Darbo partijos frakcija: kitų metų biudžetas statomas ant kreivų pamatų

Seimui pristatytas ateinančių metų valstybės biudžeto projektas, anot Darbo partijos frakcijos, statomas ant kreivų pamatų, naiviai tikintis, kad jis nesugrius.

Pasak Darbo partijos pirmininko, Seimo vicepirmininko Andriaus Mazuronio, biudžetas statomas remiantis klaidingomis prielaidomis, kad kitąmet ekonomika augs.

„Tikimasi, kad ekonomika augs 1,4 proc., Lietuvos bankas sakė, kad 0,9 proc. – jei bus geopolitinis stabilumas, jei neatsiras papildomų iššūkių, tačiau akivaizdu kad to nebus. Galima tikėtis nulinio ar net ekonomikos kritimo”, - nepamatuotą valdančiųjų optimizmą įvertino A. Mazuronis.

Pasak jo, valstybės pajamų ir išlaidų planą derėjo sudaryti remiantis niūresnėmis šalies ūkio augimo prognozėmis, pavyzdžiui, panašiomis į šalyje veikiančių komercinių bankų, 2023 m. skaičiuojančių 0,5 proc., 0 proc. bei neigiamą BVP augimą (-0,5 proc. (INVL), -1,2 proc. („Luminor“)).

„Iš to išeinant ir reikėtų projektuoti biudžetą ir dėlioti visas valstybės išlaidas ir pajamas. Tada jis būtų realus ir atitinkantis tą realią situaciją“, – pabrėžė A. Mazuronis.

Lėšos taškomos neracionaliai

Ydingą biudžetą kritikuoja ir Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Anot jo, Vyriausybė nepasieks realių pokyčių net nusimačiusi šimtamilijonines sumas, o tai rodo, kad mūsų visų pinigai išleidžiami neracionaliai.  

„Kaip sakė Premjerė, biudžetas yra pajamos, išlaidos ir politika tarp jų. Tačiau ką gi matome, pažvelgę į valdančiųjų pristatytą biudžeto projektą? Pati Vyriausybė prognozuoja, kad nepaisant skiriamų pinigų situacija tik blogės. Pavyzdžiui, nepaisant skiriamų lėšų šeimų su vaikais skurdo rizikos lygis kitais metais padidės, vietoje 2021 m. buvusių 15,2 proc., 2023 m. Vyriausybės skaičiavimais, šis rodiklis didės iki 16 proc., o juk už šių skaičių yra realios šeimos su tikrais mūsų šalies mažaisiais piliečiais“, - teigia V. Gapšys.
Išlaidos moksliniams tyrimams atspindi ne tik šiandienos situaciją, tačiau ir Lietuvos ateitį. Kol Lietuva balansuoja ties recesijos riba, Izraelis, pasirinkęs investicijas į mokslą ir technologijas, džiaugiasi vienu sparčiausių ekonomikos augimu. Deja, ir čia Vyriausybė nieko gero nežada. Investicijos į Mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), palyginti su ankstesniais metais, atrodo skurdžiai. MTEP išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP, mažės nuo buvusių 0,56 proc. 2020 m. iki 0,4 proc. 2023 m. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių MTEP veiklos finansavimas nuo 2022 m. siekto 8,1 proc. krenta iki 5,5 proc. 2023 m.

„Vyriausybės siektini rodikliai krašto apsaugos srityje, kuri geopolitiniame kontekste yra vienas iš prioritetų ir tam atriekiamas reikšmingas biudžeto gabalas, taip pat glumina. Nepaisant milžiniškų lėšų, valdantieji planuoja, kad Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis nuo 2022 m. siekto 53 proc. kitąmet turėtų paaugti vos 1 proc. Dar labiau sunerimti verčia Lietuvos piliečių, žinančių, kaip reikia elgtis mobilizacijos atveju, dalis. 2020 m. jų buvo 28 proc., o 2023 m. valdžios tikslas – vos 31 proc. Pamačius šiuos skaičius kyla abejonių ar šimtai milijonų panaudojami efektyviai“, - teigia V. Gapšys.

Pasak Seimo nario, visų valdžių prioritetu laikomas švietimas taipogi juda vėžlio greičiu. Mokinių nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio dalis nuo 2022 m. siektų 21, 9 proc., turi sumažėti vos 0,6 proc. tai yra, apie 200 moksleivių.

„Todėl tai labiau panašu į natūralią paklaidą, nei į Vyriausybės rezultatą su šimtais milijonų eurų. Kyla klausimas, ar išties esame teisingame kelyje ir kaip valstybė dėlioja savo biudžetą.

Peržiūrint šiuos ir kitus skaičius norisi dar kartą pakartoti, kad valtybės biudžetas yra pajamos, išlaidos ir politika tarp jų. Ir priminti, kad pajamas biudžetui sunešime mes visi. Akivaizdžiai matyti, kad Vyriausybė nesikuklins skolintis mūsų visų sąskaita ir leis tuos pinigus. Panašu, kad politika tarp pajamų ir išlaidų yra nepamatuota ir visiškai neatspindinti kiekvieno iš mūsų lūkesčių“, - sakė V. Gapšys.

Biudžeto projektas atskleidžia ir pačių valdančiųjų viduje vykstantį chaosą

Tai, kad su būsimu biudžetu, švelniai tariant, ne viskas sklandu, pabrėžia ir Darbo partijos frakcijos seniūnas Viktoras Fiodorovas.

Seimo Darbo partijos frakcijos nariai įregistravo pasiūlymą neribotą laiką taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms, kultūros, poilsio ir sporto bei atlikėjų paslaugoms. Šiam tūkstančius žmonių liečiančiam klausimui pritarė ir Mykolas Majauskas.

„Valdančiųjų užsispyrimas neleisti teikti saviems pasiūlymų biudžetui, ypač, kai tai liečia daugiau kaip 60 tūkst. žmonių, dirbančių viešojo maitinimo sektoriuje, ir kuriems PVM lengvata šiandien yra gyvybiškai reikalinga, rodo jų apgailėtiną būseną. Panašu, kad valdantieji pasirengę vienas kitam gerkles perkąsti.

Svarstyti viešojoje erdvėje, kad kažkas bus pašalintas iš partijos, jei „nepatogios“ pataisos praeis, rodo visišką valdančiųjų nejautrumą, nes jiems tarpusavio rietenos yra svarbesnės už tame sektoriuje dirbančiuosius, kurie nežino, ar turės pajamų, ar nebankrutuos verslai, ypač – regionuose. Belieka užjausti kolegą M. Majauską, kuris negali turėti savo nuomonės ir net yra už ją baudžiamas“, - teigia Seimo narys V. Fiodorovas.