To, ką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) deklaravo prieš rinkimus ir kuo papirko rinkėjus, šiandien neliko nė lašo. Daug žmonių savo balsus už valstiečius atidavė, nes šie pasisakė prieš svetimų raidžių įteisinimą, o dabar pusė jų jau kalba priešingai, nemažai rinkėjų patiko valstiečių iniciatyva kovoti prieš leidimą pardavinėti žemę užsieniečiams, o dabar minėti politikai jau pasisako už "saugiklių" nuėminėjimą. Tačiau vis tik LVŽS rinkimų kampanijos arkliukas buvo pažadas nesitaikstyti su bet kokios apraiškos tegul ir menkiausiu neskaidrumu. Kas vyksta dabar - visi matome.
Valstiečiams dar galima atleisti, jei jie pro pirštus žiūrėjo, kai, pavyzdžiui, konservatorius Dainius Kreivys mašiną nuomojosi iš savo paties bendrovės ar kitas konservatorius Andrius Kubilius - iš partijos kolegos bendrovės, finansiškai rėmusios... konservatorius, galima atleisti, kai pro pirštus žiūrima, kaip dar vienas konservatorius Vytautas Juozapaitis prastūminėja projektus, naudingus dainininkams bei kitiems scenos bei kultūros žmonėms, nors pats yra operos solistas. Tačiau kai patys valstiečiai, deklaravę absoliutų skaidrumą, elgiasi priešingai, tai jau visiškai nepateisinama.
Ką tik sužibėjo valstiečių trijulė - Agnė Širinskienė, Aurelijus Veryga bei Ramūnas Karbauskis. Pirmoji, pasiėmusi kitų dviejų korteles, juos užregistravo kaip esančius plenariniame posėdyje, nors tų ten tuo metu nebuvo nė padujų. Absoliutus skaidrumas? Patys valstiečiai įsitikinę, kad taip, nes tai tebuvo "techninis veiksmas". Tačiau prisiminkime, kad už tokį "techninį veiksmą" užpraeitos kadencijos parlamentarams Aleksandrui Sacharukui ir Linui Karaliui buvo surengta apkalta. Antrasis jos neatlaikė, pirmasis atlaikė, tačiau sulaukė prokurorų kaltinimų piktnaudžiavimu bei dokumentų klastojimu (mat balsavo už L.Karalių). Ar ne analogiškas klastojimas įvyko dabar?
Na, gal apkalta būtų ir per griežta bausmė, nors, kita vertus, jei vienas studentas bando už kitą išlaikyti egzaminą, tai tas kitas studentas dažniausiai ne tik nesulaukia egzamino užskaitymo, bet ir būna iššveičiamas iš aukštosios mokyklos. Mažų mažiausiai tai yra Seimo nario vardo diskreditavimas, tačiau galima pasvarstyti, ar tai nėra ir parlamentaro priesaikos sulaužymas, nes seimūnai prisiekė gerbti įstatymus. O kad tai yra neskaidru, tai turbūt net patys valstiečiai supranta.
Jei tai būtų vienintelis neskaidrumo pavyzdys, jį būtų galima nurašyti į nesusipratimus, atsitiktinumus. Tačiau ir kitur tos deklaruotos absoliučios netolerancijos bet kokiam neskaidrumui nesimato.
Štai ką tik valstiečių atstovas Vytautas Bakas ėmėsi iniciatyvos, kad gyventojai 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio galėtų paremti profsąjungas. Nekvestionuojant, gera tai iniciatyva ar ne, negalima nepastebėti, kad ją teikia žmogus, ilgą laiką vadovavęs pareigūnų profsąjungai. Visai neatmestina, kad, baigęs kadenciją, V.Bakas grįš į profsąjunginį judėjimą, todėl iš savo siūlymo galbūt gautų naudos – juk kuo didesnis profsąjungų finansavimas, tuo ir algą galėtų gauti didesnę.
Arba Eugenijus Jovaiša, į Seimą patekęs iš Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto dekano posto, piestu stojasi už šios aukštosios mokyklos išsaugojimą. Net valstiečių deleguotas premjeras Saulius Skvernelis jį apkaltino interesų konfliktu, teigdamas, kad šis nori išsaugoti savo buvusią darbovietę. Gal planuoja į ją sugrįžti? O dar E.Jovaiša siūlo, kad mokytojais galėtų dirbti tik magistro laipsnį įgiję asmenys. Vėl ar tai ne buvusios ir galimai dar būsimos darbovietės protegavimas? Juk būtent ji rengia daugiausiai mokytojų, o kai visi masiškai sieks magistro laipsnio, akivaizdu, jog iš to LEU gaus naudos - arba iš studentų įmokų, arba iš papildomo valstybės finansavimo. Kodėl tada E.Jovaiša nesiūlo, kad ir kituose darbuose galėtų dirbti tik magistrai? Kažkaip jam užkliuvo tik LEU ruošiami mokytojai.
Gitana Markovičienė, Darbo partijos pirmininkės pavaduotoja
Partija