Gitana Markovičienė: Seimas vienijasi prieš Konstituciją

Deja, ir naujasis, jau pusmetį dirbantis, Seimas ketina uzurpuoti Tautos teisę pačiai apsispręsti svarbiausiais šalies klausimais - net 114 parlamentarų pasiryžę priimti sprendimą, kuris įmanomas tik referendumu.

114 politikų pasirašė po pataisomis, kuriomis numatoma išplėsti ratą asmenų, turinčių teisę į dvigubą pilietybę. Projektu ketinama nustatyti, kad Lietuvos pilietybę galėtų išsaugoti ir susigrąžinti asmenys, po 1990 m. Kovo 11 d. emigravę iš Lietuvos ir įgiję ES ar NATO valstybės narės pilietybę.

Nekvestionuojant, ar verta suteikti Lietuvos pilietybę tokiam gausiam ratui žmonių, reikia atkreipti dėmesį, kad tie 114 Seimo narių neturi teisės spręsti už visą Tautą. Jie yra Tautos išrinkti, bet nėra Tauta. O Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog dviguba Lietuvos ir kitos šalies pilietybė galima tik išimtiniais atvejais, platesnis dvigubos pilietybės taikymas galimas tik po referendumo. Tą, beje, aiškiai akcentuoja ir Konstitucija, tad teikiantys priešingus pasiūlymus yra verti apkaltos, mat yra prisiekę gerbti ir vykdyti Konstituciją. Tačiau noras įgyti politinių balų emigrantų sąskaita mūsų politikus apakino.

Tiek naujieji, tiek ankstesnieji parlamentarai labiausiai stebina dvejopų standartų taikymu. Kai išaiškinimai susiję su jų asmenine nauda (kaip buvo tuo atveju, kai Konstitucinis Teismas priėmė ekonominį sprendimą ir nustatė, jog politikų algos turi grįžti į ikikrizinį lygį), jie įvykdomi akimirksniu. O šįkart, kai galima lengvai susižvejoti politinių balų, nuspręsta, kad Konstitucinis Teismas - ne šventa karvė, galima nepaisyti jo išaiškinimų.

Beje, taip elgtasi ne kartą. Iškalbingas faktas - yra Konstitucinio Teismo išaiškinimų, kurie nebuvo įgyvendinti daugiau nei 10 metų. Pavyzdžiui, jis dar 2006 m. sausio 26 d. nustatė, kad Peticijų įstatymo nuostata, jog peticijų komisijų sprendimų negalima apskųsti teismui, prieštarauja Konstitucijai. Į tai atsižvelgta tik praėjusių metų pabaigoje. Tad daugiau nei 10 metų gyvenome pagal antikonstitucinį įstatymą, nes politikams taip patogiau. Juk kuo svaresnės bus peticijos, tuo labiau paprasti Tautos atstovai galės kištis į valstybės valdymą. O tai politikams neparanku.

Tiesa, reikia pripažinti, kad yra parlamentarų, kurie vis tik nori atsižvelgti tiek į Konstituciją, tiek į Konstitucinio teismo išaiškinimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Jie siūlo ieškoti galimybių surengti referendumą. Tačiau ir vėl - dvigubi standartai. Viena iš idėjų – tokį referendumą surengti, tačiau ne atskirai, kaip buvo su referendumu dėl draudimo pardavinėti žemę užsieniečiams, o kartu su prezidento rinkimais, kurie yra populiariausi. Kėslai aiškūs - Žemės referendumą siektą sužlugdyti, o referendumą dėl pilietybės - visais įmanomais būdais prastumti.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos Seime atstovas, parlamentinės Migracijos komisijos narys Mindaugas Puidokas net neslepia, kad su frakcijos vadovu Ramūnu Karbauskiu jau vyksta diskusijos net apie tai, jog galbūt būtų galima pratęsti balsavimo laiką - leisti žmonėms ateiti savaitę pasirašyti referendumo nuostatas ir taip surinkti reikiamą balsų kiekį! Net referendumas dėl stojimo į ES, ir tas tetruko dvi dienas.

Tokių gudrybių norima griebtis ne šiaip sau. Norint įteisinti dvigubą pilietybę, reikia pakeisti Konstitucijos straipsnį, esantį pirmajame jos skirsnyje, o straipsnius iš šio skirsnio galima keisti tiki referendumu. Kad jis įvyktų, balsuoti turi daugiau nei 50 proc. balso teisę turinčių žmonių. Jei referendumas vyktų vasarą (kaip Žemės referendumas) ar tik vieną dieną, akivaizdu, kad patirtų fiasko.