Darbo partijos rinkimų į Europos Parlamentą programa

DARBO PARTIJOS RINKIMŲ Į EUROPOS PARLAMENTĄ 2024 – 2029 m. PROGRAMA

Mieli Lietuvos piliečiai,

Darbo partija palaiko ir brangina tradicines, tėvų ir protėvių išpuoselėtasvertybes, tad rinkimuose į Europos parlamentą, balsuodami už Darbo partijoskandidatus, išreikšite savo norą išsaugoti pamatines žmogaus, individo, šeimosvertybes, tradicijas.

• Darbo partija siekdama kuo didesnio efektyvumo ir produktyvumo, į kiekvienąnaują etapą žengia remdamasi įgytomis patirtimis, priimdama visus nūdienosiššūkius.

• Kiekvienas naujas Darbo partijos laimėjimas užtikrina darbų tęstinumą. Šierinkimai nėra išimtis. Mes pasiruošę tęsti savo pradėtus darbus siekdami, kadvisiems Lietuvoje būtų gera gyventi.

• Darbo partija atstovauja visų Lietuvos gyventojų interesus, nepriklausomainuo tautybės, partiškumo, tikėjimo ir socialinės padėties. Todėl gynėme irginsime visų Lietuvos piliečių interesus, teises ir idėjas!

• Lietuvos ir visi Europos Sąjungos gyventojai turi jaustis pilnaverčiais šiosSąjungos nariais ir turėti orias pajamas, užtikrinančias svarbiausius žmogausporeikius!

Tęsiant savo pradėtus darbus Europos Parlamente, priėmėme sprendimus irateityje:

• Užtikrinti orias gyvenimo sąlygas atitinkantį minimalų atlyginimą irpensijas.

• Užtikrinti socialinių garantijų gavimo mechanizmą, kad jas gautų kiekvienas,kuris neturi galimybės pilnai ar dalinai pasirūpinti savimi.

• Užtikrinti vienodas sąlygas žemdirbiams bendroje ES rinkoje.

• Užtikrinti vienodas sąlygas verslui vystant šalies ekonomiką.

• Bendrai su Europa vystyti mokslais pagrįstą gyvavimą visose srityse.

• Užtikrinti žmogaus teises ir vertybinę, taikią, Lietuvos interesus ginančiąužsienio politiką.

Esame už tai, kad socialines garantijas teikiantis verslas Europos Sąjungoje(toliau ES) vieningoje rinkoje būtų ginamas nuo šalių, kuriose tokių garantijųnėra, nes tai tiesiogiai susiję su visų ES gyventojų gerove.

Mes už vieningą, taikią, ekologišką, sveiką Europą!

Ginant mūsų siekius, mes, Darbo partija, vykdysime duotus savo pažadus!

KLESTINTI EUROPOS SĄJUNGA – SAUGI LIETUVA

Per pastarąjį laikotarpį ES susidūrė su rimtais iššūkiais, kurie privertėieškoti bendrų sprendimų, turėsiančių įtakos tolimesniems ES politiniamsprioritetams beveik visose srityse: vertybės, pragyvenimo lygis, ekonomikosnuosmukis, didelė infliacija, emigracija, netvari demografija, teisingumoužtikrinimas, bendroji žemės ūkio ir bendroji energetikos politika, internetoir duomenų apsauga, taikos ir saugumo garantavimas, kova su klimato kaita,aplinkos apsauga ir t.t. Globalizacijos procesai ir pasaulinė ekonominė krizė,neramumai ir kariniai veiksmai Europos teritorijoje lėmė, kad sprendimai,priimami ES lygiu, ES piliečių kasdieniam gyvenimui turi kaip niekada didelęįtaką ir pranašumą prieš pavienių šalių narių pastangas. Tokie nauji procesai,kaip migracija, karai, kelia papildomą sumaištį ir rimtą grėsmę tvariamgyvenimui ir bendram ES išlikimui. Darbo partija pasisako už solidariussprendimus bei užtikrina savo siekį būti stipriu proeuropietišku balsuvertybiniais klausimais politinėje arenoje.

Daugelyje valstybių narių stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, Europąpalaikančios Lietuvos pilietinės visuomenės aktyvus dalyvavimas šiandien yragyvybiškai svarbus.

ES – tai unikalus, per 450 milijonų ES piliečių, jų nacionalinių vyriausybių,jų išrinktų bei juos atstovaujančių Europos parlamento narių ir Europosparlamento paskirtų Europos Komisijos narių bendras projektas. ES lygiosprendimai, gimstantys Briuselyje, pirmiausia yra vienbalsiai susitarimai tarpšalių narių nacionalinių vyriausybių, atvykstančių tartis į Europos Tarybą.Todėl ES galiausiai yra tai, ką valstybės narės pačios sukuria savo valia.

Darbo partija kviečia Lietuvos piliečius šiemet būti labai aktyviais renkantLietuvos kandidatus į Europos Parlamentą. Nauja politinė ES dauguma ateinančiuspenkerius metus formuos Europos politikos kryptį bei teisėkūrą pačioseįvairiausiose mūsų gyvenimo srityse - nuo bendrosios rinkos, socialinioteisingumo iki piliečių laisvių, demokratijos užtikrinimo ir saugumo. Jųpriimti sprendimai turės tiesioginį poveikį kiekvienam ES piliečiui, kiekvienamiš mūsų, kiekvienai valstybei narei – tad, žinoma, ir Lietuvai.

Darbo partija kviečia prisiminti, kad Europos integracija turi didžiulę įtakąkasdieniam visų šalių narių, taip pat ir Lietuvos piliečių, gyvenimui, veiklaiir net mąstysenai. Politinė bei ekonominė Lietuvos integracija į ES teigiamaiprisidėjo prie mūsų šalies piliečių gyvenimo: pritraukė kapitalo investicijų irpalankesnių prekybos partnerių, atvėrė ES valstybių sienas, suteikė galimybiųvykti studijuoti, dirbti ir keliauti, naudotis ES kultūrine įvairove, mokytisnaujų kalbų, padarė teigiamą įtaką šalies ekonominiam, energetiniam,socialiniam saugumui bei suverenumo užtikrinimui.

Tačiau kartais matome, kad kai kurių politikų vykdoma politika daro žalą mūsųvisų nusistovėjusiai vertybinei politikai, todėl šiuose rinkimuose ypač reikiabūti budriems, siekiant, kad į Europos Parlamentą pakliūtų kuo mažiau tokiomąstymo žmonių.

Darbo partija siekė ir sieks, kad mūsų šalies visuomenės požiūris į ES išliktųteigiamas ir kad kiekvienas Lietuvos pilietis ne tik suvoktų, bet ir kasdienjaustų narystės ES naudą.

Darbo partijos kandidatai – įvairių sričių ir profesijų atstovai, turintysreikiamos patirties, ir žinių, reikalingų produktyviam darbui EuroposParlamente.

Kviečiame balsuoti už Darbo partijos kandidatus Europos Parlamento rinkimuose,ir suteikti galimybę jiems pateisinti Jūsų lūkesčius. Mes vertiname kiekvienomūsų šalies piliečio nuomonę, argumentus ir pasiūlymus, kuriais taip patremiasi mūsų formuojama politika, skirta LietuvosirES piliečių gerovei kurti.

ATSAKYDAMI UŽ SAVO PAŽADUS, IR TĘSIANT SAVO PRADĖTUS DARBUS, SIEKSIME PAŽANGOSŠIOSE SRITYSE:
DARBOTVARKĖ 2030. TVARUS VYSTYMASIS
Suprasdami, kad norint savo vaikams ir ateities kartoms šią planetą paliktiišpuoselėtą, ekologiškai švarią, būtina integruotai spręsti tiek ekonominius,tiek užsienio, tiek ir aplinkosaugos klausimus.

Tam nebepakanka atskirų regionų ar pavienių šalių pastangų – reikalingiuniversalūs sprendimai vykdant tiek vidaus, tiek išorės politiką. Darbopartija, prisidėdama prie šių pastangų, įsipareigoja savo politinėje veiklojevadovautis tokiais principais:

• užtikrinti orias pajamas ir ugdančią socialinę politiką;
• užtikrinti visiems prieinamą ir kokybišką sveikatos apsaugą;
• teikti prioritetą švietimui ir išsilavinimui;
• kovoti už žmogaus teisių apsaugą;
• užtikrinti kiekvieno žmogaus teisę į švarų vandenį, orą, prieinamą ir švariąenergiją;
• užtikrinti orų darbą ir tvarią ekonominę plėtrą;
• skatinti investicijas į inovacijas, švarią pramonę ir tvarią infrastruktūrą;
• plėtoti tvarius miestus ir atsakingas bendruomenes;
• užtikrinti atsakingą gamybą ir vartojimą;
• siekti atsakingo vandenynų, vidaus vandenų ir jų resursų naudojimo;
• kovoti su klimato kaita, tausoti gamtą ir jos resursus, apsaugoti planetosbiologinę įvairovę;
• siekti taikos, teisingumo ir stiprių demokratinių institucijų;
• siekti plataus masto bendradarbiavimo, įgyvendinant šiuos tikslus.

SOCIALINĖ POLITIKA
Socialinė bei užimtumo politika pirmiausia yra tiesioginė nacionalinių šaliųvyriausybių atsakomybės sritis. ES koordinuodama ir stebėdama valstybių nariųsocialines politikas, prižiūri, kaip įgyvendinama ES teisė bei padeda dalintisgerąja patirtimi, skatina kovoti su socialine atskirtimi ir skurdu, už vienodasgalimybes darbo rinkoje, lygiavertes saugaus darbo sąlygas ir adekvačiąsocialinę apsaugą.

Sieksime ES lygiu:
• išgyvendinti socialinę atskirtį ir skurdą, ypač vaikų;
• įgyvendinti Anti-Diskriminacijos Direktyvą;
• užtikrinti minimalius standartus, derinant darbą su privačiu gyvenimu, pvz.,motinystės, tėvystės ar karjeros pertraukos (pvz., dėl asmeninės ar artimųjųligos) atveju;
• sudaryti sąlygas įgyti tokius įgūdžius ir kvalifikacijas, kurios atitiktųdarbo rinkos poreikius ir skatintų ES darbo rinkos konkurencingumą, – ypatingaikalbant apie tokias sritis kaip bendroji skaitmeninė rinka, tyrimai ir plėtra;
• skatinti ES šalis nares tikslingai investuoti į darbo vietų kūrimą: remtismulkų ir vidutinį verslą bei darbdavius, keisti ar tobulinti egzistuojančiasįstatymines bazes, kai, pvz., reikia prisitaikyti prie technologijų pažangos irkartu užtikrinti darbuotojų apsaugą;
• didinti darbo jėgos mobilumą ir naikinti vis dar egzistuojančius laisvojudėjimo barjerus ES;
• vykdyti iniciatyvas, skirtas kovai su nelegaliu darbu (pvz., sukuriantEuropos Platformą kovai su nedeklaruotu darbu ir bendradarbiavimui tarpvalstybių narių);
• lengvinti procedūras, pripažįstant skirtingose ES šalyse įgytus diplomus irkvalifikacijas, sudaryti galimybes iš vienos ES šalies narės į kitą perkeltiįgytas teises į senatvės pensiją ir sveikatos apsaugą;
• skatinti pensijų kaupimo produktų konkurencingumą, plėtoti naujus,inovatyvius ir saugius pensijų kaupimo būdus, kaip pvz., ES lygio EuropinisAsmeninis Pensijos Produktas, kuris yra skirtas visiems ES piliečiams,norintiems savanoriškai papildomai kaupti senatvės pensiją ES lygiu, išlaikantgalimybę lengvai ir be papildomų kliūčių perkelti savo sukauptos pensijos dalįar tolesnes įmokas iš vienos ES šalies narės į bet kurią kitą.

ŠVIETIMAS
Vienodos galimybės įgyti kokybišką išsilavinimą – tai vienas iš centrinių EStikslų. Švietimas yra esminis visuomenės stabilumo, užimtumo, konkurencingumoir tvaraus ekonominio augimo garantas. Tai ir stipriausias ginklas kovoje susocialine atskirtimi, diskriminacija, nelygybe ir nedarbu. ES ir jos šalysnarės privalo investuoti į savo žmones, ypač jaunimą, į jų įgūdžius, gebėjimąprisitaikyti prie pokyčių, kurti naujoves. Šioje srityje turi vykti bendras,gerai koordinuotas darbas tarp ES ir jos valstybių narių. Tikime, kadišsilavinusi, sąmoninga, turinti potencialą, tolerantiška, sveika ir tvarųgyvenimo būdą propaguojanti visuomenė įgalina save ir kitus šalies piliečiuskeisti savo, savo bendruomenių ar šalies gyvenimą, aplinką ir likusį pasaulį.

Atkreipiant dėmesį į šiame laikotarpyje besikeičiantį ugdymo formų įvairovėsporeikį, mokytojų pa(si)ruošimą dirbti inovatyviai, siekti kuo didelį dėmesįskirti naujos kartos mokytojų ruošimui, emocinio intelekto lavinimui,užtikrinant geresnį gebėjimą orientuotis vis didėjančiame informaciniame sraute(lauke,) atskiriant naudingą informaciją nuo žalingos.

Mūsų tikslai ES lygiu:
• skatinti ir remti naujas, inovatyvias ES iniciatyvas: Europos EdukacijosErdvė iki 2025m., Jaunimo Strategija, Darbotvarkė Kultūrai, – skirtas jaunimoaktyvinimui ir mobilumui, didesniam švietimo ir kultūros sričių reikšmės irgalimybių atskleidimui;
• užtikrinant reikiamą finansavimą, ypač turintiems mažesnes galimybes;
• sukurti naują, programą profesiniam mokymui ir stažuotėms;
• užtikrinti vienodo lygio adaptavimąsi prie skaitmeninės eros skirtingose ESšalyse narėse, sukuriant bendrą Europos švietimo modernizavimo strategiją;
• siekti pritaikyti švietimo ir mokymo sistemas darbo rinkai, skatinant irplėtojant europines mainų programas, stiprinant profesinio mokymo ir aukštojomokslo mokyklų bei įmonių partnerystę;
• didinti tiek aukštojo mokslo, tiek profesinio ugdymo vaidmenį ir vertęvisuomenei bei ES ir jos šalių narių ekonomikai;
• skatinti studentų ir dėstytojų tarptautinį judrumą, taip pat stiprintitarptautines partnerystes, kad būtų kuriamos jungtinės studijų programos irkeliama kvalifikacija – tiek ES viduje, tiek už jos ribų;
• tobulinti ir skatinti mokymosi visą gyvenimą programas, ypatingaiorientuojantis į kalbų mokymąsi ir skaitmeninių įgūdžių lavinimą;
• gilinti formaliojo ir neformaliojo švietimo integralumą bei tarpusaviopapildomumą, sukurti neformaliai įgytų kvalifikacijų pripažinimo sistemą;
• siekti kuo geresnio naujos kartos mokytojų ruošimo, emocinio intelektolavinimo, užtikrinant geresnį gebėjimą orientuotis vis didėjančiameinformaciniame sraute, (lauke) atskiriant naudingą informaciją nuo žalingos.

SVEIKATOS APSAUGA
Nors sveikatos paslaugų ir medicininės priežiūros užtikrinimas pirmiausia yranacionalinių vyriausybių atsakomybė, ES turi galimybę papildyti šią politikossritį. Mūsų siekis – kad kiekvienam ES piliečiui, nepriklausomai nuo jostatuso, socialinės ar ekonominės padėties, ypatingai neįgaliesiems irlabiausiai pažeidžiamiems, būtų prieinama operatyvi, kvalifikuota ir tinkamamedicinos apsauga bei pagalba visoje Europoje. Mūsų tikslas – siekti, kad ESženkliai prisidėtų prie visiems aktualių, bendrų tikslų sveikatos srityje. ESlygio pajėgumų panaudojimas, kai kalbame apie tokius globalius iššūkius kaip,pvz., pandemijos, chroniškos ligos, antimikrobinis atsparumas, gyvenimo trukmėsilginimas ar sveikatos priežiūros sistemų tobulinimas, turi neabejotiną pranašumą.

ES lygiu sieksime:
• užtikrinti, kad ES sveikatos politika efektyviai papildytų nacionalinespolitikas, ypač atsižvelgiant į visą apimančią piliečių teisę į sveikatosapsaugą, kai yra įgyvendinamos ir kitos ES politikos sritys, kaip, pvz.,aplinkosauga, klimato tarša, maisto sauga, moksliniai tyrimai, žemės ūkis,žuvininkystė, transportas, energetika, užimtumas, duomenų apsauga ir kt.;
• modernizuoti sveikatos infrastruktūras;
• užtikrinti kuo platesnį alternatyvios ir natūralios medicinos taikymą;
• užtikrinti efektyvias ir išmanias sveikatos priežiūros sistemas;
• skatinti mokslinių tyrimų plėtrą ir finansavimą;
• nustatyti bendras ES pacientų teises gydantis kitose ES valstybėse;
• vykdyti griežtą medicinos prietaisų, vaistų, implantų ir donorų organųkokybės bei saugumo kontrolę;
• įgyvendinti bendras produktų ženklinimo taisykles, kad vartotojai gautų visąreikiamą informaciją, susijusią su galima įtaka jų sveikatai;
• skatinti ES lygio iniciatyvas ir bendradarbiavimą sporto srityje.

FINANSAI
ES biudžetas šiandien susiduria su sudėtingais iššūkiais: popandeminiulaikotarpiu, neramumais Europos žemyne ir didžiule infliacija, augančiuįsiskolinimu, sunkumais įvairių sričių programų finansavime. Iš ES tikimasididesnio finansinio prisidėjimo tokiose naujose sferose kaip migracija, vidinisir išorės saugumas, gynyba. Tuo pačiu siekiama, kad ES išlaikytų pasaulinėslyderės pozicijas, finansuojant pagalbą trečiųjų šalių vystymuisi, humanitarinępagalbą bei kovą su klimato kaita. Dabartinės perspektyvos plotmėje, tai daugpastangų reikalaujantys, tačiau ypatingai svarbūs iššūkiai. Šiame kontekste ESir jos šalys narės rimtai svarsto galimus ES biudžeto ateities scenarijus, kambus skiriami prioritetai, kokie galimi nauji lėšų šaltiniai, o gal tikslingasjų optimizavimas, kokie lėšų paskirstymo principai ir t.t. ES biudžeto sandarair naudojimas, mūsų supratimu, turi atspindėti ne tik ekonominio augimosiekius, bet ir europines vertybes. ES investicijos turi įkūnyti ambicingusklimato, aplinkosaugos, tvaraus išteklių naudojimo,žmogaus teisių irdemokratijos principus, tikslus – tiek įgyvendinat ES vidaus, tiek išorėspolitiką.

Mūsų tikslai:
• teikti pirmenybę ES politikos sritims, kurios turi aiškią ES lygio pridėtinęvertę;
• supaprastinti ES biudžeto sandarą ir didinti jo vientisumą bei lankstumą;
• suvienodinti daugiamečio ES biudžeto trukmę su ES institucijų politiniu ciklu– septyneriems, o penkeriems metams;
• veiksmingiau naudoti ES lėšas valstybių, regionų ir tarptautiniu lygmeniu:optimizuoti esamų ir naujai kuriamų programų, fondų, finansinių instrumentų irkitų priemonių kiekį, užtikrinti jų koherentiškumą, aiškumą ir maksimalųpoveikį;
• paprastinti taisykles ir mažinti biurokratinius barjerus ES lėšųįsisavinimui;
• nedidinant šalių narių finansinių įnašų, ieškoti naujų, papildomų ES biudžetoįplaukų – taip vadinamų savų išteklių (kaip pvz., didžiųjų tarptautiniųkorporacijų, interneto gigantų apmokestinimas, finansinių transakcijų mokestis,aplinkosaugos mokesčiai ir kt.);
• stiprinti ES biudžeto drausmę ir viešųjų finansų kontrolę; apibrėžti irtaikyti nuobaudas ar finansavimo apribojimus ES narėms, nesilaikančiomsfiskalinės drausmės politikos ar grubiai pažeidžiančioms demokratijos iržmogaus teisių principus;
• tęsti reformas, skirtas euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti;
• kovoti su šešėline ekonomika, korupcija, mokesčių vengimu, ,,pinigų plovimu“ir vadinamaisiais „mokesčių rojais“;
• stiprinti Europos Parlamento rolę formuojant, stebint ir kontroliuojant ESbiudžetą;
• užtikrinti šių procesų skaidrumą.

ŽEMĖS ŪKIS
Žemės ūkio (ŽŪ) politika yra viena seniausių ir labiausiai integruotų ESpolitikų, kurios tikslas – užtikrinti geros kokybės ir saugų maistą ESvartotojams už prieinamą kainą. Nors šis sektorius labai skiriasi nuo kitųverslo rūšių ir tiesiogiai priklauso nuo tokių veiksnių kaip oras, žemė,klimatas, laikas tarp vartotojo poreikio ir produkto užauginimo, jam keliamivienodai aukšti tvarumo, saugumo, ekologiškumo ir kt. reikalavimai. Todėl ESsiekia remti šią sritį. Pritariame, kad nenuspėjamumas, aplinkos poveikis irkeliami reikalavimai ŽŪ pateisina viešųjų ES pinigų paramą ir būtinybę šiaisričiai. Kaip parodė patirtis, ES paskutinę ŽŪ reformą buvo pernelyg sudėtingaįgyvendinti. Šiandien ES turi ieškoti naujų būdų, kaip užtikrinti ŽŪkonkurencingumą ir vienodas sąlygas žemės ūkio sferoje. Palaikome idėją, kad ESlabiaukoncentruotųsi į bendrų tikslų nustatymą ir rezultatus, o mažiau kištųsiį tai, kaip jų sieks atskiros šalys narės. Pagal tokį principą ES pagrindinisuždavinys būtų užtikrinti ES žemdirbiams vienodas konkurencines sąlygas,teikiant pirmenybę ir paskatas tvariam ir ekologiškam ūkininkavimui.

Mes sieksime:
• skatinti sveikos, ekologiškos žemės ūkio produkcijos plėtrą, siekiant, kadmūsų šalis būtų ne tik vartotoja, bet ir konkurencinga gamintoja;
• kovoti dėl paramos žemės ūkiui suvienodinimą, nes išlikęs finansinisdiskriminavimas prieštarauja ES sutartims ir jose deklaruojamoms lygiųkonkurencinių sąlygų nuostatoms;
• plėtoti išmaniųjų technologijų, inovacijų bei tyrimų pritaikymą ES žemės ūkioir miškininkystės sektoriuje, skatinti nuolatinį mokymąsi, taip didinantkonkurencingumą, kūrybiškumą bei jaunosios kartos susidomėjimą šia sritimi;
• supaprastinti ES ŽŪ politiką ir mažinti biurokratines kliūtis paramosgavėjams, suteikti valstybėms narėms daugiau laisvės sprendimuose dėlpriemonių, skirtų užtikrinti ŽŪ sektoriaus tvarumą ir ekologiškumą;
• užtikrinti, kad vartotojas bet kurioje ES šalyje galėtų nustatyti produktokilmę ir kokybę, griežtinti atsakomybę už vartotojų klaidinimą;
• griežtinti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje, paisyti visuomenėssveikatos interesų, ypač kovojant su augančiu atsparumu antibiotikams;
• griežtinti pesticidų naudojimo ŽŪ kontrolę, skatinti alternatyvų paiešką,stiprinti maisto produktų saugą;
• užtikrinti tvarią ES žuvininkystės politiką, kuri stabdytų žvejybos ištekliųpereikvojimą ir tausotų vandenų ekosistemas;
• skatinti ES parengti bendras taisykles užtikrinančias ūkiuose laikomų  gyvūnų apsaugą.

KLIMATO KAITA IR APLINKOS APSAUGA
Iššūkiai susiję su klimato kaita, žemės resursais, oro ir aplinkos būkle beipoveikiu žmonijos saugumui ir sveikatai neturi sienų. Todėl ir politika šiosesrityse sėkminga ir tvari gali būti tiek, kiek ji pajėgia pajungti atskirųregionų, valstybių, kontinentų pastangas bendram tikslui – išsaugoti planetąateities kartoms. Norint sušvelninti klimato kaitą būtina drastiškai sumažinti CO2 emisijų kiekį visame pasaulyje. Tai yra darbas su sudėtinga sistema,apimančia kone visas politikos sritis visuose valdymo lygiuose. Šiuo požiūriuES drąsiai galime vadinti viena iš pasaulio lyderių, tiek įstatymu leidybos,tiek investicijų prasme.

Mūsų tikslai ES lygiu:
• nuosekliai siekti tarptautinio susitarimo įgyvendinimo, palaikant ambicingąES klimato politiką ir atsižvelgiant į valstybių narių pajėgumus;
• tobulinti ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą;
• siekti emisijų mažinimo sektoriuose, kurių ši sistema neapima, kaip, pvz.,transportas, pastatai, žemės ūkis, žemės naudojimas;
• stiprinti ES tikslų ir taisyklių suderinamumą įvairiose jos vidaus ir išorėspolitikos srityse, kurios vienaip ar kitaip turi ar gali turėti įtakos aplinkaiir klimatui;
• skatinti klimato požiūriu neutralios, ekologiškos žiedinės ekonomikos augimą;
• investuoti į mokslinius tyrimus ir žaliąsias technologijas, skatintinovatoriškų verslo rūšių ir naujų darbo vietų atsiradimą;
• stiprinti dirvožemio, požeminio vandens išteklių apsaugą;
• siekti taupesnio ir tikslingesnio Europos žemės gelmių išteklių naudojimo;
• nuosekliai mažinti energijos sąnaudas, kryptingai plėtoti energijos gavybą išatsinaujinančių šaltinių;
• šviesti, informuoti ir mokyti ES piliečius, ypač jaunąją kartą, keliantatsakomybės už savo aplinką ir planetą klausimus, taip pat keičiant įpročius irpožiūrį į vartojimą;
• skatinti švarių ir žalių ES miestų vystymą bei tvarios ES urbanistikospolitikos plėtrą;
• siekti geresnio šiukšlių surinkimo, diegti atliekų pakartotinio naudojimo irperdirbimo technologijas;
• griežtinti teršėjų atsakomybę;
• palaipsniui atsisakyti vienkartinio naudojimo plastikinių indų, įrankių,maišelių ir kt. gaminių, juos keičiant ekologiškomis alternatyvomis;
• remti projektus, kuriais skatinamas ekologiškas projektavimas, t. y. numatomapagerinti gaminių ekologiškumą per visą jų gyvavimo ciklą (žaliavų parinkimasir naudojimas, gamyba, pakavimas, transportavimas, naudojimas);
• bendromis pastangomis siekti apsaugoti Baltijos jūrą nuo taršos ir nuo joje„palaidotų“ cheminių medžiagų bei kitų pavojingų elementų;
• siekti efektyvesnės tarptautinės floros ir faunos, ypač nykstančių rūšiųapsaugos;
• siekti ES ir tarptautinio lygio griežtų įpareigojančių susitarimų dėltarptautinių korporacijų veiklos ir atsakomybės, vykdant savo gamybą trečiosešalyse ir išnaudojant tenykščius gamtos ir žmogiškuosius išteklius.

ENERGETIKA
Energijos Bendrija – tai ES 2015 m. gimusi nauja ambicinga strategija, kuriosuždavinys – sukurti nepriklausomą ir atsparią ES energijos sąjungą,besiremiančią ilgalaikiais ES klimato politikos tikslais. Paprastai tariant,siekiama ES vartotojams, – namų ūkiams ir verslui, – užtikrinti saugią, tvarią,konkurencingą ir prieinamą energiją.

Palaikydami šią ES politikos kryptį, mes sieksime:
• savarankiško, nepriklausomo ES, taip pat ir Lietuvos energetikos ūkio;
• mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių importo;
• skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą;
• įtvirtinti bendras ES elektros rinkos taisykles, skirtas užtikrinti didesnįlankstumą ir tiekimo saugumą;
• diversifikuoti Europos energijos šaltinius;
• didinti importuojamos energijos kainų konkurencingumą;
• skatinti aktyviau ir efektyviau naudoti ES viduje pagamintą energiją;
• ES viduje sukurti bendrus keitimosi energija tinklus, maksimaliai panaudojantjau turimas tarp valstybines infrastruktūras, minimizuojant techninius arbiurokratinius barjerus, sudarant nekliudomos, sąžiningos konkurencijos sąlygasbei užtikrinant mažiausias energijos kainas bei saugų tiekimą;
• didinti energijos panaudojimo efektyvumą ir mažinti jos poreikį. Tuo pačiumažinti teršimą bei tausoti turimus energijos resursus;
• skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą ir energijos vartojimoefektyvumą pramonės įmonėse, sudarant galimybes pasirinkti technologiniussprendimus, didinančius jų konkurencingumą;
• raginti valstybes nares imtis būtinų priemonių, siekiant užtikrintiveiksmingą mažas pajamas gaunančių vartotojų apsaugą regionuose;
• didinti visuomenės informuotumą apie energijos taupymo galimybes ir energijosvartojimo efektyvumo priemones;
• didinti gyvenamųjų namų energijos vartojimo efektyvumą;
• skatinti šalis nares diegti informavimo sistemas gyventojams apie jųgyvenamųjų rajonų šildymo ar vėsinimo energetinį efektyvumą, suteikiant teisępasirinkti tvaresnes energijos tiekimo alternatyvas.

TRANSPORTAS
Transportas – tai viena pirmųjų ES politikos sričių ir vienas svarbiausių ESekonomikos variklių, užtikrinančių per 11 milijonų darbo vietų Europoje.Pasiekus pirminį šios politikos srities tikslą, t.y. sukūrus bendrą atvirątransporto rinką ir užtikrinus galimybę laisvai teikti paslaugas, ES ir toliauatsakingai plėtoja šią sritį. Perspektyvoje – saugus ir tvarus transportas,konkurencinga, naujas darbo vietas generuojanti, šios srities pramonė,lygiavertė konkurencija ir visa tai įgalinanti, efektyvi ES transportopolitika. Pagrindiniai šiandienos iššūkiai, diktuosiantys tolesnę ES transportopolitikos kryptį – tai ekonominiai ir socialiniai skirtumai tarp ES šalių nariųbei su tuo susijusi socialinio dempingo baimė, infrastruktūros kokybėsskirtumai, spūstys ir tarša, priklausomybė nuo naftos, šiltnamio efektąsukeliančių dujų emisijos ir jų poveikis klimato kaitai, konkurencingumas.

Mūsų tikslai ES lygiu:
• skatinti sąžiningą konkurenciją ES kelių transporto rinkoje, užtikrinant, kadvisos ES transporto bendrovės vadovautųsi bendrais, nediskriminuojančiaisbūtinaisiais saugos ir poilsio standartais, siekiant Lietuvos transportosektoriui palankaus susitarimo reglamentuojant ES kelių transporto vežėjųgalimybes verstis profesine veikla, jų patekimą į krovinių vežimo rinką,vairuotojų komandiravimo, poilsio laiko ir kitas socialines taisykles;
• kovojant su CO2 emisijų kiekiais transporto sektoriuje, skatintiatsinaujinančių ir tvarių energijos šaltinių naudojimą kuro gamybai; glaudžiaibendradarbiaujant su pramone ir verslu, palaipsniui atsisakyti taršaus iškasamokuro;
• inicijuoti, palaikyti, prisidėti prie tyrimų ir inovacijų žaliųjų transportotechnologijų sektoriuje; investuoti į švaraus, inovatyvaus transporto beiatitinkamos infrastruktūros sukūrimą;
• plėtoti pažangią, visiškai tarpusavyje susietą ES transporto infrastruktūrą;
• skatinti skaitmeninių sprendimų plėtrą transporto sektoriuje:nuo savaeigiųtransporto priemonių ir dronų, iki išmanios logistikos užtikrinant inovatyviųproduktų saugumą bei vartotojų ir darbuotojų teisių apsaugą;
• užtikrinti visų ES transporto rūšių saugumą ir efektyvią ES keleivių teisiųapsaugą;
• skatinti tvaraus turizmo plėtrą;
• ginti ES vartotojų teises ir siekti pigesnių skambučių bei žinučių (SMS) ir įkitas ES valstybes, didesnio telekomunikacijų paslaugų patikimumo ir saugumo;
• mažinti skaitmeninę atskirtį tarp ES regionų, ekonomikos sektorių irpiliečių; remti bendrosios ES skaitmeninės rinkosir atitinkamos ES lygioteisinės bazėskūrimą.

REGIONŲ PLĖTRA
Regionų plėtrai nacionaliniu lygmeniu, plėtojant infrastruktūrą patogiamgyvenimui provincijose, nemažą įtaką daro nauji ES iššūkiai, susiję su klimatokaita, saugumu ir gynyba, migracijos srautų suvaldymu, išorės sienų apsaugaformuojant naujus ES prioritetus, išlaikant balansą tarp jau tradiciškaifinansuojamų ir naujai atsiradusių ES politikos sferų.

Darbo partija prisideda prie stipraus balso tų, kurie tvirtai, atsakingaireiškia savo nuomonę ir pritaria šios svarbios ES politikos sritiesišsaugojimui ir tolesniam finansavimui.

Mūsų tikslai:
• kovoti už ES sanglaudos politikos ateitį, kuri įrodė galinti didinti Europosregionų ekonominį konkurencingumą, mažinti vystymosi atskirtį tarp regionų irjų viduje bei skatinti tvarią Europos teritorijų plėtrą,strateginių uždavinių(kurie iki šiol dar nėra įgyvendinti) įgyvendinimą;
• išlaikyti sanglaudos politiką pagrindine ES investicijų priemone irsolidarumo išraiška, kurios esminiai tikslai nukreipti į ES piliečių gerovę:ekonomikos augimą, darbo vietų kūrimą, konkurencingumo didinimą, tvarią plėtrą,socialinių ir ekonominių regionų skirtumų mažinimą, negatyvių globalizacijospadarinių švelninimą;
• priešintis ES sanglaudos fondų drastiškam mažinimui ir tikslų keitimui: ESsanglaudos politika yra ilgalaikės plėtros politika, todėl jai būtinasilgalaikio planavimo užtikrinimas;
• sieksime, kad Europos Socialinis fondas išliktų integralia ES sanglaudospolitikos dalimi;
• pritarti, kad sanglaudos politika, išlaikydama prigimtinius savo tikslus,turi būti lanksti ir efektyvi, atliepianti naujus ES iššūkius;
• kartu manome, kad finansinių instrumentų (kaip antai, Europos strateginiųinvesticijų fondas ir kt.) naudojimas kartu su sanglaudos lėšomis turėtų vyktitik atsakingai vykdančioms institucijoms įvertinus numatomų projektųpelningumą, užtikrinant sinergiją bei sąlygą, jog priemonės aiškiai viena kitąpapildo;
• užtikrinti didesnį vietos ir regionų valdžios institucijų dalyvavimą ir ESlygio bendradarbiavimą priimant sprendimus dėl ES sanglaudos politikos ateitiesir ES biudžeto lėšų panaudojimo;
• paprastinti, skaidrinti ES struktūrinių fondų panaudojimo taisykles ir sąlygųaiškumą regionams;
• spartinti įsisavinimo procesus;
• stiprinti subsidiarumo principą - skatinti sprendimų priėmimą tuo lygmeniu,kuriame jie yra efektyviausi;
• siekti, kad ES struktūrinės lėšos Lietuvoje būtų panaudojamos maksimaliaiefektyviai, kad jų poveikis įgalintų atvirkštinę migraciją ir, kad mūsųvalstybės visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų amžiaus, savo šalyje, o ypačmažesniuose miestuose ir kaimo vietovėse, būtų sudarytos sąlygos oriai, saugiaiir sveikai gyventi, mokytis, dirbti, ieškoti naujų galimybių, plėtoti verslą,kurti, vykdyti inovatyvius projektus.

MOKSLINIAI TYRIMAI IR INOVACIJOS
Tikime, kad moksliniai tyrimai ir inovacijų plėtra yra esminiai raktai Europoskonkurencingumo augimui. Mokslinių tyrimų plėtra – tvarios ekonomikos ateitiespagrindas, inovacijų proveržio įvairiose ES piliečių gyvenimo sritysegarantija. Investicijos į aukšto lygio mokslinius tyrimus pritraukia ir versloužsakymus, kuria verslui pridėtinę vertę. Manome, kad šiai sričiai tiek ESvalstybės narės savo nacionaliniuose biudžetuose, tiek ir ES ilgametėjefinansinėje perspektyvoje turi ir toliau numatyti solidžią paramą.

Mūsų tikslai:
• visoje Europoje telkti dėmesį į mokslo kokybės stiprinimą ir mokslo žiniomisgrįstas inovacijas;
• skatinti atviro mokslo koncepciją Europoje: tai požiūris į mokslinį procesą,fokusuojantis ne tik į galutinių tyrimų rezultatų paskelbimą mokslospaudiniuose, bet ir į betarpišką naujų mokslo žinių skleidimą, pasitelkiantskaitmenines technologijas;
• atverti inovacijų procesusne tik akademikams ir mokslininkams, bet ir kitųsričių profesionalams skatinant spartinti mokslinių žinių cirkuliaciją irplėtoti naujus produktus bei paslaugas, kurti naujas rinkas;
• skatinti tarptautinį verslo ir mokslo bendradarbiavimą, tarptautinių versloir mokslo vertės kūrimo tinklų plėtrą, siekiant perduoti žinias, technologijasir netechnologinius sprendimus bei komercializuojant mokslinių tyrimų ireksperimentinės plėtros rezultatus;
• kuo anksčiau sudominti jaunąją kartą moksline veikla ir mokslo pritaikomumuinovatyviems verslo ir kitų gyvenimo sričių sprendimams, sudaryti sąlygasgabiausiems studentams įsitraukti į mokslinių tyrimų vykdymą;
• užtikrinti ir sustiprinti ES lygio finansinius įrankius, įgalinančius platausmasto mokslinių tyrimų ir inovacijų plėtrą, aukštos kokybės mokslą, pramoninęlyderystę bei socialinių iššūkių sprendimus;
• ilgainiui sukurti vieningą ES mokslinių žinių, tyrimų ir inovacijų rinką.

UŽIMTUMAS IR KONKURENCINGUMAS
Po pasaulį sukrėtusios finansų krizės, ES ir jos šalys narės toliaukonsoliduoja pastangas kontinento ekonominio stabilumo užtikrinimui, naujųdarbo vietų kūrimo skatinimui, konkurencingumo didinimui bei dešimtmečiustrukusios europinės intergracijos rezultatų išsaugojimui. Pasirengimo stygiusatliepiant naujus globalizacijos iššūkius (skaitmeninę erą, lenktynes inovacijųir įgūdžių srityje, gamtos išteklių mažėjimą, maisto saugumą, energijos kainą,klimato kaitos poveikį, populiacijos senėjimą, skurdą ir konfliktus prieišorinių ES sienų ir kt.). Skaudžiomis problemomis išlieka ne tik Lietuvoje,bet ir visoje ES nedarbas ar kvalifikuotos specifinės darbo jėgos stygius.

Mūsų tikslai ES lygiu:
• užtikrinti stabilų, krizėms atsparų ekonominį augimą bei sąlygas kurtigeresnį ir teisingesnį gyvenimą visiems ES piliečiams;
• vadovaujantis solidarumo principu ir bendrai sutartomis taisyklėmisužtikrinti efektyvų fiskalinį ir ekonominį valdymą ES ir valstybių nariųlygmeniu;
• stiprinti ES ekonominę ir pinigų sąjungą;
• kelti ES investicijų lygį sumaniau naudojant turimus viešuosius finansus,pritraukiant ir kooperuojant privačias lėšas, šalinant investavimo kliūtis,užtikrinant techninę pagalbą investiciniams projektams;
• stiprinti ES konkurencijos politiką, apimančią vieningos skaitmeninės rinkos,energijos sąjungos ir teisingesnės vidaus rinkos kūrimą;
• užtikrinti atvirą bei dinamišką rinką, kurios naudą lygiaverčiai jaustų irverslas, ir piliečiai;
• užtikrinti vienodas konkurencijos sąlygas ES veikiančioms ir į ES vidausrinką importuojančioms įmonėms, įskaitant kompanijas, veikiančias internetinėjeerdvėje;
• kovoti su pinigų plovimu, mokesčių vengimu ir slėpimu;
• didinti darbdavių suinteresuotumą kurti naujas kokybiškas darbo vietas;
• užtikrinti laisvą darbo jėgos judėjimą ES ir vienodas sąlygas skirtingosešalyse narėse dirbantiems piliečiams;
• plėtoti ES lygio iniciatyvas, skatinančias jaunimo užimtumą ir verslumoįgūdžių ugdymą; remti trans-europinių darbo paieškos sistemų kūrimą;
• skatinti darbo jėgos mobilumą;
• tobulinti asmens, visuomenės ir rinkos poreikius atitinkančią švietimo beikultūros sistemą;
• sudaryti sąlygas aktyviau integruoti į darbo rinką pagyvenusius asmenis,bedarbius, darbo rinkoje nedalyvaujančius darbingo amžiaus, skurdo rizikąpatiriančius ir kitus socialiai pažeidžiamus visuomenės grupių asmenis;
• užtikrinti palankias sąlygas steigtis naujiems smulkaus bei vidutinio verslo(SVV) subjektams;
• ES investicinių priemonių pagalba finansuoti naujų įmonių steigimąsi irverslumą skatinančias iniciatyvas;
• mažinti administracinį bei techninį SVV subjektų reguliavimą;
• užtikrinti, kad nauji ES teisės aktai nekurtų papildomų, Europos verslosubjektų veiklą apsunkinančių, biurokratinių kliūčių;
• užtikrinti pusiausvyrą tarp pastangų mažiau reguliuoti ir siekio geriauapsaugoti aplinką bei vartotojus;
• skatinti kultūros ir kūrėjų veiklą, ženkliai prisidedančių prie ES ekonomikosplėtros;
• sukurti bendras prieigos prie skaitmeninio kūrybinio turinio ir jo naudojimotaisykles ES vidaus rinkoje;
• plėtoti ambicingą, pažangios ES pramonės plėtros strategiją, apimančiąskaitmeninių technologijų, robotikos, dirbtinio intelekto galimybes iružtikrinančią aukštą Europos konkurencingumo lygį pasaulyje.

DEMOKRATIJA, ŽMOGAUS TEISĖS, PILIEČIŲ LAISVĖS
Didžiuodamiesi tokiais pasiekimais kaip vieninga Europos rinka, mes tikime, kadES yra kur kas daugiau nei tik ekonominė sąjunga. Manome, kad šių dienų Europavisų pirma yra ir turi išlikti vertybiniu pagrindu susieta bendrija.Demokratijos sklaida, žmogaus teisių ir įstatymo viršenybės įtvirtinimas,piliečių laisvių ir teisių apsauga – tai tie vertybiniai pagrindai, kurienusako Europos integracijos kryptį, į kuriuos remiamės ir mes, kurdami pažangiąeuropietišką Lietuvos valstybę.

Mūsų tikslai:
• kovoti už fundamentalių žmogaus teisių pirmenybę nepaisant lyties, rasės,etninės kilmės, religijos ar įsitikinimų, negalios, amžiaus. Mes pasisakomeprieš bet kokią diskriminacijos formą;
• pasisakome už Europą, kurioje nė vienas nėra paliekamas likimo valiai irkurioje kiekvienam užtikrinamos lygios galimybės;
• sukurti nuolatinės patikros mechanizmą, leidžiantį nediskriminuojant,objektyviai, remiantis faktais vertinti demokratijos, teisės viršenybės irpagrindinių teisių padėtį, jų užtikrinimą ES valstybėse narėse ir ESinstitucijose;
• siekti, kad žmogaus teisių ir demokratijos apsaugos klausimai iš nacionaliniųvalstybių prerogatyvos taptų ES lygio reguliuojamu ir prižiūrimu klausimu;
• užtikrinti neįgaliųjų žmogaus teisių įgyvendinimą, kaip numato Europosžmogaus teisių konvencija, Europos socialinė chartija, Jungtinių Tautųneįgaliųjų teisių konvencija bei kitos tarptautinės sutartys;
• šviesti visuomenę ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi visavertį,lygiavertį ir orų gyvenimą;
• siekti, kad ES šalys narės užtikrintų nepriekaištingą viešojo sektoriausinternetinių puslapių prieigą piliečiams, ypač žmonėms su negalia;
• skatinti atitinkamų mobiliųjų programėlių diegimą;
• kovoti už seksualinės ir reprodukcinės sveikatos teisių stiprinimą tiekvykdant ES vidaus, tiek ES išorės politiką;
• pasisakome už moters teisę apsispręsti, už jos teisę į saugų ir legalųabortą;
• ES ir valstybių narių lygiu stiprinti teisines ir informacines priemones,skirtas prevencijai ir kovai su smurtu artimoje aplinkoje, smurtu prieš kitąlytį, smurtu prieš moteris ir vaikus;
• stiprinti vaikų ir jų teisių apsaugą, taip pat internetinėje erdvėje;
• siekti didesnio ES teisinės sistemos ir priemonių efektyvumo, sprendžiantsvarbiausius Europos iššūkius ir reaguojant į piliečių reikalavimus;
• stiprinti ES ir jos sprendimų demokratinį teisėtumą, mažinti atotrūkį tarp ESir jos piliečių;
• taupant ES lėšas, pasisakome už tai, kad Europos Parlamentui būtų palikta tikviena darbo vieta – Briuselyje, atsisakant posėdžių Strasbūre;
• kovoti su spaudos, medijų, žodžio laisvės, nekliudomos prieigos prieinformacijos suvaržymais, vykdant ES vidaus ir išorės politiką užtikrintinepriklausomą medijų pluralizmo stebėseną.

UŽSIENIO SANTYKIAI, SAUGUMAS IR GYNYBA, PREKYBA IR PAGALBA TREČIOSIOMS ŠALIMS
Pastarojo dešimtmečio pasauliniai iššūkiai tapo sudėtingesni, daugialypiai irsparčiai besikeičiantys, tiesiogiai ar netiesiogiai veikiantys ES ir jos šalisnares. Siekdama veiksmingai reaguoti, ES turi stiprinti savo išorės politiką,taikydama efektyvias ir lanksčias priemones. Paskutiniuosius keletą metų ESišorės politika kito ir įgavo kitokį svorį, nei turėjo iki Lisabonos sutarties.Toks pokytis leido ES ginti savo piliečių interesus ir vertybes tokiu lygiu,kokiu nė viena atskira ES šalis narė pavieniui nebūtų turėjusi galimybės.Šiandienos pasaulyje, net „didžiosiomis“ vadinamos ES šalys narės globaliumastu yra per mažos, kad išlaikytų savo suverenumą tokiu pajėgumu, kokįužtikrina buvimas ES sudėtyje. Turime kur kas didesnes galias, poveikį, pajėgumuskai bendromis, o ne atskirų valstybių pastangomis kovojame su klimato kaita,siekiame užtikrinti didesnį saugumą šalyse partnerėse ar Sąjungos viduje. Esamekur kas efektyvesni, kai sudarinėjame prekybos sutartis kaip didžiausiapasaulio rinka, o ne atskiros 27 valstybės narės. Manome, kad tie, kurie noriišardyti ES, kartu siekia sunaikinti ir stipriausią europiečių suverenumą beisaugumą užtikrinantį instrumentą.

Mūsų tikslai:
• užtikrinti, kad ES ir toliau, tarp vienodas vertybes ir taisyklėmis grįstątarptautinę tvarką pripažįstančių pasaulio žaidėjų, būtų vertinama kaipsolidus, patikimas, atviras partneris;
• daugelyje pasaulio šalių prastėjant žmogaus teisių padėčiai, traukiantispilietinės visuomenės erdvei ir silpnėjant demokratijos mechanizmams, stiprintiES pastangas, savo išorės politikoje, vadovautis žmogaus teisių, demokratijosir įstatymo viršenybės principais;
• įgyvendinti bendrą ES saugumo ir gynybos politiką: Glaudesnis šalių narių irES bendradarbiavimas gynybos ir saugumo sferose yra kaip niekad aktualus irefektyvus atsakas didėjančio terorizmo, hibridinio informacinio karo beikibernetinio saugumo iššūkių akivaizdoje. Toks bendradarbiavimas turėtų apimtiintegruotą požiūrį į konfliktus ir krizes, galimus bendrus viešuosius gynybospirkimus, karinio mobilumo plėtrą ir kt.;
• įgyvendinant autonomišką bendrą ES saugumo ir gynybos politiką, užtikrintitolesnę stiprią partnerystę su NATO, kaip svarbiausią euroatlantinės erdvėssaugumo organizaciją;
• siekiant minimizuoti išorines grėsmes, gerinti personalinių duomenų apsaugą,kovoti su melaginga informacija ir propaganda, didinti internetinės politinėsreklamos skaidrumą;
• stiprinti ES teisėkūrą, įgalinančią efektyvesnį teismų bendradarbiavimąbaudžiamosiose bylose, policijos bendradarbiavimą ir kovą su prekyba žmonėmis;
• tobulinti asmens tapatybės nustatymo ir privatumo išsaugojimo elektroninėjeerdvėje priemones; siekti didesnio Europos valstybių bendradarbiavimo irdalijimosi patirtimi šioje srityje;
• užkirsti kelią tolesniam migracijos ir prieglobsčio politikų tapatinimui;aiškiai atskirti šias politikos sritis;
• sukurti naują ES lygio prieglobsčio politikos modelį, kuris sustiprintųprieglobsčio prašytojų teises, bet kartu ir minimizuotų procedūrų pažeidimų armanipuliacijų galimybes;
• siekiant užkardyti pavojingai plintančią neapykantos ir baimės retoriką, kaikuriose ES šalyse narėse, ir norint užkirsti kelią kontrabandai žmonėmis beimirtims Viduržemio jūroje, skatinti didesnę šalių narių politinę valią EuroposTaryboje;
• pragmatiškai ir solidariai spręsti migracijos politikos klausimus: pasisakomeuž aiškių bendrų ES taisyklių ir procedūrų bei nuobaudų už jų pažeidimusnustatymą tiems, kurie nori atvykti, gyventi ir dirbti ES;
• maksimizuoti ES tarptautinio vystymosi bendradarbiavimo priemonių potencialą,siekiant išgyvendinti visišką skurdą, padedant stabilizuoti ir demokratizuotiskurdžiausius ir pažeidžiamiausius pasaulio regionus, šalis bei kaimyninesvalstybes: sieksime sėkmingo galutinio susitarimo dėl efektyvaus irkoherentiško naujo ES finansinio instrumento (kaimynystės, vystymosi irtarptautinio bendradarbiavimo priemonės), užtikrinant stiprų ir skaidrų jovaldymą bei priežiūrą;
• pasauliui susiduriant su vis sudėtingesnėmis ir ilgiau trunkančiomishumanitarinėmis krizėmis, siekti ES humanitarinės ir tarptautinio vystymosibendradarbiavimo politikos stiprinimo;
• stiprinti Europos Parlamento ryšius su nacionaliniais parlamentais, skatintiir aktyvinti jų tarpusavio bendradarbiavimą;
• ginti ES šalis nares nuo trečiųjų šalių neteisėtai taikomų prekybos suvaržymųar kitų diskriminacinių poveikio priemonių;
• siekti koordinuotos ES vidaus rinkos apsaugos, eksporto į trečiąsias šalispalaikymo, energetinio saugumo ir teisingų kainų palaikymo;
• siekti, kad esamos ir būsimos ES prekybos sutartys aiškiai atspindėtų tvariosplėtros, žmogaus ir darbuotojų teisių apsaugos, demokratijos ir atsakomybėsprincipus;
• skatinti ES civilinės saugos plėtrą, įrengiant visuomenės saugumąužtikrinančias priedangas, slėptuves.