Nedaug trūksta, ir reportažus iš Seimo rūmų bus galima rodyti tik po dvyliktos valandos, kai vaikai jau kietai sumigę, o jų ausų nepasiekia piktų parlamentarų žodžių kirčiai, patyčios ir juokeliai. Užuot vykdę savo pažadus ir sprendę gerai žinomas, įsisenėjusias šalies problemas, seimūnai svaidosi pašaipų strėlėmis, aiškinasi tarpusavio santykius ir be jokios sąžinės graužaties naudojasi privilegijomis, kurias patys taip aršiai kritikavo.
Lietuvos žmonės gyvena nežinioje ir sutrikę laukia, kokius dar teisės aktus išrinktieji tautos atstovai priims, norėdami užsidėti pliusiuką ir parodyti, kad vis tik kažką dirba. Tuo tarpu seimūnai ir toliau gyvena viešbutyje, kurio išlaidos padengiamos iš mūsų visų mokamų mokesčių, ar darbo metu, kuomet Seimo posėdžiuose sprendžiami lemtingi klausimai, leidžiasi medaus mėnesio į šiltus kraštus. Galima tik įsivaizduoti, kas būtų, jei, pavyzdžiui, vaikų darželio auklėtoja, nepranešusi savo darbdaviui, staiga išvyktų medaus mėnesiui paatostogauti į Graikiją, kaip tai padarė Seime vos apšilti spėjęs „valstietis“ Tomas Tomilinas... Dar anksčiau, vos išrinkta atstovauti tautą, į darbą neskubėjo ir A. Bilotaitė, mieliau pasirinkusi ralį Afrikoje ir su pasididžiavimu besidalinusi akimirkomis socialiniuose tinkluose. Ar auklėtoja, mokytoja, socialinis darbuotojas tokioje ar panašioje situacijoje nebūtų nedelsiant atleistas?
O Lietuvoje gyvenimas teka. Tik teka labai neramiai. Sutrikę vaiko teisių apsaugos, švietimo sistemų specialistai, socialiniai darbuotojai laukia nesulaukia, kol garsiais aplodismentais sutiktas naujasis Vaiko teisių apsaugos įstatymas pagaliau nusileis į kasdienybę. Kol garsios frazės apie prevenciją ir sustiprintą kompleksinę pagalbą šeimai, specialistų darbą „visą parą“ bus pagrįstos reikalingu finansavimu. Galų gale, kol bus imtasi kalbėti ne tik apie detaliai aprašytas vaikų teises, bet ir jau senokai pamirštas jų pareigas. Nes šiandieninė pedagogo kasdienybė – nepažabotos patyčios, nepagarba ir netgi fizinis smurtas. Kažkodėl visi pamiršo, kad būtent savo darbu mokytojai kloja mūsų šalies ateities pamatą, ugdo žmones ir tik nuo jų priklauso, kokias profesines žinias, kokią moralę ir požiūrį turės jaunimas. Juk visais laikais, visose labiausiai išsivysčiusiose šalyse, švietimo specialisto profesija buvo bene pati svarbiausia. Lietuvos regionuose pedagogų jau dabar trūksta, tačiau, panašu, niekam tai nerūpi. Juk neišsimokslinusią tautą – daug lengviau valdyti.
Sunerimęs Lietuvoje ir smulkus miestelio verslininkas, mažų parduotuvėlių savininkas galvoja apie išlikimo klausimus. Nes iš širdies pritardamas eskaluojamai blaivybės idėjai, jis žino, kad vien iš močiučių, ateinančių nusipirkti batono, tikrai neišsilaikys. Juo labiau neišlaikys ir vienos kitos kaime sukurtos darbo vietos.
Na, o parlamentarai ir toliau pakylėti žmonių jiems suteikto pasitikėjimo, žaidžia savo „smėlio dėžėje“, nepasidalina žaislais ir vietoje to, kad sutrikusiems tautiečiams uždegtų žalią šviesą, sukurtų konkrečių priemonių planą, kaip sugrąžinti į Tėvynę išvykusius uždarbiauti užsienyje, ima ir nubalsuoja už PVM lengvatos šildymui panaikinimą.
Gerbiami kolegos, susikaupkite ir imkitės darbo. Tik ne dėl pliusiuko, kai matome kaip iš karto po balsavimo Seimo koridoriai ištuštėja ir priimti teisės aktai lieka kyboti erdvėje, atitrūkę toli nuo kasdienybės. Ne dėl tuščios garbės, kuomet pažeminant kitus laidomi įvairūs sumanūs juokeliai, pašaipomis užtrombuojama žiniasklaida ir socialinių tinklų erdvė. Bet konkrečiai ir aiškiai. Net jei dėl to ir tektų visiems prisėsti ant nusiraminimo kėdučių. Kreipiuosi į politikus, kuriais pasitikėjo žmonės: „Vyrai, išklausykite savo rinkėjus!”. Lietuvos žmogus nebežino, kas jo laukia rytoj. Valdžios rietenos ir tarpusavio žaidimai žmonių gyvenimuose kelia tik chaosą. Niekam nebeaišku, kas vyksta su Darbo kodeksu, kodėl reikia tokių keistų alkoholio ribojimų, kaip visa tai, kas vyksta, paveiks verslą, šeimą, kiekvieną iš mūsų. O realybės šou „Patyčios, juokeliai ir privilegijos“ lieka įdomūs tik jums patiems.
Živilė Pinskuvienė, Darbo partijos pirmininkė
Partija