Partijos apibrėžimas, pagrindiniai tikslai ir uždaviniai
Darbo partija – tai visiems atvira centro politinė partija, kurios pagrindinis tikslas – sukurti stiprią, demokratiniais principais valdomą teisinę valstybę, pasiekusią aukštą ekonominės, socialinės, sveikatos ir kultūrinės raidos lygį.
Partija veikia vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir bendradarbiaudama su kitomis partijomis, siekia politinės santarvės ir pasisako už plačią demokratinių jėgų konsolidaciją.
Partija vienija dorus, darbščius, aktyvius žmones, neabejingus savo ir Lietuvos valstybės ateičiai, nebijančius prisiimti atsakomybę už savo žodžius ir darbus.
Svarbiausi Darbo partijos uždaviniai
- sudaryti pagrindines sąlygas visuomenės įvairiapusei pažangai, stiprinant civilizacijos vertybes ir įtaką valstybės gyvenimui; kiekvienam žmogui sudaryti sąlygas dirbti bei saugiai, pasiturinčiai ir kultūringai gyventi;
- pasiekti, kad kiekvienas pilietis turėtų pragyvenimo šaltinį, kiekvienas norintis, galintis ir gebantis galėtų turėti darbą arba verslą;
- pasiekti, kad visos valdžios institucijos dirbtų visuomenės interesams realiai, o nedeklaratyviai, užtikrintų piliečių teisinę lygybę, asmens laisvę, atsakomybę, sveikatos, gyvybės bei turto apsaugą, vienodas galimybes naudotis mokslo ir kultūros pasiekimais, ugdant pagarbą šeimai, dvasinėms vertybėms, tautos tradicijoms ir valstybei;
- ugdyti stiprų ir gausų visuomenės vidurinį socialinį sluoksnį, kuris suformuoja stabilią demokratišką aplinką, palankią žmogaus teisėms ir laisvėms plėtotis, rinkos dėsniams veikti bendros gerovės kūrimo kryptimi.
Partijos veiklos principai ir uždaviniai
Darbo partiją įkūrė šalies verslininkai, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių profesionalai, kurie daugelį metų sėkmingai kūrė verslus, steigė naujas darbo vietas, garsino šalį užsienyje, savo darbu bei pasiekimais įrodė, kad žino, kaip tai daryti.
Lietuvą mes norime matyti aktyvia, europietiška šalimi, drąsiai ir ryžtingai einančia į priekį, besivystančia ir tobulėjančia bei sėkmingai konkuruojančia ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Mums taip pat labai svarbu, kad Seimas, kaip tautos atstovybė, o Vyriausybė, kaip aukščiausia vykdomoji valdžios institucija, vienodai tarnautų visiems visuomenės nariams, rūpintųsi kiekvienu Lietuvos žmogumi.
Valstybės politika ir valstybinė valdžia
Darbo partija siekia:
- kad į Lietuvos Respublikos Seimą būtų išrinkti dori, sąžiningi, kompetentingi, principingi ir aktyvūs, visuomenei žinomi bei jos gerbiami piliečiai. Įstatymu nustatyti partijų ir kitų organizacijų atsakomybę už savo deleguotą kandidatą į Lietuvos Respublikos Seimą ir Europos Parlamentą. Įstatymu įpareigoti kiekvieną Lietuvos Respublikos Seimo narį periodiškai pateikti savo veiklos ataskaitą savo rinkėjams;
- Lietuvos Respublikos Seimo statutą papildyti nuostata, kad priimant įstatymą Seime balsuotų visi Seimo nariai. Parengti ir priimti Seimo nario veiklos kodeksą, numatantį atsakomybę už darbo veiklos principų ir etikos pažeidimus;
- užtikrinti įstatymų rengimo bei svarstymo didesnį viešumą; palaikyti pažangias partijų, visuomeninių organizacijų bei pavienių piliečių iniciatyvas. Pašalinti galimybes interesų grupėms neteisėtomis priemonėmis daryti įtaką Seimo nariams;
- įstatymais įtvirtinti politikų asmeninės atsakomybės principo galiojimą. Būtina numatyti kiekvieno politiko asmeninę atsakomybę už priimtus sprendimus, jų vykdymo kontrolę. Įkurti instituciją, garantuojančią įstatymų ir kitų aktų vykdymo parlamentinę kontrolę;
- griežtai atskirti įstatymų leidžiamąją valdžią nuo vykdomosios. Tuo tikslu priimti įstatymą, pagal kurį Seimo nariai, paskirti ministerijų vadovais, privalėtų atsisakyti Seimo narių mandatų tuo metu, kol eina Vyriausybės nario pareigas;
- siekti sukurti Seimo nario atšaukimo mechanizmą.
Valstybės valdymas, regioninė politika ir savivalda
Parengti savarankiškos, demokratinės, politiškai saugios, ekonomiškai stiprios valstybės ir socialiai aprūpintos, sveikos, išsilavinusios, kultūringos bei šiuolaikiškos visuomenės viziją ir ją įgyvendinti. Sukurti valstybinio ilgalaikio strateginio planavimo, finansavimo ir valdymo sistemą, užtikrinti realių valstybės prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.
Supaprastinti valstybės valdymo funkcijas, siaurinti Vyriausybės funkcijas, turinčias įtakos visuomenės gyvenimui. Efektyvinti valdymą, mažinti valstybės tarnautojų skaičių ir valdymo išlaidas. Sukurti vieningą valstybės valdymo audito sistemą.
Decentralizuoti šalies valdymą plėtojant regioninę politiką ir savivaldą. Aiškiai apibrėžti Vyriausybės ir savivaldybių struktūrų funkcijas, visų valdžios ir valdymo institucijų kompetencijos ir atsakomybės ribas. Siekti, jog būtų besąlygiškai laikomasi konstitucinio įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės valdžios atskyrimo konstitucinio principo.
Didinti valdymo institucijų atskaitomybę. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbą sutvarkyti taip, kad jos tarnautų žmonių interesams – visiškai įgyvendinti „vieno langelio“ principą. Valstybės ir savivaldybių tarnautojais skirti asmenis, atitinkančius kvalifikacinius reikalavimus, turinčius reikiamos darbo patirties, kompetencijos bei tam būtinų moralinių savybių. Užtikrinti, kad susikompromitavę valstybės tarnautojai nebūtų priimami į valstybės tarnybą. Pašalinti prielaidas korupcijai bei piktnaudžiavimui tarnybine padėtimi. Sugriežtinti valstybės pareigūnų ir tarnautojų atsakomybę už teisės ir etikos pažeidimus.
Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas turi būti viešas ir skaidrus, piliečių nuomonė ne tik girdima, bet ir reaguojama į ją. Visuomenė privalo būti ne tik informuojama apie priimtus įstatymus ar sprendimus, bet ir kuo plačiau įtraukiama į jų rengimą. Valstybinių įstaigų vadovai privalo reguliariai informuoti visuomenę apie įstaigos veiklą.
Įdiegti atviresnį bei efektyvesnį piliečių skundų nagrinėjimą ir operatyvų informavimą apie priimtus sprendimus.
Parengti veiksmingesnę regioninės politikos koncepciją, kuri sudarytų sąlygas efektyviai naudoti Europos Sąjungos struktūrinę paramą. Parengti programą dėl valstybės paramos ekonomiškai atsilikusiems rajonams – lengvatinių kreditų, mokesčių mažinimo, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitais būdais.
Mažinti sostinės ir kitų miestų bei rajonų savivaldybių ekonominės ir socialinės raidos atotrūkį. Valstybė privalo sudaryti sąlygas investuoti į regionų ekonomiką ir pati skirti tam lėšų.
Įgyvendinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo būdus ekonomiškai silpnesniuose regionuose.
Parengti įstatymus, išplečiančius savivaldos principus, nustatyti jos subjektų teises ir savarankiškumą.
Pakeisti savivaldybių rinkimų sistemą įvedant mišrius tarybų bei tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus.
Plėtoti savivaldos reformą artinant valdžią prie žmonių. Stiprinti savivaldos finansinę galią vietos mokesčiais, kurie sudaro savivaldybės pajamų pagrindą. Įteisinti savarankiškesnį savivaldybių disponavimą joms priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir žeme.
Perduoti savivaldybėms dalį funkcijų, susijusių su gyventojų poreikių tenkinimu žemės ūkio bei žemėtvarkos, statybų priežiūros, švietimo, teisėtvarkos ir kitose srityse. Užtikrinti savivaldybių biudžetų savarankiškumą.
Pertvarkyti valstybės ir savivaldybių biudžetų formavimo ir mokesčių sistemas taip, kad savivaldybių biudžetas tiesiogiai priklausytų nuo ūkio subjektų sėkmingos veiklos, nuo to, kaip savivaldybės teritorijoje plėtojamas verslas ir daugėja darbo vietų.
Parengti atitinkamus įstatymų pakeitimus, nustatančius tiesioginių seniūno rinkimų tvarką, seniūno teises ir pareigas, valdomus išteklius, bendruomenių vaidmens didinimą, seniūnijų galių stiprinimą. Suteikti seniūnijoms didesnį ūkinį savarankiškumą, decentralizuoti savivaldybių biudžetus.
Siekti plataus piliečių dalyvavimo tvarkant visuomenės reikalus, sprendžiant įvairias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines problemas demokratiškai išrinktose savivaldos institucijose. Kurti gyventojų, kaimo gyventojų bendruomenes, įtraukti jas į savivaldybės veiklą.
Sistemingai tirti visuomenės raidą, rengti gyventojų apklausas, analizuoti kylančias problemas ir jas spręsti atsižvelgiant į piliečių nuomonę.
Aktyvinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių judėjimą, palaikyti jų naudingas iniciatyvas, skatinti aktyvų dalyvavimą savivaldoje.
Ekonomika ir finansai
Sukurti stiprų, privačia, valstybine ir visuomenine nuosavybe pagrįstą ūkį, kuris galėtų sėkmingai plėtotis Europos bei pasaulio rinkose.Parengti ilgalaikę atnaujintą ūkio plėtros strategiją, regioninės politikos, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros skatinimo programą, sudaryti sąlygas (atitinkamai sureguliavus įstatymus) maksimaliai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas bei stiprinti šalies ūkio konkurencines galias.
Siekti apriboti valstybės investicinę veiklą, paliekant tik investicijas konkretiems valstybinės reikšmės tikslams ar tarptautinei paramai kofinansuoti. Sudaryti palankesnes investavimo ir konkurencijos sąlygas, apginant smulkųjį ir vidutinį verslą nuo monopolinio veikimo. Privatizuojant siekti maksimalaus valstybės akcijų pardavimo per vertybinių popierių biržą. Išspręsti valstybės įsiskolinimų privatiems ūkio subjektams klausimą.
Įstatymais sureguliuoti atsakomybę (taip pat ir materialinę) valstybės tarnautojams padariusiems žalą ūkio subjektams ar Lietuvos gyventojams.
Valstybės biudžetą formuoti tik programiniu principu. Siekti, kad valstybės biudžeto lėšomis būtų finansuojamos tik tos priemonės, kurios numatytos konkrečiam numatytam tikslui pasiekti, o ne „tradiciškai” remiamos valstybės. Siekti didesniąją BVP dalį perskirstyti per nacionalinį biudžetą, kad ne mažiau kaip pusė nacionalinio biudžeto pajamų būtų skiriama socialinei saugai, medicinai, švietimui, kultūrai, teisėsaugai ir kitoms žmonių socialinėms reikmėms. Užtikrinti racionalų ir efektyvų valstybės lėšų naudojimą. Valstybės biudžeto lėšas skirstyti tik atsižvelgiant į ankstesnių metų panaudojimo efektyvumą. Reguliuoti valstybės biudžeto deficitą laikantis Europos Sąjungos teisės aktais nustatytų normatyvų.
Parengti atitinkamas įstatymų pataisas, kurios:
- garantuotų bankų ir pensijų fondų patikimumą;
- paspartintų teisėto turto grąžinimą savininkams.
Formuoti subalansuotą mokesčių politiką, remiantis mokslinėmis analizėmis.
Įstatymais sureguliuoti mokesčių sistemą taip, kad mokesčiai būtų aiškūs ir stabilūs, palankūs verslo plėtrai ir skatinantys sąžiningą jų mokėjimą. Mažinti dabar esančių mokesčių skaičių ir jų naštą, didinti mokėtojų skaičių, skatinant naujų įmonių kūrimąsi.
Pertvarkyti savivaldybių biudžetų formavimo principus, paskiriant savivaldybėms pastovius mokesčius.
Tobulinti mokesčių administravimą, apjungiant šias funkcijas vienoje institucijoje.
Siekti išgyvendinti šešėlinę ekonomiką.
Neapmokestinamųjų pajamų minimumą didinti proporcingai minimalios mėnesinės algos didėjimui.
Greičiau įvesti visuotinį pajamų deklaravimą.
Pramonė, smulkus ir vidutinis verslas
Sudaryti valstybėje sąlygas kurti pramonę, kuri būtų grindžiama mokslo žiniomis ir aukštosiomis technologijomis: biologijos, lazerių, kompiuterių, elektronikos, informacinėmis ir kt. Joms diegti pritraukti daugiau užsienio investicijų.
Nuosekliai mažinti valstybės dalyvavimą versle pasitraukiant iš sričių, kuriose privatus kapitalas gali veikti efektyviau.
Skatinti statybų plėtrą, įvažiuojamąjį turizmą, sukurti ir įgyvendinti palankią būsto įsigijimo programą.
Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtrai sukurti specialią paramos infrastruktūrą, finansavimo bei Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų panaudojimo mechanizmą. Tobulinti mokesčių sistemą, kuri būtų palankesnė plėtoti smulkųjį ir vidutinį verslą.
Daugiau investuoti į žinių ir informacijos ekonomiką, skatinti glaudų verslo, aukštųjų mokyklų ir mokslinių tyrimų įstaigų bendradarbiavimą, gerai mokamų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimą.
Skatinti eksportą, plėtoti ekonominį bendradarbiavimą su užsienio šalimis. Lietuvos ambasadų veiklą orientuoti ekonominei diplomatijai ir rinkų paieškai, ginti Lietuvos verslo interesus užsienyje.
Pasiekti, kad Lietuvos pramonė veiktų aplinkoje, skatinančioje investicijas, kvalifikuotumą, dorą konkurenciją, veiklos sąnaudų mažinimą. Sudaryti valstybėje sąlygas plėtoti didelę pridėtinę vertę sukuriančias pramonės šakas.
Siekti sušvelninti galimus neigiamus pramonės konkurencingumo didinimo socialinius, regioninius, ekologinius ir kitokius padarinius.Laikytis nuostatos, kad Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra valstybės ekonomikos pagrindas, pagrindinis darbo šaltinis ir viduriniosios klasės sukūrimo sąlyga. Pasiekti, kad verslumo skatinimas taptų vienu svarbiausiu valstybės prioritetu. Tuo tikslu:
- valstybės institucijoms tobulinti savo veiklą, kad Lietuva galėtų pasiūlyti geriausią verslo aplinką;
- sukurti tokią teisinę, administracinę ir mokesčių sistemą, kuri skatintų verslo veiklą ir pagerintų verslininkų statusą;
- gerinti SVV galimybes pasinaudoti finansiniais ištekliais bei valstybės garantijomis;
- siekti didesnių valstybės asignavimų SVV skatinimo programai, efektyvesnio jos lėšų panaudojimo, dalinai decentralizuojant (iki savivaldybių lygmens) sprendimų dėl finansavimo priėmimą;
- stiprinti inovacijų plėtros ir verslumo dvasią, leisiančią Lietuvos verslui iš anksto numatyti ateities iššūkius ir jiems pasirengti;
- valdžios ir verslo santykiuose vadovautis tarpusavio pasitikėjimo ir bendradarbiavimo principais;
- skatinti alternatyvių verslų plėtrą kaimo vietovėse;
- sukurti gerai subalansuotą „Verslas-rinka-vartotojas” sistemą;
- parengti verslininkus finansinei paramai iš struktūrinių Europos Sąjungos fondų gauti ir naudoti;
- plėtoti verslo savivaldą, skatinti asocijuotų verslo struktūrų kūrimąsi, sudarant sąlygas verslininkų organizacijoms dalyvauti rengiant teisės aktus (projektus), derinant juos su socialiniais partneriais;
- pasiekti, kad verslininkystės būtų mokoma visuose švietimo sistemos lygiuose.
Žemės ūkis ir aplinkosauga
Sukurti ilgalaikę žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją, paremtą žemės ūkio perdirbamosios pramonės ir žemdirbių tarpusavio integracijos pagrindu. Plėtoti stiprių, konkurencingų ūkių, gebančių gaminti geros kokybės produkciją ir kurti darbo vietas, tinklą.
Įgyvendinti kaime smulkių ūkių kooperacijos, kaimo turizmo, nežemdirbiškų verslų ir kitas programas, skatinančias naujų darbo vietų kūrimą. Valstybės paramos prioritetus teikti ekologinį ir šeimos ūkininkavimą propaguojantiems investiciniams projektams.
Pasiekti, kad Vyriausybės, Lietuvos Respublikos atstovybių užsienyje, kitų valdžios ir valdymo įstaigų bei verslo bendruomenės ryšių pagalba būtų surasta patikima, perspektyvi ir ilgalaikė rinka žemės ūkio pramonės produkcijai realizuoti. Pagal poreikį nustatyti atskiroms žemės ūkio produkcijos rūšims kvotas bei kainas. Mažinti žemės ūkio produkcijos gamintojų ir perdirbėjų priešpriešą, užtikrinti nediskriminacinį (savalaikį) atsiskaitymą už produkciją su žemdirbiais.
Skatinti perspektyvius, konkurencingus ūkius, efektyviai dirbančias žemės ūkio bendroves, sudarant jiems palankias investicijų, kreditavimo ir mokesčių sąlygas.
Užtikrinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo vykdymą.
Įteisinti visiems vienodas galimybes dalyvauti žemės rinkoje. Pašalinti dar likusias kliūtis buvusiems savininkams ir jų paveldėtojams atgauti žemę.
Užtikrinti, kad kaimo rėmimo fondo lėšos realiai pasiektų ūkininkus.
Finansinėmis, mokesčių ir organizacinėmis priemonėmis skatinti žemės ūkio konkurencingumą vidaus ir užsienio rinkose. Skirti biudžetinius asignavimus melioracijai. Remti šeimos ūkio pastangas jungtis į kooperatyvus, skatinti smulkių specializuotų ūkių kūrimąsi, konsultuoti smulkius ūkius, kad jie pasiektų aukštą gamybos lygį.
Plėtoti žemės ūkio konsultacinių tarnybų darbą. Diegti kaime naujas informacines technologijas, mokyti žmones gyventi ir dirbti rinkos ekonomikos sąlygomis.
Racionaliai formuoti švietimo, medicinos, kultūros įstaigų ir kitokių paslaugų tinklą kaime. Sudaryti palankias ekonomines ir buitines sąlygas kaimo mokytojams, gydytojams, kultūros darbuotojams, jaunoms šeimoms.
Sukurti Lietuvos žmonėms sveiką ir švarią aplinką. Skatinti valymo įrenginių statybą, atliekų rinkimo, rūšiavimo, utilizavimo ir perdirbimo projektus.
Stebėti ir vertinti aplinkos kokybę bei gamtos išteklių naudojimą. Didinti įstatymų, nustatančių atsakomybę už aplinkos teršimą, veiksmingumą, suderinti ūkio plėtros, aplinkos apsaugos ir visuomenės interesus.
Švietimas ir mokslas
Švietimo ir mokslo politiką grįsti perspektyvia strategija ir pakankamais finansiniais ištekliais. Užtikrinti švietimo visuotinumą bei vienodas galimybes mokytis visų socialinių sluoksnių gyventojams. Plėtoti neformalųjį suaugusiųjų švietimą. Mokslo ir studijų sistema privalo tarnauti valstybės ekonominės, socialinės bei kultūrinės raidos strateginiams tikslams, perimti pažangią Europos šalių patirtį, nuolat gerinant studijų ir mokslo kokybę.
Modernizuoti švietimo sistemą, ugdymo programas derinti prie kintančių gyvenimo poreikių. Mažinti pernelyg didelį mokinių mokymosi krūvį, ypatingą dėmesį skirti vaikų sveikatos apsaugai, kovai su žalingais įpročiais – rūkymu, alkoholizmu, narkomanija.
Užtikrinti, kad visi vaikai lankytų mokyklą ir įgytų vidurinį išsilavinimą. Socialiai remtinų šeimų vaikus nemokamai aprūpinti mokymo priemonėmis. Efektyviau ir greičiau spręsti mokinių iš atokių vietovių pavėžėjimo į mokyklą problemą.
Parengti tarpžinybinę kovos su nepilnamečių nusikalstamumu, girtavimu ir narkomanija programą. Sugriežtinti tėvų atsakomybę už vaikų nusižengimus. Plėtoti neformalaus ugdymo įstaigų tinklą, stiprinti jų materialinę bazę. Sudaryti galimybes kiekvienam vaikui tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius, padėti tapti aktyviu visuomenės nariu.
Sparčiau vykdyti mokyklų pastatų renovacijos programą, kartu atnaujinant kabinetų bei kitų patalpų įrangą. Intensyvinti mokyklų kompiuterizavimą. Pasiekti, kad bendrojo ugdymo mokyklos taptų gyvenviečių švietimo, kultūros bei socialiniais centrais.
Mokslo ir studijų sistema privalo tarnauti valstybės ekonominės, socialinės bei kultūrinės raidos strateginiams tikslams, perimti pažangią Europos šalių patirtį nuolat gerinant studijų ir mokslo kokybę.
Nustatyti mokslo ir studijų asignavimams fiksuotą procentą nuo bendrojo vidaus produkto, prilygstantį Europos Sąjungos šalių vidurkiui ir užtikrinantį normalią mokslo įstaigų bei aukštųjų mokyklų veiklą. Pertvarkyti mokslo įstaigų finansavimą finansuojant konkrečias šalies ūkio programas. Vykdyti ilgalaikes investicijas į fundamentinius mokslo tyrimus, skatinti verslo ir mokslo bendradarbiavimą. Sudaryti palankias sąlygas didžiąją dalį taikomųjų tyrimų finansuoti užsakovų lėšomis, tokiu būdu išlaisvinant daugiau valstybės lėšų fundamentiniam mokslui plėtoti. Tobulinti studijų finansavimo bei kreditavimo sistemą.
Tirti kvalifikuotų specialistų rengimo perspektyvas. Studijų programas ir studentų kontingentą planuoti taip, kad būtų patenkinti valstybės poreikiai, tačiau valstybės ir studentų lėšomis nebūtų rengiami diplomuoti bedarbiai.
Gausinti šalies intelektualinį potencialą, visapusiškai skatinti šalies technologijų pažangą. Artimiausiu metu padidinti mokslo darbuotojų ir pedagogų atlyginimus.
Socialinė apsauga
Darbo partija vadovaujasi nuostata, kad socialinės apsaugos sistemos pertvarka turi būti pradedama nustatant realų minimalų gyvenimo lygį. Minimalus gyvenimo lygis bei pensijos turi atitikti ekonomikos lygį ir proporcingai didėti. Gyvenimo lygį ir socialines garantijas privalu pakelti tiek, kad žmonės turėtų savo būstą ir galėtų oriai gyventi.
Darbo partija sieks mažinti turtinę ir socialinę nelygybę. Tuo tikslu būtina parengti ilgalaikes socialinės paramos programas, peržiūrėti ir maksimaliai sumažinti išskirtines socialines garantijas turinčių gyventojų grupių skaičių. Decentralizuoti socialinių paslaugų tiekimo tinklą priartinant jį prie žmonių, socialinės globos ir rūpybos įstaigų valdymą perduoti seniūnijoms, savivaldybėms paliekant koordinavimo ir kontrolės funkcijas.
Partija sieks kiek įmanoma sparčiau spręsti vieną aktualiausių šiandienos socialinių problemų - mažinti jaunimo nedarbą. Užtikrinti socialinį aprūpinimą bedarbiams ir neįgaliems asmenims. Sudaryti galimybes dirbti žmonėms, kuriems sunku konkuruoti darbo rinkoje (silpnesnės sveikatos, neįgaliesiems, pagyvenusiems žmonėms, vienišoms motinoms). Rūpintis piliečiais, grįžusiais iš karo veiksmų zonų ar dalyvavusiais taikos misijose ir ten nukentėjusiais, taip pat integruoti į visuomenę asmenis, grįžusius iš įkalinimo įstaigų. Sudaryti sąlygas suaugusiems žmonėms šviestis, kelti kvalifikaciją bei persikvalifikuoti. Peržiūrėti ir patobulinti socialinio draudimo įstatymus, indeksuoti pensijas proporcingai prekių ir paslaugų kainų didėjimui. Neskaičiuoti PVM už teikiamas komunalines paslaugas pensininkams.
Partija sieks vykdyti tokią valstybės paramos šeimos politiką, kuri skatintų gimstamumą, tačiau atimtų galimybę vaikų gimdymo pašalpas paversti pragyvenimo šaltiniu. Parengti įstatymų pataisas, užtikrinančias paramą tvarkingai gyvenančioms jaunoms gausioms šeimoms. Sumažinti darbo stažą daugiavaikėms motinoms, didinti pašalpas tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų. Ieškoti būdų mažas pajamas gaunančioms šeimoms kompensuoti komunalines paslaugas. Įgalinti savivaldybes steigti darbo vietas rajonuose skatinant investuotojus, darbdavius, bendruomenės narius. Darbo vietų kūrimą skatinti mokesčių lengvatomis taikant lanksčias darbo vietų plėtros rėmimo programas.
Sveikatos apsauga
Darbo partija skatina investicijas į Lietuvos žmonių sveikatą, jos išsaugojimą ir stiprinimą.
Partija pripažįsta sveikatą stiprinančių darželių, mokyklų, universitetų plėtros, saugių ir sveikatą tausojančių darbo vietų svarbą, vadovaujasi nuostata, kad reikia kurti sveikos gyvensenos prielaidas – įrengti įvairių fizinio aktyvumo laisvalaikio vietų, užtikrinti jų prieinamumą vaikams, jaunimui ir mažas pajamas turintiems gyventojams.
Darbo partija siekia medicininės pagalbos finansavimą didinti pagal bendrojo vidaus produkto didėjimą.
Ypatingą dėmesį skirti vaikų sveikatos apsaugai, kovai su žalingais įpročiais – narkomanija, alkoholizmu, rūkymu.
Priartinti medicinos pagalbos teikimą prie paciento, stiprinant šeimos gydytojo instituciją ypač kaimo vietovėse.
Atkurti rajonų seniūnijose kaimų felčerinius – akušerinius punktus.
Pagrindines sveikatos problemas spręsti pirminės sveikatos priežiūros grandyje.
Skatinti bendruomenių slaugos namų kūrimą rajonuose ir seniūnijose.
Visose vaikų ugdymo bei auklėjimo įstaigose įsteigti medicinos punktus ir stomatologijos kabinetus.
Pagal pacientų poreikius ir valstybės galimybes užtikrinti nemokamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir prieinamumą.
Plėtoti įvairias sveikatos draudimo formas, nustatyti papildomojo sveikatos draudimo objektą.
Užtikrinti aprūpinimą vaistais, ypač sergantiesiems sunkiomis ligomis.
Tobulinti ambulatorinio gydymo išlaidų kompensavimo pacientams tvarką.
Pakeisti vaistų registravimo tvarką, sudarant sąlygas atsirasti pigesniems vaistams, kad gydytojas galėtų skirti efektyvius vaistus pagal valstybės išgales ir pacientų mokumą.
Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę.
Užtikrinti savalaikį apmokėjimą už atliktą darbą sveikatos priežiūros įstaigoms.
Tobulinti medicininį auditą, numatyti medicinos darbuotojo konkrečią atsakomybę už pacientui padarytą žalą, įvedant privalomąjį gydymo įstaigų ir medicinos darbuotojų draudimą.
Užtikrinti sanatorinio ir sveikatos grąžinamojo gydymo paslaugų sanatorijose ir kurortuose prieinamumą pacientams pagal būtinus jų poreikius.
Įpareigoti visuomenės sveikatą prižiūrinčias įstaigas teikti gyventojams kuo daugiau informacijos apie sveikatą įtakojančius faktorius ir įsigyjamos produkcijos kokybę.
Užtikrinti visuomenę labiausiai žalojančių ligų (ypač širdies ir kraujagyslių, vėžio, diabeto ir kt.) ankstyvą išaiškinimą ir veiksmingą gydymą.
Medicininės pagalbos prieinamumo ir kokybės gerinimo aspektu tobulinti sveikatos priežiūros reformos procesus.
Kultūra
Darbo partija siekia sudaryti valstybėje palankias sąlygas savarankiškos asmenybės, plačios pasaulėžiūros formavimui, dvasiniam tobulėjimui, laisvai kūrybai, talentų ugdymui, taip pat kiekvienam aktyviai dalyvauti kultūriniame gyvenime ir naudotis kultūros vertybėmis.
Skatinti profesionalaus meno plėtrą. Teikti finansinę valstybės paramą toms kultūros sritims, kurios negali pačios išsilaikyti rinkos sąlygomis.
Stengtis, kad mokesčių sistema skatintų kultūros rėmimą. Parengti atnaujintą paramos teikimo menininkams tvarką.
Saugoti valstybinę kalbą nuo svetimų kalbų invazijos.
Plėtoti etnines krašto tradicijas, saugoti jas.
Užtikrinti Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo įgyvendinimą.
Sudaryti sąlygas Lietuvos penkių etnografinių regionų (Žemaitijos, Aukštaitijos, Dainavos, Sūduvos ir Mažosios Lietuvos) etnokultūriniam plėtojimui. Skatinti regioninę bei baltiškąją kultūrinę savimonę.
Plėtoti etnokultūrinį ugdymą kultūros ir švietimo srityse, kaip pilietinės savimonės veiksnį.
Remti etnografinių kaimų, liaudies amatų centrų, tradicinės architektūros išsaugojimo projektus, kaip etninės kultūros paveldo pagrindą. Saugoti kultūros vertybes. Stiprinti kultūros įstaigas kaime.
Pripažinti sąžinės laisvę, toleruoti požiūrių ir tradicijų įvairovę, gerbti žmogaus orumą. Stiprinti visuomenės dorovingumą, ugdyti dvasingumą, sveiką gyvenimo būdą.
Sportas
Tobulinti ir plėtoti sporto infrastruktūrą, siekti, kad valstybė skirtų pakankamai lėšų sporto infrastruktūrai plėsti, jauniems bei perspektyviems sportininkams ugdyti, Lietuvos sporto įvaizdžiui formuoti.
Sukurti teisines prielaidas, kurios labiau skatintų mėgėjiško ir profesionalaus sporto plėtrą ir rėmimą.
Remti projektus, kurie suteiktų daugiau galimybių sportuoti bei sveikai gyventi įvairaus amžiaus gyventojų. Propaguoti socialinę sporto svarbą.
Sudaryti sąlygas atskleisti ir ugdyti vaikų bei jaunimo talentus sporto mokyklose, sporto klubuose bei centruose.
Jaunimo politika
Darbo partija siekia skatinti jaunimą aktyviai įsitraukti į šalies politinį bei visuomeninį gyvenimą, ypač sprendžiant jam aktualias problemas, finansiškai remti jaunimo organizacijų veiklą.
Tobulinti sistemą, padedančią jaunuoliui pasirinkti profesiją pagal individualius polinkius, padėsiančias vėliau įsidarbinti.
Sukurti ir remti jaunimo užimtumo programą, ypatingą dėmesį skirti neįgalių paauglių ir jaunuolių integracijai į visuomenę. Sustiprinti jaunimo nusikalstamumo ir narkomanijos prevenciją.
Daugiau dėmesio skirti jaunimo pilietiniam ugdymui, plačiau įtraukti jaunus žmones į valstybės valdymą, vietos savivaldą. Sumažinti gyventojams amžiaus ribą, leisiančią kandidatuoti į LR Seimą — iki 23 m.
Garantuoti jaunoms šeimoms lengvatinį ir ilgalaikį kreditavimą įsigyjant būstą. Sudaryti galimybes tobulinti profesinius įgūdžius ir įgyti daugiau žinių užsienyje bei įsidarbinti po to Lietuvoje.
Informacinės visuomenės plėtra
Darbo partija pasiryžusi siekti, kad informacinės technologijos būtų prieinamos visiems gyventojams, ypač kaime, darbe, buityje, mokymosi įstaigoje.
Siekti įdiegti lietuvių kalbą informacinėse technologijose.
Plėtoti interneto rinką, siekti, kad internete būtų prieinama Vyriausybės institucijų informacija, susijusi su verslu. Parengti funkcionalią elektroninės komercijos įstatymų bazę.
Teisėsauga
Darbo partija siekia, jog besąlygiškai ir realiai būtų laikomasi nuostatos, draudžiančios valstybės politikams tiesiogiai ar netiesiogiai daryti įtaką teismų, prokuratūros, policijos, kitų teisėsaugos institucijų darbui tiriant ir nagrinėjant bylas.
Sieksime toliau tobulinti įstatymus, užtikrinančius galimybę asmenims, kurių turtines, asmenines ar kitas teises bei teisėtus interesus pažeidžia valstybės institucijos, valstybės pareigūnai ir tarnautojai, išreikalauti adekvatų žalos atlyginimą iš valstybinių institucijų ir įstaigų už jų neteisėtus ar teises varžančius veiksmus bei neveikimą.
Veiksime prieš bet kokius mėginimus įstatyminiais apribojimais kaip nors pakenkti tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nuosavybės neliečiamumui.
Sieksime teisinių santykių stabilumo principo besąlygiško laikymosi kuriant įstatymus bei juos įgyvendinant.
Sieksime užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto visų asmenų lygybės prieš įstatymą principo realų galiojimą sprendžiant asmens teisių įgijimo, atsakomybės už teisės pažeidimus klausimus, nepriklausomai nuo asmens socialinės padėties, įsitikinimų, pažiūrų, tautybės, kilmės ar kalbos.
Tobulinsime teisės aktus, panaikinančius prielaidas atsirasti korupcijai. Efektyvinsime valstybines programas, rengiančias siūlymus dėl korupcijos ir piktnaudžiavimų visoje valstybės viešojo administravimo sistemoje pašalinimo.
Sieksime atitinkamuose įstatymuose įtvirtinti dar didesnius reikalavimus teismų, visų teisėsaugos institucijų vadovų ir pareigūnų asmeninėms moralinėms ir dalykinėms savybėms. Sieksime teismų sistemos reformavimo siekiant įtvirtinti jos atvirumą visuomenei, teisėjų karjeros klausimų viešumą.
Skatinsime policijos ir visuomenės bendradarbiavimą. Laikomės nuostatos, jog policijos veiklos rezultatai tiesiogiai susiję su pareigūnų darbo materialinių sąlygų gerinimu. Skatinsime ir aktyvinsime policijos rėmėjų darbą kovojant su nusikalstamumu ir jo prevencijos srityse.
Sieksime tolesnio nepilnamečių prevencijos valstybinių programų tobulinimo ir įgyvendinimo.
Sieksime griežtinti atsakomybę už finansinės paramos iš Europos Sąjungos gavimą ir panaudojimą, užkirsti kelią valstybės tarnautojų piktnaudžiavimui, disponuojant valstybės bei savivaldybių lėšomis.
Nacionalinis saugumas ir užsienio politika
Vykdysime tęstinę užsienio politiką, užtikrinančią gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais. Aktyviu dalyvavimu tarptautinių organizacijų, ypač NATO ir ES, veikloje, užtikrinsime Lietuvos saugumą:
- kartu su valstybėmis — ES ir NATO narėmis — veiksmingai dalyvausime sprendžiant bendrus užsienio politikos, Europos saugumo, gynybos strateginius klausimus;
- užtikrinsime aktyvią Lietuvos atstovų veiklą ES institucijose, planuojant ES biudžetą, sanglaudos politiką;
- plėsime ekonominį bendradarbiavimą. Sieksime, kad ES ekonominė politika būtų naudinga Lietuvai;
- sudarysime sąlygas jaunimui pasinaudoti ES teikiamomis galimybėmis;
- plėtosime žmogaus teisių tarptautinę politiką ir jos įgyvendinimą. Prisidėsime prie ES bendradarbiavimo su pasaulio šalimis, Jungtinėmis Tautomis sprendžiant ekonomines, kultūrines, socialines, kovos su terorizmu ir tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu problemas;
- plėtosime glaudesnius ryšius su Baltijos jūros bei Šiaurės regionų valstybėmis, ES šalimis;
- remsime Lietuvoje pagamintų prekių eksportą, Lietuvos verslo investicijas užsienyje, bendrų įmonių kūrimą, ypač tokių, kurios gamintų eksportui skirtą produkciją, pagrįstą naujausiomis technologijomis, sieksime pritraukti daugiau užsienio investicijų;
- plėsime ekonominį, mokslo, aplinkosaugos, kultūros bendradarbiavimą su Rusijos Federacija, Ukraina, Baltarusija, Vidurio ir Pietų Europos valstybėmis, Juodosios jūros baseino šalimis. Dalyvausime Europos Sąjungos ir Rusijos dialoge dėl partnerystės;
- stiprinsime ryšius su Kaliningrado sritimi, vystysime mokslinį-techninį, gamybinį, prekybinį bendradarbiavimą su kitais Rusijos regionais;
- kelsime Lietuvos diplomatų kompetenciją, stiprinsime Lietuvos piliečių ir verslo apsaugą užsienyje, orientuosime ambasadas ekonominei diplomatijai, rinkų analizei ir naujų rinkų paieškai;
- panaudosime tarptautinių organizacijų patirtį ir fondus kuriant programas įveikti neigiamoms globalizacijos pasekmėms. Aktyviai dalyvausime kovoje su tarptautine korupcija, prekyba žmonėmis ir narkotikais;
- remsime vietos savivaldos, mokslo ir kultūros institucijų, nevyriausybinių organizacijų, jaunimo organizacijų tarptautinių ryšių plėtrą, tinkamai pristatysime užsienyje Lietuvos paveldą, kultūros, meno, mokslo pasiekimus;
- stiprinsime ryšius su lietuvių bendruomenėmis ir organizacijomis užsienyje, prisidėsime prie tautinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, padėsime užsienio lietuvių bendruomenėms palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuva, sukursime pagalbos sistemą užsienyje nukentėjusiems Lietuvos Respublikos piliečiams;
- siekdami užkirsti kelią grėsmėms valstybės saugumui, stiprinsime ir vystysime Lietuvos gynybos pajėgumus, tinkamai vykdysime tarptautinius įsipareigojimus.
NATO ir Euroatlantinė integracija
Remsime šalies mokslinius tyrimus gynybos priemonėms kurti. Išnaudosime bendradarbiavimo gynybos srityje su kitomis šalimis galimybes.
Formuosime atsakingą visuomenės požiūrį į nacionalinį saugumą, skatinsime ir remsime jaunimo patriotinio ugdymo programas bei tokios krypties organizacijų veiklą
Užtikrinsime gerus santykius su visomis pasaulio valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais. Didinsime Lietuvos valstybės, kaip tilto tarp Rytų ir Vakarų, vaidmenį. Sieksime, kad Lietuva taptų intensyvaus, valstybei ekonomiškai naudingo tranzito šalimi, efektyviai išnaudojant jos geografinės padėties teikiamas galimybes.
Parengsime ir įgyvendinsime baigusių profesinę karo tarnybą karių integracijos į civilinį gyvenimą programas.
Remsime užsienio lietuvių bendruomenę, sudarysime palankias sąlygas grįžti tautiečiams į Tėvynę.
Užtikrinsime Lietuvos piliečių teisių ir teisėtų interesų gynimą užsienyje. Sieksime politinėmis priemonėmis pašalinti politines, ekonomines, ekologines grėsmes Lietuvos valstybei ir jos žmonėms.
Laikysimės nuostatos, kad geriausia šalies vidinio saugumo garantija yra geri ekonominiai santykiai ir visų galimų asmens laisvių užtikrinimas.
Darbo partijos programa patvirtinta Jungiamajame suvažiavime
2013 m. spalio 26 d. Šiauliuose. Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė
