Partija

Gitana Markovičienė: oi laukiam, laukiam "Barnevernet" laukiam

Šios kadencijos Seimas dar kartą sužibėjo. Registruota pataisa, kuria remiantis būtų galima atimti vaikus iš tėvų, kurie išvažiavo į užsienį užsidirbti ir paliko savo atžalas seneliams ar kitiems giminaičiams!

Šios neįtikėtinos pataisos autorius - Seimo naujokas Robertas Šarknickas. Tiesa, jo norai geri. Parlamentaras sakosi projektu siekiantis, kad kuo mažiau vaikų augtų valstybinėse įstaigose ir kad kuo daugiau jų būtų įvaikinti.

kodeksas numato, kad įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu tėvai yra nežinomi ar mirę, jeigu tėvams neterminuotai apribota tėvų valdžia arba jeigu tėvai pripažinti neveiksniais arba paskelbti mirusiais. O R.Šarknickas kodeksą nori papildyti tokia nuostata: "Įvaikinamo vaiko tėvų sutikimo nereikalaujama, jeigu vaikas nuo gimimo negyvena su tėvais, tėvai jo neaugina, nelanko valstybinėje institucijoje daugiau nei 1 metus, vaikas tampa galimu įvaikinti, jeigu teismo keliu yra padarytas atskyrimas nuo tėvų".

"Jei tėvai jo neaugina". Ši formuluotė reiškia, kad tūkstančius vaikų, gyvenančių su giminaičiais, bus galima atimti ir iš užsienin užsidirbti išvykusių tėvų bei kam nors duoti įsivaikinti. Juk tikrai tada mažylius augina ne tėvai, o tie, pas kuriuos vaikai gyvena. Tačiau juk dauguma žmonių ne iš gero gyvenimo emigruoja. Kaip gyventi Lietuvoje, kur kainos kyla daug sparčiau, nei algos, ypač jei ta alga - minimali? Su savimi vežtis vaikus ne kiekvienas turi finansinių galimybių, o ir nori, kad jie lankytų lietuviškas mokyklas bei darželius. Aišku, kalbu apie tuos, kurie emigravo, planuodami kiek užsidirbti ir greitai sugrįžti.

Sutinku, kad įvaikinimo sistemą reikia padaryti lankstesnę, nes bet kokiu atveju vaikams geriau augti šeimoje, o ne valdiškuose namuose. Pavyzdžiui, nelabai suprantu, kodėl praktiškai neįmanoma įsivaikinti vienišoms mamoms, jei jos įrodo, kad yra tinkamai finansiškai apsirūpinusios, neturi žalingų įpročių, galėtų vaikui suteikti geras sąlygas ir t.t. Tačiau tai, kas siūloma dabar, kvepia tuo, kas vyksta Norvegijoje, kur siautėja žiauriai pagarsėjusi "Barnevernet". Nesakau, kad idėjos autorius specialiai siūlo tokią nuostatą, gal tai įvyko per neapsižiūrėjimą, nepatyrimą, gal jis turėjo mintyje, kad vaikus galima atimti tik iš piktybiškai jų atsisakiusių tėvų. Tačiau įstatymai negali būti netikslūs, nes kitaip gali pridaryti daug žalos.

Tačiau prisiminus ankstesnę pataisą, kuri, laimei, kilus protesto bangai nebuvo prastumta, kyla įtarimų, kad vis tik "Barnevernet" Lietuvoje turi savų interesų. Parlamentarai Mykolas Majauskas bei Dovilė Šakalienė buvo pasiūlę nustatyti, kad "nepriežiūra - kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių, emocinių, socialinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas". Už nepriežiūrą tėvams būtų galima kelti baudžiamąsias bylas, atiminėti vaikus.

Tačiau prisiminkime, kad gyvename valstybėje, kurioje apie 700 tūkst. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos. Kaip taikliai "Vakaro žinioms" yra pasakęs parlamentaras Povilas Urbšys (kuris, beje, kaip ir D.Šakalienė, priklauso Seimo "valstiečių" frakcijai), "pati valstybė neužtikrina žmonėms pakankamo pragyvenimo lygio, bet pradeda kelti skandinaviškus reikalavimus. Jei pritartume tokiems siūlymams, daugybė tėvų negalėtų užtikrinti minėtos nuostatos laikymosi ir iš jų būtų galima atimti vaikus. Kyla įtarimų, kad pataisos reikalingos tam, jog skandinavai galėtų įsivaikinti daugiau Lietuvos vaikų. Nenustebčiau, kad tos lietuviškos visuomeninės organizacijos, kurios piketavo prie Seimo, yra finansuojamos tų pačių skandinaviškų organizacijų, kurios Norvegijoje įdiegė tokį modelį". 

Gitana Markovičienė, Darbo partijos pirmininkės pavaduotoja