, kad studijų programos, pagal kurias mokosi būsimi nepaklausūs specialistai, turi būti iš viso naikinamos. Pavyzdžiui, Lietuvoje nuosekliai uždarinėjamos bibliotekos, todėl bibliotekininkų reikia vis mažiau. Tačiau kodėl reikia uždrausti tokias studijas? Gal tapti bibliotekininku yra kieno nors viso gyvenimo svajonė? Todėl tokios studijos turi likti, tik tegul valstybė jų nefinansuoja. Tada būtų sutaupyta pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti paklausių specialistų rengimui, o ir geresnei kokybei užtikrinti jų liktų.
Manau, ištaisius dvi šias minėtas klaidas, aukštojo mokslo kokybė gerokai labiau išaugtų, nei paprasčiausiai kelis universitetus pervadinant kitų universitetų filialais.
Gitana Markovičienė, Darbo partijos pirmininkės pavaduotoja
Partija