Kasmet Lietuvos biudžete švietimui skiriama vis daugiau lėšų, tačiau tai neatsispindi nei kokybės kėlime, nei mokytojų atlyginimuose. Nepasiekti ir net nesiekiami Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030) įsipareigojimai, pavyzdžiui, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų vidutinis darbo užmokestis sudarys 130 proc., o dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų – 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, numatant tvarų darbo užmokesčio augimą po 2024 m. Šiuo metu jis yra ženkliai mažesnis.Seimo Darbo partijos frakcijos nariai susitikime su Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininku Andriumi Navicku ir sąjungos atstovais diskutavo apie neveikiantį Susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos.
„Ir vėl pasitinkame Rugsėjo 1-ąją, kai mokytojai dėl savo ateities neturi jokio aiškumo. Tiek dėl manipuliacijų, tiek dėl atlyginimų, tiek dėl kitų svarbių, stringančių dalykų. Prieš kelerius metus visų partijų atstovai susitelkę priėjo bendro sutarimo, tačiau reaguodami į tokį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Vyriausybės neveiksnumą nematome prasmės vykdyti šio susitarimo. Mes turime kalbėti pakankamai griežtai, nes profsąjungos pristatyta situacija rodo, kad viskas yra labai toli nuo susitarimo, kurį palaikėme. Tie įsipareigojimai, kaip rašė pati Seimo Pirmininkė, yra politinės valios išraiška. Jei valdantieji neturi valios priimti sprendimų, gebėjimo surasti reikiamą finansavimą, akivaizdu, kad tas susitarimas yra niekinis“, - mano Seimo Darbo partijos frakcijos seniūnas
Viktoras Fiodorovas.
Pasak Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio, jei pasitvirtins šokiruojanti, profsąjungos pateikta informacija, frakcija svarstys apie pasitraukimą iš Susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos, nes susitarime, kurio nesilaikoma, nėra prasmės ir tikslo dalyvauti.
Darbo partijos frakcija po susitikimo parengė ir išsiuntė klausimus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Atsakymus į juos tikimasi aptarti rugsėjo 12 d. vyksiančiame susitikime su švietimo, mokslo ir sporto ministru.
Partija