Penktadienį „Perlas Energija“ paskelbus sprendimą vienašališkai keisti fiksuotos kainos planus, 180 tūkst. vartotojų buvo tiesiog palikti ant ledo. Šis akibrokštas, tai tik pradžia – prasidėjo elektros rinkos liberalizavimo krizė, kuri neišvengiamai palies visus, susidūrusius su valdžios sukurtos (ne)tvarkos pasekmėmis.
Taip būdinga valdantiesiems – norėjo kaip geriau, o gavosi kaip visada. O pasekmes (kaip visada) srėbs Lietuvos žmonės, jau šiandien už elektrą mokantys kai kada net šimtais kartų daugiau, nei kitos Europos Sąjungos šalys. Atsakymo, kodėl už elektrą mokame tiek daug, nei energetikos ministras, nei kiti valdantieji neskuba pateikti. Neskuba, nes juk atostogų metas. Argi čia svarbu, jog gyventojus pasiekia sąskaitos, išsipūtusios ir tris, ir keturis kartus. Jog žmonės ima panikuoti, suprasdami, kad, kaip sako vienas visiems žinomas serialas „žiema ateina“. Artėja šildymosi košmaras, o brangstant elektrai, brangs ir visos kitos prekės, o verslai bus arba priversti skelbti bankrotus arba veltis į kylančių kainų spiralę.
Iš rinkos iškritus vienam žaidėjui, lieka trys žaidėjai, kurie dabar ir nustato mums kainų lubas. Tikėtasi, kad konkurencija dėl kainų bus naudinga žmonėms, tačiau panašu, jog anksčiau pirkome iš visuomeninio tiekėjo „Ignitis“, o dabar, labai brangiai energiją gaminančio... „Ignitis“. Kas pasikeitė? Kodėl tokia tvarka geresnė už buvusią? Kodėl liberalizavus rinką atsirado papildomi klausimai apie nepakankamą jungčių pralaidumą ar kitas technines problemas? Tiesą sakant, mums neįdomu visi šie žodžių mūšiai. Mes. Norim. Atsakymų.
Žmonės laukia atsakymoAkivaizdu, kad teisingų atsakymų nebeturi net specialistai. Todėl norime ne tuščios polemikos, bet aiškių ir paprastų energetikos ministro atsakymų į mūsų pateiktus klausimus. Tuo pačiu prašysim paaiškinti ir tai, kodėl elektros rinkos liberalizavimas, kurį valdantieji stūmė buldozerio principu, ir apie kurio spragas, mes kalbėjome jau paėjusiais metais, yra stumiamas toliau? Kodėl supratus, jog liberalizavimui patyrus visišką fiasko, valdantiesiems atrodo, jog jei tyli ir vaidini, kad nieko čia tokio, tai visi greit viską pamirš ir bus galima eiti kurti naujus neapgalvotus ir neparuoštus „teorinius“ įstatymus toliau?
O savo ruožtu Darbo partija turi savo pasiūlymų. Mes pasisakome už III etapo atidėjimą, nes tai labiausiai liečia tuos, kurie gyvena sunkiausiai. Šie žmonės elektros vartoja mažiau ne iš gero gyvenimo, o drastiškai augančios kainos vers juos tai daryti dar rečiau. Natūralu, kad tuomet tokių žmonių gyvenimo kokybė dar labiau suprastės. Mes siūlome ieškoti kelių pirkti energiją pigiau, o neišgalintiems rasti veiksmingus kompensavimo mechanizmus.
Taip pat, mes privalome apie tai kalbėti su Europos Sąjunga, galbūt atsisakyti liberalizavimo neribotam laikui, juk, net Europos Komisija sutinka, jog mūsų laukia viena žiauriausių žiemų istorijoje, kai reikės tuo pačiu metu išgyventi beprotišką kainų augimą, tiek energetinių išteklių stygių.
Apie visa tai Darbo Partija kviečia pasikalbėti Energetikos ministrą ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininką, nes delsti su konkrečiais sprendimais nebėra laiko.
Taip pat lauksime atsakymų ir dėl galimybės pasidalinti su gyventojais gausiai surenkamu PVM. Jei šio mokesčio surenkame daugiau, negu buvo planuota, dalykimės juo su tais, kuriems ši žiema gali turėti tragiškų pasekmių. Juk elektra – ne šokoladas, kurio, stingant pinigų, galima atsisakyti. Tai būtino vartojimo prekė, todėl pats laikas Vyriausybei grįžti iš atostogų ir pradėti dirbti, kad frazė „žiema ateina“ nebeskambėtų taip gąsdinančiai.
Partija