Partija

G. Markovičienė: Kovos su alkoholiu grimasos

Seimas net ir per savo atostogas (kurios, tiesa, yra neoficialios) bando parodyti, kad kovoja prieš alkoholio vartojimą. Idėjos viena po kitos vis keistesnės. Iš pradžių sugalvota smarkiai padidinti akcizus svaigalams, tuo stumiant žmones apsipirkinėti užsienyje, ieškotis kontrabandinių gėrimų ar "babatuko" (beje, alus procentiškai pabrangintas kažkodėl daug labiau nei stiprieji gėrimai), dabar vėl pateiktas visas pluoštas pasiūlymų - registruotos Narkologinės priežiūros įstatymo pataisos, kuriomis praplečiama priverstinio gydymo nuo alkoholizmo tvarka.

Jei joms pritars Parlamentas, priverstinai hospitalizuoti bus galima ne tik narkologinius ligonius, bet ir asmenis, kuriems įtariamas alkoholizmas ar narkomanija, taip pat būtų galima priverstinai hospitalizuoti nėščiąją, kuri ne mažiau nei mėnesį nuolat naudoja alkoholį ar dėl jos piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis kyla vaisiaus apsigimimo grėsmė. Dėl narkologinio gydymo taikymo poreikio į gydytoją psichiatrą galėtų kreiptis ne tik gydytojas, įtariantis pacientui narkologinį susirgimą ar nustatęs tokio susirgimo simptomus, bet ir paciento atstovas, artimieji, policija, socialinis darbuotojas, kiti įstatyme numatyti asmenys. Tiesa, paprastas girtumas negalėtų būti priverstinės hospitalizacijos pagrindas.

Dėl alkoholiu piktnaudžiaujančių nėščiųjų - sutinku, kad priverstinis gydymas būtų pateisinamas, nes jos kenkia ne tik sau, bet ir būsimai gyvybei. Tačiau ar logiškos kitos projekto nuostatos?

Visų pirma, nei iš projekto, nei iš paskelbto pranešimo spaudai apie projektą nėra aišku, kas padengtų priverstinio gydymo nuo alkoholizmo išlaidas. Vargu, ar pats gydomasis, nes jei jis jau pasiekė tokią ribą, kad nebegali be medikų įsikišimo, tai realiausia, kad pinigų gydymui neturės. Veikiausiai Valstybinė ligonių kasa. O šiaip jau nuolat ašarojama, kad jai trūksta pinigų, ligoninėms paslaugas ji ir taip apmoka ne šimtu procentų, retomis, kartais net ir mirtinomis, ligomis sergantys dėl lėšų trūkumo paliekami likimo valiai ir juos dažnai išgelbėja tik kokia nors aukų rinkimo akcija.

Antra - ligoninės, kurių skaičius sumažėjo, bus perpildytos, jei gydysime visus žmones, kurie geria mėnesį ir ilgiau (toks terminas nurodytas projekte). Juk patys politikai mėgsta sakyti, kad ištisi kaimai prasigėrę, o ir miestuose netrūksta tiek benamių, tiek dar turinčių stogą virš galvos išgeriančių.

Be to, prisimenu, buvo kilusi diskusija, kad reikėtų prievarta gydyti sergančiuosius atvira tuberkuliozės forma, nes tai - labai užkrečiama liga. Tačiau diskusijos baigėsi tuo, kad buvo nuspręsta, jog prievarta pažeistų sergančiųjų teises. Kažkodėl sergančių teisės nusvėrė sveikų žmonių teisę neužsikrėsti, nors logiškai mąstant prievarta pateisinama tuo atveju, jei vieno žmogaus teisės apribojamos vardan šimtų žmonių interesų.

Taip turėtų būti ir su alkoholikais. Prievarta tikrai būtų pateisinama, jei priverstinai būtų hospitalizuojami tie, kurie kelia pavojų kitiems: mėgsta pasišvaistyti peiliais, pakelti ranką prieš kitus ir t.t. Tačiau nemanau, kad valstybė finansiškai būtų pajėgi apsiimti gydyti visus, neabejingus stikliukui ar bokalui gėralo. Taip, skamba, žiauriai, tačiau, deja, realybė yra tokia. Belieka tikėtis, kad naujai išrinkti politikai suvoks, jog visų pirma reikia pradėti kovoti ne su pasekmėmis, o su priežastimis - kad reikėtų ne gydyti žmones nuo alkoholizmo, o pasiekti, jog jie gerti nė nenorėtų.