Seime

DARBO PARTIJOS RINKIMŲ Į 2012–2016 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ PROGRAMA

Ši programa — Darbo partijos veiklos pagrindas. Ją rengėme atsižvelgdami ne tik į esamas šalies problemas, bet ir įvertinę Lietuvos potencialą, turėdami aiškią Lietuvos ateities viziją.

2012–2016 m. rinkimų į Seimą programa yra ne kas kita, kaip pagrindas būsimos Vyriausybės darbui.

Lietuvą mes norime matyti aktyvia europietiška šalimi, drąsiai ir ryžtingai einančia į priekį, besivystančia ir tobulėjančia bei sėkmingai konkuruojančia ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Mums taip pat labai svarbu, kad Seimas, kaip tautos atstovybė, o Vyriausybė, kaip aukščiausia vykdomoji valdžios institucija, vienodai tarnautų visiems visuomenės nariams, rūpintųsi kiekvienu Lietuvos žmogumi.

Prieš aštuonerius metus Darbo partiją įkūrė šalies verslininkai, kultūros, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sričių profesionalai, kurie daugelį metų sėkmingai kūrė verslus, steigė naujas darbo vietas, garsino šalį užsienyje, savo darbu bei pasiekimais įrodė, kad žino kaip tai daryti.

Tad ši programa skirta Lietuvos ateičiai, tai dar vienas įrodymas, kad Darbo partija žino, kaip kurti ateities Lietuvą.

Darbo partijos programos nuostatų įgyvendinimas 2008–2012 m. kadencijos Seime

Darbo partija žadėjo: Įstatymiškai sureguliuoti gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų ekonominius santykius.
Darbo partija padarė: Darbiečiai palaikė Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 1, 2, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimus ir papildymus. Valstybinė mokesčių inspekcija patvirtino tvarką, kaip žemės ūkio produkcijos pirkėjai turės informuoti mokesčių administratorių apie atsiskaitymus arba įsiskolinimus su šios produkcijos pardavėjais. Produkcijos pirkėjai turės pildyti naujos formos pranešimą.
Informaciją teiks žemės ūkio produkcijos pirkėjai, t. y. perdirbamosios pramonės įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 6 mln. litų arba daugiau, bei prekybos įmonės, kurių pajamos per paskutinius ataskaitinius metus yra 20 mln. litų arba daugiau.
Priimtas mažmeninės prekybos nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektas. Šio įstatymo koncepcija buvo parengta Ūkio ministerijai vadovaujant Kęstučiui Daukšiui 2005 m.
Įstatyme nustatyta šimtatūkstantinėmis baudomis bausti mažmeninės prekybos tinklus, kurie ims iš tiekėjų įėjimo į prekybos tinklą, lentynos ir kitus nepagrįstus mokesčius.

Darbo partija žadėjo: Nustatyti, kad visos įmonės, kurios užima daugiau kaip 25 proc. šalies arba jos regiono rinkos yra dominuojančios, monopolinės.
Darbo partija padarė: Seime priimtas Konkurencijos įstatymo projektas, už kurį balsavo Darbo partijos frakcijos nariai. Nustatyta, kad mažmeninės prekybos įmonė laikoma dominuojanti rinkoje, jei užima daugiau nei 30 proc. šalies rinkos.

Darbo partija žadėjo: Didinti valstybinių garantijų limitus paskoloms, išduodamoms mažajam ir vidutiniam verslui.
Darbo partija padarė: 2009 m. spalio 7 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 1262, kuris padidino Žemės ūkio paskolų garantijų fondui nustatomą valstybės garantijų limitą. Nustatyta, kad Uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įsipareigojimai pagal garantijų sutartis vienu metu neturi būti didesni kaip 488 mln. litų. Anksčiau buvo nustatytas 438 mln. Lt limitas.

Darbo partija žadėjo: Tobulinti valstybinį kainų reguliavimą energetikos sektoriuje.
Darbo partija padarė: Priimtas pasiūlymas Elektros energetikos įstatymo 2, 5, 6, 43, 44 ir 48 straipsnių pakeitimams. Pasiūlyta neleisti elektros energetikos įmonėms pačioms perkainoti turtą ir vertės padidėjimą įtraukti į elektros kainą. Šio pasiūlymo pagrindu buvo atitinkamai pataisytas ir priimtas Gamtinių dujų įstatymas. Šios pataisos leidžia kiekvienais metais sutaupyti gyventojams, naudojantiems elektrą ir dujas milijonus litų.

Darbo partija žadėjo: Skatinti eksportą, plėtoti tarptautinį ekonominį bendradarbiavimą.
Darbo partija padarė: Darbiečiai palaikė Valstybės specialiųjų garantijų dėl prekinio kredito draudimo įstatymo projektą. Sumažinama atsiskaitymų už eksportuotas prekes rizika. Prekinio kredito draudimas dalyvaujant valstybei. Valstybė iki 2010 m. pabaigos galės teikti paramą prekinio kredito draudimo srityje eksportuotojams, parduodantiems prekes ar paslaugas į ne rinkos rizikos šalis ir numato galimybę tam tikrose šalyse, esant tam tikroms sąlygoms, parduotiną (komercinę) riziką laikyti neparduotina (ne rinkos rizika).

Darbo partija žadėjo: Suformuoti subalansuotą mokesčių politiką, kad verslas būtų konkurencingas ES rinkoje.
Darbo partija padarė: 2010 m. kovo 18 d. priimtas Darbo partijos teiktas Seimo nutarimas „Dėl valstybės ir verslo tarpusavio skolų užskaitymo“ . Siūloma Vyriausybei parengti teisės aktus, nustatančius priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, kai valstybė ir savivaldybės turi skolų įmonėms. Vyriausybė turi parengti teisės aktus, suteikiančius teisę atleisti nuo delspinigių mokėjimo mokesčių mokėtojus, kuriems valstybė ar savivaldybės negrąžino skolų.

Darbo partija žadėjo: Taikyti mokesčių lengvatas ir valstybės paramą pradedantiesiems verslininkams.
Darbo partija padarė: 2010 m. kovo 30 d. Seimas priėmė Darbo partijos pateiktą Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisą. Įsigaliojo nuostata, kad nuo 2011 m. įsigyjant verslo liudijimą, mokamas savivaldybių tarybų nustatytas fiksuoto dydžio pajamų mokestis negali būti mažesnis už apskaičiuojamą nuo vienos MMA (buvo 12 MMA).

Darbo partijos frakcija savo balsais parėmė:
Individualių įmonių įstatymą, kuriame nustatyta, kad bus galima steigti IĮ supaprastintu būdu pagal pavyzdinius nuostatus ir atsisakant notarinio tvirtinimo.

Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsnius. Įstatymo nuostatos numato atleisti mokesčių mokėtoją nuo delspinigių, jeigu jis įrodo, kad laiku neįvykdė mokestinės prievolės dėl valdžios sektoriaus subjektų įsiskolinimų.

Pelno mokesčio įstatymo pataisą. Įstatyme numatyta, kad 2009–2013 m. taikoma pelno mokesčio lengvata, leidžianti iki 50 proc. metams sumažinti apmokestinamą pelną, investuojantiems į esminį technologinį atnaujinimą (jeigu turtas reikalingas šio projekto vykdymui ir naudojamas ne trumpiau 3 metų).

Darbo partija žadėjo: Sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui ir dujoms.
Darbo partija padarė: Darbo partijos frakcija pateikė ir Seimas priėmė, kad nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. PVM tarifas šildymui ir dujoms būtų 9 proc., kai pradžioje buvo padidintas iki 21 proc.
Knygoms, vadovėliams ir vaistams patvirtintas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas iki 2011 m. Sumažinta mokesčių našta knygų leidėjams. Gyventojams palengvinta komunalinių paslaugų mokesčių našta.

Darbo partija žadėjo: Pastoviai vykdyti viešojo sektoriaus veiklos priežiūrą ir auditą. Pagrindinį dėmesį skirti racionaliam lėšų naudojimui, atsisakant dubliuojančias funkcijas vykdančių institucijų ir padalinių.
Darbo partija padarė: Seimo Audito komiteto pirmininkė Loreta Graužinienė pateikė Seimo nutarimą „Atlikti kompleksinį viešojo sektoriaus veiklos auditą“, kuris yra įgyvendinamas nuolat. Valstybės kontrolė atlikusi veiklos auditą, siūlo Seimo Audito komitetui peržiūrėti atskirų institucijų finansų panaudojimą, funkcijas ir etatų mažinimą.

Darbo partija žadėjo: Palaikyti Valstybės finansų politikos stabilumą.
Darbo partija padarė: Darbo partijos frakcija pateikė Lito patikimumo įstatymo projektą. Buvo siūloma įstatymu įteisinti, kad Seimas galėtų dalyvauti svarstant ir patvirtinant nepaprastų aplinkybių buvimą šalyje, „kai nustatyto lito kurso tolesnis išlaikymas žlugdytų nacionalinės ekonomikos stabilumą“. Nors Vyriausybė ir Lietuvos Bankas tam nepritarė, tačiau privertė didesnį dėmesį skirti Komercinių bankų veiklos analizei ir visuomenės informavimui.

Darbo partija žadėjo: Vidutinę pensiją padidinti nuo 830 iki 1500 litų per mėnesį.
Darbo partija padarė: Parengtas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Siūloma kiekvienais metais tvirtinant Sodros biudžetą, įstatyme nustatyti valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydį ir einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį. Dabar šie dydžiai nustatomi Vyriausybės nutarimais.

Darbo partija padarė: Parengtas Pensijų garantijų įstatymo projektas, kuriame siūloma nustatyti vidutinių pensijų augimo garantijas, jų dydžius susiejant su šalies vidutinio darbo užmokesčio augimu. Projekte siūloma nustatyti, kad vidutinė Valstybinio socialinio draudimo pensija, (kurią skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija), turi būti ne mažesnė kaip 55 proc. Statistikos departamento prie LR Vyriausybės paskelbto praeito ketvirčio šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio.

Darbo partija žadėjo: Padidinti jau pirmame etape neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 320 iki 800 Lt per mėnesį.
Darbo partija padarė: Nuo 2009 m. asmenims, kurių pajamos neviršija 800 litų, taikomas 470 litų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD), kurių pajamos viršija 800 litų per mėnesį NPD proporcingai mažėja ir nuo 3150 litų NPD nebetaikomas. Asmenims, auginantiems vaikus taikomas papildomas NPD. Už pirmąjį vaiką NPD didinamas 100 litų, o už antrą ir kiekvieną paskesnį vaiką — 200 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis, taikomas NPD yra 800 litų. Asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, arba vidutinis ar lengvas neįgalumo lygis, taikomas NPD yra 600 Lt per mėnesį.

Darbo partija žadėjo: Didinti pašalpas šeimoms už kiekvieną auginamą vaiką. Padidinti 40 proc. išmoką gimus vaikui. Tėvui ir motinai, auginantiems 3 ir daugiau vaikų, suteikti ne mažiau 5 darbo dienų papildomų kasmetinių apmokamų atostogų.
Darbo partija padarė: Gimus vaikui išmoka nuo 2009 sausio 1 d. padidinta nuo 1040 iki 1430 Lt, tai yra padidinimas sudaro 37,5 proc. Gimus dvynukams išmoka padvigubės. Kiekvienam įvaikintam vaikui taip pat bus mokama 1430 Lt išmoka. Parengtas įstatymo projektas, motinai ir tėvui, auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 16 metų, suteikti 35 kalendorinių dienų kasmetines apmokamas atostogas. Galiojanti tvarka numato 28 kalendorinių dienų kasmetines atostogas.

Darbo partija žadėjo: Motinai (tėvui, jei vienas augina vaikus) auginančiai 1–2 vaikus, suteikti ne mažiau kaip 3 darbo dienas papildomų kasmetinių apmokamų atostogų.
Darbo partija padarė: Darbo kodekse įtvirtinta nuostata, kad darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m., suteikiama 35 kalendorinių dienų apmokamos atostogos.

Darbo partija padarė: Moterims, 6–7 mėn. nėštumo laikotarpiu, sutrumpinti 2–3 val. darbo dieną.
Darbo partija padarė: Parengtas įstatymo projektas, kuriame siūloma nėščioms moterims nuo 181 nėštumo dienos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios sutrumpinti darbo laiką dešimčia valandų per savaitę, mokant darbuotojai priklausantį vidutinį darbo užmokestį.

Darbo partija žadėjo: Trumpinti nuo 60 iki 58 m. amžių bei būtinąjį darbo stažą nuo 30 iki 27 m., skiriant senatvės pensiją motinoms, išauginusioms 3 ir daugiau vaikų.
Darbo partija padarė: Parengtas įstatymo projektas, motinoms, išauginusioms tris ir daugiau vaikų, sutrumpinti būtinąjį darbo stažą senatvės pensijai gauti nuo 30 iki 27 metų. Taip pat parengtas įstatymo projektas, kuriame siūloma motinoms, išauginusioms tris ir daugiau vaikų, suteikti galimybę gauti senatvės pensiją sukakus 58 metų amžiaus. Šiuo metu moterys gali išeiti į pensiją sulaukusios 60 metų amžiaus.

Darbo partija žadėjo: Padidinti valstybės tarnautojams atlyginimus, didinant žemiausių pareiginių algų koeficientus.
Darbo partija padarė: 2008 m. valstybės tarnautojų žemiausi pareiginių algų koeficientai padidinti. (Pvz. žemiausias koeficientas 2,35 padidintas iki 3,0; koeficientas 2,55 padidintas iki 3.2; koeficientas 2,75 iki 3,4; koeficientas 2,95 iki 3,6; koeficientas 3,2 padidintas iki 3,8 ir t.t. Didinti žemiausi pareiginių algų koeficientai nuo 1 iki 10 kategorijos, kurių dydžiai yra nuo 2,35 iki 4,4.

Socialinė sritis

Darbo partija padarė: Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, kad Vaikui, kuriam nustatyta globa (rūpyba) šeimoje ar šeimynoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu būtų skiriama 8 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo metu vaikui, globojamam, šeimoje, mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio išmoka per mėnesį.

Transporto lengvatų įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma papildyti, kad šeimos, prižiūrinčios neįgalų asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, vieną kartą per 6 metus turi teisę gauti iki 32 MGL dydžio lengvųjų automobilių įsigijimo ir jų techninio pritaikymo išlaidų kompensaciją. Dabartiniu metu šeimoms, prižiūrinčios neįgalų asmenį, tokių lengvatų nenumatyta.

Darbo kodekso 166 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma papildyti, kad kasmetinės minimaliosios trisdešimt penkių kalendorinių dienų atostogos suteikiamos vieniems prižiūrintiems neįgalų asmenį. Pagal galiojančią tvarką, vieniems prižiūrintiems neįgalų asmenį 35 dienų kasmetinės atostogos nenumatytos.

Darbo kodekso 184 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma slaugantiems neįgalų asmenį suteikti trisdešimties kalendorinių dienų neapmokamų atostogų. Šiuo metu slaugantiems neįgalų asmenį, 30 dienų neapmokamos atostogos nenumatytos.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 21 ir 57 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas. Kuriuo siūloma nustatyti, kad mokytojams, turintiems 30 metų mokinių ugdymo darbo stažą, per kurį buvo mokamos įstatymo nustatytos valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, senatvės pensijos amžius yra 55 metai. Šiuo metu mokytojų pensinis amžius 60 metų.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Kuriuo siūloma Nemokamų atostogų išleidimo atvejais turi būti į darbo stažą įskaitomas nemokamų atostogų iki 30 kalendorinių dienų per metus laikotarpis. Dabartiniu metu nemokamų atostogų laikotarpis į darbo stažą neįskaitomas.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaityti nemokamų atostogų iki 30 kalendorinių dienų per metus laikotarpį.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma, kad nemokamų atostogų iki 30 kalendorinių dienų per metus išleidimo atvejais turi būti mokama ligos pašalpa. Pagal esamą tvarką, nemokamų atostogų laikotarpiu susirgus, ligos pašalpa nemokama.

Lietuvos banko įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, kuriuo siūloma Lietuvos Respublikos banko valdybos pirmininko atlyginimo dydį susieti su šalies darbuotojų vidutiniu darbo užmokesčiu. Nustatyti, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas lygus šešiems šalies darbuotojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčio dydžiams, skelbiamiems Statistikos departamento. Šiuo metu galiojančiame LR Lietuvos banko įstatyme nustatyta, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko atlyginimas lygus šešiems piniginio tarpininkavimo įstaigų tarnautojų vidutiniams mėnesiniams darbo užmokesčiams

Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo projektas. Šiuo projektu siekiama sudaryti palankias sąlygas ir padėti spręsti našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų apsirūpinimo gyvenamuoju būstu problemas. Įstatymo projektu siūloma, kad našlaičiai ir be tėvų globos likę asmenys, atitinkantys įstatymo reikalavimus, t.y. neturintys gyvenamojo būsto ar kito turto, būtų įrašomi į sąrašus socialinio būsto nuomai nuo 16 m., tai sudarys galimybę anksčiau gauti socialinį būstą. Šiuo metu teisė išsinuomoti socialinį būstą atsiranda įgijus visišką civilinį veiksnumą, t.y. sulaukus pilnametystės (18 m.), todėl net ir sudarius galimybę įtraukti minėtus asmenis į sąrašus socialinio būsto nuomai nuo 16 m., socialinis būstas galės būti išnuomotas tik sulaukus pilnametystės.

Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo projektas. Teikiamu įstatymo projektu siūloma praplėsti socialinės reabilitacijos sąvoką, tiksliau apibrėžti socialinės reabilitacijos tikslus, uždavinius, paslaugų teikimo organizavimą, finansavimo šaltinius, įteisinant galimybes šiame procese dalyvauti neįgaliųjų asociacijoms. Galiojantis Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas nesuteikia galimybės neįgaliųjų asociacijoms aktyviau dalyvauti socialinės ir profesinės reabilitacijos procese.

Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo projektas. Pagal dabar galiojantį Lietuvos Respublikos Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymą, pretenduoti į piniginę socialinę paramą gali tik žmogus, kuris dirba ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės. Tokiu būdu darbuotojas, dirbantis puse etato, negali pretenduoti į piniginę socialinę paramą. Ši įstatymo pataisa sudarytų galimybę asmenims, dirbantiems puse etato, gauti piniginę socialinę paramą.

Ūkininko ūkio įstatymo 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Asmenims, norintiems ūkininkauti, būtina panaikinti bereikalingas biurokratines kliūtis, todėl siūloma, kad asmeniui, norinčiam įregistruoti Ūkininko ūkį registrų centre, nereikėtų pateikti Ūkininko pažymėjimo, patvirtinančio profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Mes įrodėme, kad mokame dirbti, mokame tesėti savo pažadus

Nuveikti svarbiausi darbai Seime ir Vyriausybėje pagal vienetukų programą
1 darbo dienos sprendimas
11 darbo dienų sprendimų įgyvendinimas
111 darbo dienų sprendimai
1111 darbo dienų sprendimai
Svarbiausi nuveikti darbai pagal „1111“ programą
Išvados

Darbo partijos programos nuostatų įgyvendinimas 2004–2008 m. kadencijos Seime
Ekonomika, pramonė ir verslas
Finansai ir mokesčiai
Valstybės valdymas, regioninė politika ir savivalda
Kaimo atgaivinimas, žemės ir miškų ūkio plėtra
Aplinkosauga
Švietimas ir mokslas
Socialinė apsauga
Sveikatos apsauga
Kultūra
Sportas, turizmas ir rekreacija
Jaunimo politika
Informacinės visuomenės plėtra
Teisė ir teisėtvarka
Užsienio politika
Nacionalinis saugumas



Nuveikti svarbiausi darbai Seime ir Vyriausybėje pagal vienetukų programą

13-oje LR Vyriausybėje Darbo partijos deleguoti ministrai dirbo nuo 2004 m. gruodžio 14 d. iki 2006 m. birželio 1 d., t. y. 368 darbo dienas. 2006 m. liepos 18 d. Darbo partijos frakcija Seime pasiskelbė opozicine frakcija.

1 darbo dienos sprendimas

Darbo partija žadėjo: Sumažinti gyventojams išlaidas už būsto šildymą iki 20 proc. atsižvelgiant į šeimos pajamų dydį.
Darbo partija padarė: Siekiant sumažinti gyventojams išlaidas už būsto šildymą, Darbo partijos frakcija ir ministrai Vyriausybėje priėmė sprendimus taisyti Gamtinių dujų įstatymą — įteisinti gamtinių dujų tiekimo kainos reguliavimą. Pakeisti Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 8 straipsnį, nustatant šildymo sezono metu kompensuojamas išlaidas už būsto šildymą, jeigu jos viršija 20 procentų šeimos pajamų (vietoje dabar galiojančių 25 proc.).
2004 m. gruodžio mėn. Darbo partijos frakcijoje sudaryta darbo grupė, kurios tikslas — surasti būdus, kaip sutramdyti monopolisto AB „Lietuvos dujos“ apetitą nepagrįstai didinti gamtinių dujų kainas vartotojams.
Darbo partijos iniciatyva 2004 m. pradėtas rengti ir 2005 m. Seime buvo pradėtas svarstyti Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo nustatoma, jog gamtinių dujų tiekimo kainos bus reguliuojamos ir laisviesiems vartotojams. Įstatymas užtikrins konkurencingos ir patrauklios investicijoms gamtinių dujų rinkos sukūrimą, o tai turės teigiamos įtakos šilumos kainai už būsto šildymą mokantiems gyventojams.
2007 m. kovo 20 d. priimtas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas.
2006 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė Piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pataisą, kurioje nustatyta, kad gyventojams kompensuojamos išlaidos už būsto šildymą, kai jos viršija 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų (buvo 25 proc.).

11 darbo dienų sprendimų įgyvendinimas

Darbo partija žadėjo: Padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį nuo 290 iki 390 litų ir minimalią mėnesinę algą iki 600 litų.
Darbo partija padarė: Minimali mėnesinė alga kasmet buvo didinama ir nuo 2008 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga sudaro 800 Lt per mėn.
Gyventojų pajamų mokesčio tarifas nuo 2006 m. sausio mėn. sumažintas nuo 33 iki 27 proc., o nuo 2008 m. sausio mėn. — nuo 33 iki 24 proc. Neapmokestinamasis pajamų dydis padidintas iki 320 Lt per mėn. Neapmokestinamasis pajamų dydis buvo padidintas neįgaliesiems asmenims ir žmonėms, auginantiems vaikus.

Darbo partija žadėjo: Vidutinę pensiją 2005 metais padidinti iki 480 Lt. Pensininkams, gaunantiems ne didesnes kaip 480 litų pensijas, teikti arba materialinę paramą maisto produktais, arba kompensacijas, atsižvelgiant į gaunamą pensijos dydį. Užtikrinti tolesnį pensijų didinimą iki 650 litų.
Darbo partija padarė: Vidutinė senatvės pensija 2005 m. liepos mėn. jau siekė 453 litus ir kasmet buvo didinama, ir 2008 m. pabaigoje pasiekė 830 litų per mėnesį (2002–2004 m. vidutinė pensija sudarė 318–344 Lt). Nuo 2006 m. II pusmečio parama buvo dalinama labiausiai nepasiturintiems gyventojams.

Darbo partija žadėjo: Skatinti smulkiųjų žemės ūkio produkcijos gamintojų kooperaciją, teikiant valstybės paramą jų kūrimuisi ir plėtrai.
Darbo partija padarė: Pagal Bendrojo programavimo dokumento priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 2004 metais paraiškas paramai gauti, kuriose prašoma paramos suma sudarė 3,6 mln. Lt, pateikė 4 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai), 2005 m. — 9 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai) 8,4 mln. Lt sumai.
Pagal BPD priemonę „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ (veiklos sritys „Žemės ūkio ir artimų ekonominės veiklos sektorių įvairinimas siekiant įvairiapusio ekonominės veiklos pobūdžio ir alternatyvių pajamų šaltinių“) 2005 metais paraiškas gauti paramą pateikė 5 kooperatinės bendrovės (kooperatyvai). Prašoma paramos suma — 4,7 mln. Lt.

Darbo partija žadėjo: Pasiekti, kad artimiausiu metu kainos už parduodamą pieną būtų ne mažesnės kaip 65–70 centų už litrą.
Darbo partija padarė: Parengtas naują pieno supirkimo kainų aprašas.

Darbo partija žadėjo: Įvesti mokesčio lengvatas naujai besisteigiančioms įmonėms.
Darbo partija padarė: Priimtas LR Vyriausybės nutarimas „Dėl probleminių teritorijų išskyrimo kriterijų“. 2006 m. birželio mėn. priimtas LR Regioninės plėtros įstatymas. Nutarta prioritetiškai plėtotini (teikiami mikrokreditai) 5 regionus: Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos.

Darbo partija žadėjo: Įteisinti asocijuotų struktūrų lygiavertį dalyvavimą rengiant įstatymus ir kitus teisės aktus bei sprendžiant aktualius verslo ir ūkio plėtros klausimus.
Darbo partija padarė: Darbo partijos deleguoto ministro iniciatyva 2005 m. balandžio 4 d. priimtas Vyriausybės nutarimas Dėl mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos sudarymo ir jos nuostatų patvirtinimo. Komisija sieks užtikrinti spartesnį šalies mokslo potencialo ir verslo konkurencingumo didėjimą ir suaktyvins pagrindinių su šia sritimi susijusių interesų grupių bendradarbiavimą. Komisijos nariais patvirtinti 7 Vyriausybės atstovai ir 8 įvairių nevyriausybinių institucijų atstovai.
2005 m. spalio 19 d. Darbo partijos iniciatyva patvirtinta Nuolatinės komisijos prie LR Vyriausybės verslo sąlygų klausimams spręsti sudėtis: 11 atsakingų ministerijų atstovų ir 13 verslo asociacijų atstovų šiuo metu aktualiausioms problemoms spręsti. Ši komisija, vadovaujama Vyriausybės kanclerio, turi teisę pareikšti savo nuomonę apie valstybės institucijų parengtus projektus teisės aktų, keičiančių verslo sąlygas ir į šią nuomonę minėtosios institucijos privalo atsižvelgti. Ankstesnę komisiją nuo 2002 m. sudarė: 10 atsakingų ministerijų atstovai ir tik 8 verslo atstovai, todėl ji negalėjo užtikrinti visaverčio verslo atstovų dalyvavimo.

Darbo partija žadėjo: Pagerinti gyventojų aprūpinimą kompensuojamaisiais vaistais, didinant vaistų kompensavimo lygį pensininkams, invalidams ir ligoniams, sergantiems kraujagyslių ir kitomis sunkiomis ligomis.
Darbo partija padarė: Sveikatos apsaugos ministro Ž. Padaigos 2005 m. balandžio–rugpjūčio mėn. įsakymais papildytas kompensuojamų vaistų sąrašas įtraukiant naujus vaistus širdies kraujagyslių, reumatoidinio poliartrito, epilepsijos, Parkinsono ligos bei ligoniams po inkstų transplantacijos gydyti — tai vaistai, kuriems per metus numatyta skirti 16 mln. Lt kompensacijoms, o bendroje sumoje 50 mln. Lt daugiau nei 2004 metais.

Darbo partija žadėjo: Nustatyti visuotinę nemokamą stomatologinių ligų profilaktiką visiems ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikams.
Darbo partija padarė: Šios nuostatos įgyvendinimas pradėtas 2003 metais Kėdainiuose Darbo partijos narės J.Kasperavičiūtės iniciatyva. Visuomenei teigiamai įvertinus dantų dengimo vaikams programą, jos vykdymas pradėtas valstybiniu mastu 2004 metais.

111 darbo dienų sprendimai

Darbo partijos frakcija ir ministrai LR Vyriausybėje priėmė sprendimus ir numatė kelius, kaip praktiškai įgyvendinti svarbiausius klausimus.

1111 darbo dienų sprendimai

Per šį laikotarpį įgyvendinta dauguma Darbo partijos programos strateginėse kryptyse numatytų tikslų ir priemonių.
Paskirti atsakingi Darbo partijos frakcijos Seimo nariai, kurie kartu su Darbo partijos ekspertais, pagal atskiras sritis rengė įstatymų pataisas Darbo partijos programoje įtvirtintų nuostatų įgyvendinimui.

Svarbiausi nuveikti darbai pagal „1111“ programą

Kainų reguliavimo dėka sumažinta būsto šildymo kaina. 2007 m. kovo 20 d. priimtas Gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymas.

Sėkmingai parduota AB „Mažeikių nafta“, gauta 1.9 mlrd. Lt. Šiuo klausimu ypatingai daug dirbo Darbo partijos deleguoti Ūkio ministrai — V. Uspaskich ir pardavimo sutartį pasirašęs bei sėkmingai užbaigęs sandorį K. Daukšys. Po 13 metų grąžinti nusavinti rubliniai indėliai gyventojams.

Sumažintas gyventojų pajamų mokestis : nuo 2008 m. sausio 1d. — 24 %.

Neapmokestinamų pajamų dydį nuo 2007 sausio 1 d. pavyko padidinti nuo 290 Lt iki 320 Lt.

Vidutinė senatvės pensija 2005 m. liepos mėn. jau siekė 453 litus, o 2008 m. pradžioje pasiekė 745 litus per mėnesį.

Minimali mėnesinė alga sudaro 800 litų per mėnesį.

Padidintos pašalpos tėvams, auginantiems vaikus.

Tiesioginiai mero rinkimai.
Darbo partijos frakcijos Seimo nariai dar 2005 m. pradžioje parengė ir įregistravo Konstitucijos pataisas, parengė įstatymo projektą, pateikė diskusijai kelis savivaldos valdymo modelius, surengė konferenciją, ne kartą buvo susitikusi ir kalbėjo šiuo klausimu su LR Prezidentu.

Patvirtinta Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategija.

Darbo partija nepasirašė Lietuvos politinių partijų susitarimo “Dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos” dėl to, kad įvedamas visuotinis mokestis už aukštąjį mokslą.

Išvados

Iš 1111 darbo dienų — 368 dienas Darbo partija buvo valdančioje daugumoje, likusias — Darbo partijos frakcija dirbo opozicijoje.
Darbo partijos „1111“ programoje numatyti 11 darbo dienų sprendimai praktiškai įgyvendinti.
Darbo partijos 2004 m. rinkimų programoje nustatyti tikslai pasiekti Socialinės apsaugos srityje (apie 95 proc.), dalinai pasiekti (apie 40 proc.) Ekonomikos ir finansų srityje bei įgyvendinti arba dalinai įgyvendinti kitose srityse.
Per 2004–2008 m. laikotarpį įgyvendinta dauguma Darbo partijos programos strateginėse kryptyse numatytų tikslų ir priemonių.


Darbo partijos programos nuostatų įgyvendinimas 2004–2008 m. kadencijos Seime

Ekonomika, pramonė ir verslas

Darbo partija žadėjo: Paspartinti pramonės ir kitų verslo sektorių įmonių ekonominę integraciją į aukštesnio lygmens tarpvalstybines ūkio struktūras, siekimą dalyvauti kuriant naujas perspektyvias produkcijos rūšis.
Darbo partija padarė: 2006 m. Ūkio Ministro patvirtinta Specialioji investicijų skatinimo programa. Patvirtintos Finansinės paramos kokybės infrastruktūros, verslo informacinės infrastruktūros, rinkų plėtros ir kitiems verslo konkurencingumo projektams įgyvendinti skyrimo taisyklės ir kiti dokumentai.

Darbo partija žadėjo: Remti verslo inkubatorių ir technologijos parkų steigimąsi bei jų plėtrą.
Darbo partija padarė: Ūkio ministro įsakymu 2006 m. pakeistos „Finansinės paramos mažų ir vidutinių įmonių inovaciniams projektams teikimo taisyklės“. Įsteigtas technologinis parkas ir remiama inkubatorių veikla. Ūkio ministerija kasmet skiria finansinę paramą 41 verslo informacijos centrui ir 7 verslo inkubatoriams, kur tik 2005 m. buvo sukurta per 250 naujų darbo vietų.

Darbo partija žadėjo: Sukurti specialią paramos, finansavimo, ES struktūrinių fondų finansinės paramos panaudojimo valdymo infrastruktūrą. Įteisinti tvarką, kad būtų subsidijuojamos sąnaudos įmonėms, kurios rengia galimybių studijas ir verslo planų projektus, skirtus ES paramos įsisavinimui.
Darbo partija padarė: 2005 m. Ūkio ministro įsakymu patvirtintos Finansinės paramos SVV finansinės paramos priemonėms įgyvendinti skyrimo ir naudojimo taisykles. Patvirtinta investicijų ir verslo garantijų teikimo tvarka (per INVEGA)

Darbo partija žadėjo: Skatinti mokestinėmis ir kitomis priemonėmis naujų įmonių kūrimąsi, ypač probleminiuose regionuose.
Darbo partija padarė: Patvirtinta PHARE paramos (paskoloms iki 25 000 eurų) naudojimo tvarka. Mikrokreditai mažoms ir vidutinėms įmonėms finansuoti (pirmenybę skiriant mikroįmonėms Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių teritorijose). Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtintas „Darbo vietų steigimo subsidijavimo sąlygų ir tvarkos aprašas”, įteisinta subsidijų skyrimo tvarka.

Darbo partija žadėjo: Išplėsti valstybinių garantijų fondo galimybes, didinant jiems paskolų garantijų limitus.
2006 m. Vyriausybės nutarimu buvo išplėstos valstybinių garantijų fondo galimybės
Darbo partija padarė: INVEGA išplėtė valstybinių garantijų fondo galimybes (įmonei iki 110 mln. Lt), o Žemės ūkio paskolų garantijų fondo įsipareigojimai pagal garantijų sutartis neturi būti didesni kaip 360 mln. Lt.

Darbo partija žadėjo: Parengti ir įvykdyti regioninės politikos reformą, kurios svarbiausias tikslas — išlyginti didėjančius teritorinius ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Parengti probleminių regionų paramos sistemą ir socialinių-ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo programą.
Darbo partija padarė: Priimtas Regioninės plėtros įstatymo straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, kuriuo Vyriausybei suteikti įgaliojimai išskirti problemines teritorijas atskiru sprendimu. Tai padės geriau numatyti specifinius atskirų teritorijų plėtros tikslus ir uždavinius, supaprastins Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos ar kitų dokumentų, skirtų probleminių teritorijų socialinei ir ekonominei plėtrai, rengimą.

Darbo partija žadėjo: siekiant išlyginti skirtumus tarp didmiesčių ir provincijos, apibrėžti universalių informacinių technologijų ir telekomunikacijų paslaugų (telefono, kompiuterių tinklų) minimumą ir užtikrinti jų prieinamumą visiems; modernizuoti informacinių technologijų ir telekomunikacijų infrastruktūrą provincijoje; sukurti informacinių technologijų ir telekomunikacijų kompetencijos ugdymo sistemą provincijoje; teikti viešąsias paslaugas ir sudaryti sąlygas novatoriškam verslui provincijoje.
Darbo partiją padarė: Pradėtas įgyvendinti projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“. Interneto ryšys bus įdiegtas ir tose Lietuvos seniūnijose, kuriose iki šiol privačioms bendrovėms neapsimokėjo teikti interneto paslaugas gyventojams. 2007 m. plačiajuostis internetas jau veikia Klaipėdos apskrityje.
2005 m. Lietuvoje pradeda veikti dar 300 „Langas į ateitį“ viešosios interneto prieigos centrų. įsteigtų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšomis. Šiam projektui iš viso yra skirta 3,15 mln. eurų. Įsteigtos 475 nemokamos viešosios interneto prieigos.

Finansai ir mokesčiai

Darbo partija žadėjo: Nustatyti, kad mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo santykiai būtų grindžiami abipusio pasitikėjimo principu, realiai subalansuojant šalių teises ir atsakomybę. Užtikrinti nuoseklų šio principo įgyvendinimą.
Darbo partija padarė: 2005 m. patvirtintos „Mokesčių mokėtojų aptarnavimo VMI metodinės rekomendacijos“. Rekomendacijų tikslas — mokesčių mokėtojų aptarnavimą organizuoti „vieno langelio“ principu, atsakant į paklausimus elektroniniu paštu. Įteisintas mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų griežtesnis reglamentavimas, mokesčio mokėtojo naudai.

Darbo partija žadėjo: Laikantis socialinio teisingumo nuostatų subalansuoti mokesčių naštą, sudarant geresnes sąlygas smulkių ir vidutinių įmonių veiklai, o taip pat suinteresuojant mokesčių mokėtojus mažinti savikainą, didinti konkurencingumą, diegti naujas technologijas, kelti darbo užmokestį, kurti naujas darbo vietas bei steigti naujas įmones.
Darbo partija padarė: 2005 m. Vyriausybė sudarė darbo grupė mokesčių sistemos tobulinimui. Patvirtintas mokesčių reformavimo įstatymų paketas. Buvo balansuojama mokesčių naštą tarp darbo ir kapitalo (sumažintas GPM tarifas, panaikintas kelių mokestis, pakeista nekilnojamojo turto (komercinės paskirties) mokesčio taikymo tvarka, laikinai įvestas socialinis mokestis.

Darbo partija žadėjo: Tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius viešojo sektoriaus audito veiklą.
Darbo partija padarė: Seime įsteigtas Audito komitetas. Audito komiteto iniciatyva atliekami daugelio valstybės institucijų veiklos patikrinimai.
2005 m. Vyriausybė patvirtino Viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformos koncepciją.

Darbo partija žadėjo: Didinant minimalią mėnesinę algą atitinkamai didinti neapmokestinamų pajamų dydį, siekiant sumažinti jų tarpusavio skirtumą.
Darbo partija padarė: Minimali mėnesinė alga padidina nuo 550 Lt — 2005 m. iki 800 Lt — 2008 m. NPD buvo padidintas nuo 290 iki 320 Lt.

Valstybės valdymas, regioninė politika ir savivalda

Darbo partija žadėjo: Įtvirtinti įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios atskyrimo principus. Nustatyti, kad paskirtas ministru Seimo narys privalo atsisakyti Seimo nario mandato.
Darbo partija padarė: Darbo partijos iniciatyva daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrinkti Seimo nariai paskirti į ministrus ir vienas viceministras atsisakė Seimo nario mandato.

Darbo partija žadėjo: Parengti ir įvykdyti regioninės politikos reformą, kurios svarbiausias tikslas — išlyginti didėjančius teritorinius ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumus. Parengti probleminių regionų paramos sistemą ir socialinių-ekonominių skirtumų tarp regionų mažinimo programą.
Darbo partija padarė: 2007 m. gegužės 17 d. priimti regioninės plėtros įstatymo 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14 straipsnių pakeitimai ir papildymai įstatymas. Įstatymu Vyriausybei suteikti įgaliojimai išskirti problemines teritorijas atskiru sprendimu. Tai padės geriau numatyti specifinius atskirų teritorijų plėtros tikslus ir uždavinius, supaprastins Regionų socialinių ir ekonominių skirtumų mažinimo programos ar kitų dokumentų, skirtų probleminių teritorijų socialinei ir ekonominei plėtrai, rengimą.

Kaimo atgaivinimas, žemės ir miškų ūkio plėtra

Darbo partija žadėjo: Skatinti aplinkos apsaugą, ekologinę, biologinę įvairovę ir kraštovaizdį puoselėjantį ūkininkavimą, taikant tiesiogines išmokas ekologinės gamybos ūkiams už deklaruotus sertifikuotus pasėlius.
Darbo partija padarė: 2004–2006 m. vykdoma ekologinio ūkininkavimo programa. Išmokėtos kompensacinės išmokos už sertifikuotus ekologinės gamybos plotus. Vien tik 2006 m. išmokėta apie 90 mln. Lt parama.

Darbo partija žadėjo: Sukurti nacionalinio paveldo produktų išsaugojimo tradiciją.
Darbo partija padarė: 2007 m. Seimas priėmė Tautinio paveldo produktų įstatymą, kuris užtikrins tautinio paveldo produktų valstybinę apsaugą, įgalins išsaugoti sukauptą tradicinių amatų patirtį, suteikiant jai šiuolaikinį reikšmingumą, nustatys tautinio paveldo produktų, tradicinių amatų sąvokas, jų klasifikavimo principus, sertifikavimo procedūras, sudarys tradiciniams amatininkams palankias sąlygas užsiimti tautinio paveldo produktų sukūrimu, realizavimu bei populiarinimu, taip pat nustatys tradicinių amatų mokymo sistemos pagrindus, valstybės paramos šiai sričiai principus ir formas.

Darbo partija žadėjo ir padarė: Įvertinant integracijos į ES pradinio etapo trūkumus, iš esmės pertvarkyti žemės ūkio informacijos sistemą, tobulinti sukurtus ir naujai kuriamus registrus, sujungiant į vieną grandį stebėsenos, konsultavimo, švietimo ir mokymo funkcijas. Šiam tikslui žemės ūkio informavimo ir duomenų sistemas priartinti prie seniūnijų ir savivaldybių žemės ūkio skyrių. Žemėtvarkos funkcijas iš apskričių perduoti savivaldybėms, geriau koordinuojant jų darbą su Žemės ūkio ministerija.
Įgyvendinant „vieno langelio“ principą, dalis funkcijų perduota savivaldybėms. Kiekvienoje kaimiškoje seniūnijoje įkurtos ir finansiniais ištekliais aprūpintos kompiuterizuotos darbo vietos, parengti ir apmokyti specialistai. Kaimo žmogus seniūnijoje gali deklaruoti pasėlius, gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas. Savivaldybėse įsteigti melioracijos specialistų etatai.

Aplinkosauga

Darbo partija žadėjo: Parengti atmosferos taršos mažinimo programą, kurioje numatyti konkrečias priemones, užtikrinančias ES reikalavimus atitinkančią aplinkos oro kokybę visoje šalies teritorijoje.
Darbo partija padarė: 2007 m. priimta gamtos išteklių tausojimo ir apsaugos programa. Patvirtintos programos tikslas — įgyvendinti nacionalinio saugumo nuostatas aplinkos apsaugos politikos srityje, sukurti palankias prielaidas gamtinės aplinkos apsaugai, skatinti tausojantį gamtos išteklių naudojimą ir apsaugą, poveikio aplinkai mažinimą, energijos naudojimo efektyvumo ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimo didinimą, siekiant užtikrinti ilgalaikį racionalų valstybės funkcionavimui svarbių gamtos išteklių naudojimą, jų apsaugą, atkūrimą ir gausinimą, sudarant sąlygas darniai ūkio plėtrai.

Švietimas ir mokslas

Darbo partija žadėjo: Efektyvinant socialinę partnerystę tarp švietimo bei mokslo sektoriaus ir verslo visuomenės — stiprinti bendradarbiavimą tarp verslininkų ir mokslo bendruomenės, švietimo institucijų;
užtikrinti, kad profesinis mokymas atitiktų ūkio poreikius, skatinti tiesioginį verslo įmonių ir profesijos mokymo įstaigų bendradarbiavimą; profesinį mokymą orientuoti į besikeičiančią šalies darbo rinką, užtikrinant profesinio rengimo programų diegimo ir rinkos poreikių dermę;
Darbo partija padarė: Priimtos gyventojų pajamų mokesčio ir Pelno mokesčio pataisos. Patvirtintos pajamų mokesčio lengvatos už kompiuterio pirkimą ir interneto įrengimą. Patvirtintas pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, kad visi asmenys, neatsižvelgiant į jų amžių, turi vienodas sąlygas siekti aukštojo išsilavinimo. Įstatyme panaikinta 26 m. amžiaus riba. Dabar visi besimokantys turės galimybę pasinaudoti teise iš pajamų atimti sumokėtas už studijas išlaidas. Patvirtintas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo nustatoma, kad ūkio subjektų lėšos, skiriamos studentų ir moksleivių stipendijoms mokėti būtų neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu. Patvirtintas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas, kuriuo įteisinta, kad įmonės gali sudaryti sutartis su esamais ar būsimais darbuotojais jų mokslui (studijoms) apmokėtos lėšos galės būti nukeltos į įmonės sąnaudas.

Darbo partija žadėjo: Užtikrinti lietuvių kalbos pirmenybę visose viešojo gyvenimo srityse.
Darbo partija padarė: Priimta strategija dėl valstybinės kalbos politikos. Strategijoje numatyta įvertinti lietuvių kalbos situaciją, ryšium su įstojimu į ES, bei numatyti lietuvių kalbos ugdymo kryptis besikeičiančioje visuomenėje, mokyklose didesnis dėmesys bus skiriamas lietuvių kalbos ugdymui.

Darbo partija žadėjo: Kurti ir užtikrinti veiksmingu valdymu, tikslingu finansavimu ir racionaliu išteklių naudojimu pagrįstą švietimo sistemą, siekiant sujungti visų švietimo sistemos dalyvių.
Darbo partija padarė: Nepasirašė 2007 m. naujai pateikto Lietuvos politinių partijų susitarimo dėl mokslo ir studijų sistemos pertvarkos, t.y. nepritaria įmokų už studijas įvedimui visiems studentams!

Socialinė apsauga

Darbo partija žadėjo: Mažas senatvės pensijas gaunantiems asmenims ženkliai jas padidinti. Pasiekti, kad antrais Darbo partijos buvimo valdžioje metais vidutinės senatvės pensijos dydis sudarytų ne mažiau kaip 480 Lt. , o kadencijos pabaigoje — 650 litų.
Darbo partija padarė: Per Seimo kadenciją pensijos pastoviai augo ir 2008 m. pabaigoje vidutinė senatvės pensija sudarė 830 litų per mėnesį. (2002–2004 m. vidutinė pensija sudarė atitinkamai 318 ir 344 Lt).
Valstybinių pensijų bazės dydis padidintas nuo 138 litų iki 200 litų per mėnesį. Padidinus bazinės pensijos dydį, padidėjo nukentėjusiųjų asmenų, mokslininkų bei Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos.
Nuo 2007 m. sausio 1 d. dvigubai padidintos našlių pensijos. Nustatytas 70 Lt našlių pensijos bazinis dydis. Didesnes našlių pensijas gavo apie 120 tūkst. žmonių. 70 litų našlių pensiją gavo visi našliai nepriklausomai nuo sutuoktinio mirties datos, santuokoje pragyvento laiko ar buvusio darbo užmokesčio.
Įstatymu nustatyta, kad neišmokėtų pensijų dalis už laikotarpį nuo 1995 m. iki 2002 m. turi būti grąžinta ir išmokėta per 3 metus, pradedant 2008 m. ir baigiant 2010 m.

Darbo partija žadėjo: Padidinti darbo stažo įtaką apskaičiuojant senatvės pensiją.
Darbo partija padarė: Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriose nustatyta, kad pensijų gavėjai, įgiję didesnį negu 30 metų stažą, gaus didesnes pensijas. Už kiekvienus pilnus stažo metus, viršijančius 30 metų, prie asmens gaunamos senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensijos bus skiriamas kiekvieną mėnesį 3 procentų priedas, skaičiuojant nuo bazinės pensijos dydžio. Pensininkai, išdirbę vienerius metus, gali kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo.

Darbo partija žadėjo: Minimalią mėnesinę algą padidinti nuo 500 iki 600 litų per mėnesį. Nustatyti minimalios algos didinimo tvarką priklausomai nuo BVP augimo, proporcingai didinant ir neapmokestinamųjų pajamų minimumą.
Darbo partija padarė: 2004–2008 m. minimali mėnesinė alga išaugo nuo 500 iki 800 Lt per mėnesį. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) padidėjo nuo 290 iki 320 litų per mėnesį.

Darbo partija žadėjo: Mažinti gyventojų pajamų mokestį asmenims, gaunantiems mažus atlyginimus.
Darbo partija padarė: 2005 m. liepos 7 d. priimti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimai ir papildymai. Per 2004–2008 m. laikotarpį gyventojų pajamų mokestis sumažintas nuo 33 iki 24 proc.

Darbo partija žadėjo: Plėsti šeimos pašalpų mokėjimą šeimoms, auginančioms vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus. Probleminių šeimų vaikams organizuoti maitinimą mokyklose ir labdaros valgyklose. Savivaldybėms per mokyklas nemokamai aprūpinti tokių šeimų vaikus visomis mokymo priemonėmis ir rūbais.
Darbo partija padarė: Nuo 2008 m. sausio 1 d. pradėtos mokėti išmokos vaikams nuo 7 iki 18 metų ir vyresniems, kurie mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje — po 52 Lt per mėnesį.
Seimas priėmė socialinės paramos mokiniams įstatymą, kuriame numatyta, kad mokiniai, kurių tėvų pajamos yra mažos, turi teisę į nemokamus pietus, pusryčius ir aprūpinimą mokinio reikmenimis. Mokslo metų pradžioje mokinių aprūpinimui mokymo reikmenimis skiriama 156 litų parama. Nemokamą maitinimą mokyklose gauna apie 120 tūkst. vaikų, tai yra apie 22 procentai visų moksleivių.

Darbo partija žadėjo: Pakeisti šalpos (socialinių) pensijų sistemą taip, kad jos būtų mokamos visiems nedirbantiems pensinio amžiaus asmenims.
Darbo partija padarė: 2005 m. priimta Valstybinių šalpos išmokų įstatymo pataisa, kurioje numatyta, kad asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžių ir negaunantiems jokios pensijos, mokamos šalpos išmokos. Šalpos pensijos dydis yra 0,9 bazinės pensijos, tai yra šiuo metu sudaro 324 litus per mėnesį.

Darbo partija žadėjo: Siekti sudaryti našlaičiams palankias sąlygas augti normaliose ir visavertėse šeimose.
Darbo partija padarė: 2006 m. Seimas priėmė Vaikų išlaikymo fondo įstatymą, kuriuo steigiamas Vaikų išlaikymo fondas. Lėšos vaikui išlaikyti iš šio fondo bus mokamos tuomet, kai teismas bus priteisęs alimentus vaikui, tačiau alimentai faktiškai nėra mokami arba mokama tik jų dalis. Išmoka iš Fondo vienam vaikui per mėnesį negalės viršyti 1,5 minimalaus gyvenimo lygio dydžio (šiuo metu tai sudaro 195 litus).

Darbo partija žadėjo: Didinti bedarbiams, turintiems ilgą draudimo stažą, nedarbo draudimo išmokų dydį ir jų mokėjimo terminą. Peržiūrėti būtiną draudimo stažą bedarbio pašalpai gauti.
Darbo partija padarė: 2004 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą, kurioje numatyta, kad nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimo trukmė pratęsiama bedarbiams, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos ar traumos, o moterims — nėštumo ir gimdymo laikotarpiu. Anksčiau bedarbio pašalpa buvo nuo 135 iki 250 litų per mėnesį. Priėmus Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisą, bedarbio pašalpa, priklausomai nuo jo gauto uždarbio ir stažo, gali siekti iki 989 litų per mėn. ir gali būti mokama iki 9 mėn. Minimali išmoka sudaro 285 litus per mėn. Taip pat sutrumpintas darbo stažo laikotarpis nedarbo išmokai gauti nuo 24 iki 18 mėnesių, imant 3-jų metų laikotarpį.

Darbo partija žadėjo: Parengti paramos kompensacinį mechanizmą, atsižvelgiant į žmonių socialinę padėtį. Įvertinant realius socialinius pokyčius peržiūrėti ir padidinti minimalų gyvenimo lygį (125 Lt) bei nuo jo priklausančias socialines išmokas.
Darbo partija padarė: 2006 m. lapkričio 21 d. Seimas priėmė LR piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo pataisą, kurioje nustatyta, kad gyventojams kompensuojamos išlaidos už būsto šildymą, kai jos viršija 20 procentų šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų (buvo 25 proc.). Taip pat nustatyta, kad padidintos rizikos asmenims (motinos, auginančios vaikus iki 3 metų; profesinių, aukštesniųjų ir aukštųjų mokyklų absolventai; grįžusieji iš laisvės atėmimo vietų; asmenys, kuriems iki pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai) nebereikės pusę metų būti registruotiems Darbo biržoje, kad gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir šaltą vandenį. Dar numatyta leisti savivaldybėms, esant būtinumui, skirti paramą šeimai ir tais atvejais, kai ji negalės patekti į remiamų asmenų sąrašą ir pretenduoti į paramą.

Darbo partija padarė: Valstybės remiamos pajamos kasmet buvo didinamos ir per Seimo kadenciją išaugo nuo 135 iki 350 lt. Valstybės remiamų pajamų dydis naudojamas apskaičiuojant kompensacijas už būsto šildymą , karštą ir šaltą vandenį. Šias kompensacijas nuo 2006 m. vasario 1d. Lietuvoje gaus apie 273000 žmonių. Taip pat padidėjus minėtoms pajamoms, daugiau mokinių gaus nemokamą maitinimą.

Priimta įstatymo pataisa „Dėl paramos mirties atveju“. Pagal šį įstatymą laidojimo pašalpa padidinta nuo 780 litų iki 1040 litų.

Padidintos ligos, motinystės išmokoms apskaičiuoti uždarbio ribos. 2006 m. birželio 8 d. Seime priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimas, kuriame nustatyta, kad nuo 2006 m. liepos 1 d. padidinamos ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpoms apskaičiuoti taikomo vidutinio kompensuojamojo uždarbio ribos nuo 3,5 draudžiamųjų pajamų sumos iki 5 draudžiamųjų pajamų sumos (šiuo metu draudžiamosios pajamos sudaro 1414 litų).

Darbo partija žadėjo: Sustiprinti darbo rinkos institucinę sistemą: aktyviau diegti darbo metodus ir procedūras, įgalinančius geriau aptarnauti ieškančius darbo asmenis, tobulinti darbo rinkos profesinio mokymo organizavimo sistemą. Užimtumo didinimo programomis efektyviai panaudoti Europos socialinio fondo lėšas.
Darbo partija padarė: 2004 m. gruodžio 22 d. Seimas priėmė Bedarbių rėmimo įstatymo pataisą, kurioje numatyta, kad bedarbiams jų mokymosi laikotarpiu mokama 1,5 minimalaus gyvenimo lygio tai yra 195 litų mokymo stipendija.

Darbo partija žadėjo: Nukreipti nedarbo mažinimo ir prevencijos priemones pirmiausia į didžiausio nedarbo regionus, restruktūrizavimo bei privatizavimo neigiamai paveiktas teritorijas ar įmones, labiausiai darbo rinkoje pažeidžiamas gyventojų grupes.
Darbo partija padarė: Svarbiausias Vyriausybės užimtumo politikos tikslų, suderintų su Europos užimtumo strategijos nuostatomis, įgyvendinimo įrankis yra 2005 metų lapkričio 22 d. patvirtinta Lietuvos Respublikos Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, kurios vienas iš skyrių yra Užimtumo politika siekiant skatinti užimtumą ir investicijas į žmogiškąjį kapitalą. Šioje programoje pagrindiniai užimtumo politikos tikslai — pritraukti į darbo rinką bei joje išlaikyti daugiau žmonių, užtikrinant kokybišką ir saugų užimtumą, modernizuojant darbo rinkos ir socialinės apsaugos sistemas. Pastaraisiais metais žymiai išaugo dirbančiųjų draustų visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius. 2004 metus lyginant su 2007 metais šis skaičius padidėjo per 100 tūkst. asmenų.

Darbo partija žadėjo: Žymiai padidinti aktyvių darbo rinkos priemonių skaičių, ypatingą dėmesį skiriant valstybės subsidijuojamiems vietinių užimtumo iniciatyvų projektams ir naujoms darbo vietoms kurti. Aktyviai spręsti jaunimo užimtumo problemas.
Darbo partija padarė: 2007 m. gegužės 10 d. Seimas priėmė Užimtumo rėmimo įstatymo pataisą. Šiame įstatyme nustatyta, kad darbdaviui nuo 2007 m. birželio 1 d. įdarbinusiam viešiesiems darbams atlikti teritorinės darbo biržos siųstus asmenis (taip pat moksleivius ir studentus atostogų metu), už kiekvieną įdarbintą asmenį bus mokamos darbo užmokesčio, draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacijos bei piniginė kompensacija už nepanaudotas atostogas. Nepilnamečiai bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai, atostogų metu, taip pat galės užsidirbti lėšų, dirbdami viešuosius darbus pagal darbo sutartis.

Darbo partija žadėjo: Aktyviau spręsti neįgaliųjų socialines, ekonomines, būsto kreditavimo, pastatų, patalpų, transporto pritaikymo jų reikmėms problemas, integruoti juos į visuomenę.
Darbo partija padarė: 2007 m. gruodžio 18 d. Seimas priėmė Socialinių įmonių įstatymo pakeitimą, kurio nuostatos palengvins didesnę negalią turintiems neįgaliesiems integruotis į darbo rinką. Socialinėje įmonėje įdarbinant tokius asmenis, bus skiriama didesnė darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų kompensacija. Nuo 2008 m. sausio 1 d. už kiekvieną I invalidumo grupę turintį darbuotoją skiriama kompensacija sudaro 80 proc. tą mėnesį apskaičiuoto darbo užmokesčio. Už kiekvieną II invalidumo grupę turintį darbuotoją, skiriama kompensacija sudarys 70 proc. Už kiekvieną III invalidumo grupę turintį darbuotoją skiriama kompensacija sudarys 60 proc.

Darbo partija padarė: 2005 m. gegužės 19 d. priimtas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo papildymas, kuriame yra nustatytos Profesinės reabilitacijos paslaugos bei šių paslaugų apmokėjimas. Šiomis paslaugomis siekiama ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes bei dalyvavimą visuomenės gyvenime. Profesinė reabilitacija iki 180 kalendorinių dienų skiriama asmeniui, dalyvaujančiam profesinės reabilitacijos programoje. Profesinės reabilitacijos pašalpa sudaro 85 proc. asmens kompensuojamo uždarbio, bet ne mažesnė kaip 632 litai per mėnesį (2 bazinės pensijos).

Sveikatos apsauga

Darbo partija žadėjo: Stiprinti gyventojų sveikatą ir organizuoti veiksmingą ligų profilaktiką. Užtikrinti dažniausių ligų ankstyvą diagnostiką ir veiksmingą gydymą. Šalies ūkio plėtrą ir aplinkos apsaugą reglamentuojančius įstatymus derinti su sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo prioritetais. Skatinti sveiką gyvenseną politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis priemonėmis.
Darbo partija padarė: 2005 m. prevencinių profilaktinių programų įgyvendinimui lėšų paskirta dvigubai daugiau, palyginti su 2004 m. Sukurtos ir įgyvendinamos naujos ligų profilaktikos programos — priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, atrankinės patikros dėl krūties vėžio programa, jai 2005 m. skirta 1,5 mln. litų, tęsiamos gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programa, jai 2005 m skirta 4 mln. litų, asmenų, priskirtinų širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupei, atrankos ir prevencijos priemonių programa — jai 2005 m. skirta 1,5 mln. Lt.

Darbo partija žadėjo: Patobulinti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir vertinimo sistemą, sukuriant bendrą asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų teikimo modelį pirminės sveikatos priežiūros grandyje.
Darbo partija padarė: Tam panaudotos ES struktūros Fondų lėšos, kurios skirtos pirminės sveikatos priežiūros infrastruktūros plėtrai kaimo vietovėse.

Darbo partija žadėjo: Peržiūrėti ir padidinti sveikatos priežiūros paslaugų įkainius, įtraukiant į juos realius medicinos įrangos bei pastatų nusidėvėjimo kaštus, tam panaudojant ir investicinių programų lėšas.
Darbo partija padarė: 2006 m. gegužės 1 d. į paslaugų bazines kainas įtraukta ir dalis amortizacinių atskaitymų. Buvo suvienodintos sveikatos priežiūros įstaigų veiklos sąlygos

Darbo partija žadėjo: Skatinti bendruomenių slaugos namų kūrimą. Diferencijuoti slaugos paslaugų įkainius, numatant didesnį mokestį už sunkių ligonių priežiūrą. Įteisinti slaugos paslaugas ir jų įkainius, skatinti šių paslaugų savanorišką rėmimą ir bendradarbiauti su socialiniu sektoriumi. Plėtoti slaugos paslaugas namuose.
Darbo partija padarė: 2005–2006 m. skatinamas slaugos skyrių įkūrimas visuose rajonų centruose, tam skirta 30 mln. Lt. iš PSDF restruktūrizacijai skirtų lėšų. Sveikatos apsaugos ministro įsakymais yra padidintas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugų įkainis 27 proc.

Kultūra

Darbo partija žadėjo: Tobulinti kultūros srities įstatyminę bazę.
Darbo partija padarė: Parengtas ir nuo 2005 m. sausio 1 d. įsigaliojo LR Kultūros centrų įstatymas, kuris nustato kultūros centrų steigimą, pertvarkymą, valdymą ir finansavimą. Parengtas ir patvirtintas naujas Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas bei virš 40 poįstatyminių aktų. Priimtas Autorinių teisių ir gretutinių teisių įstatymo straipsnių pakeitimo projektas, kuriuo patobulintos autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos normos, atsižvelgiant į jų taikymo patirtį Lietuvoje ir ES šalyse Priimtas LR Dainų švenčių įstatymo projektas. Tai tiesiogiai palies per 50 tūkst. kultūros veikloje dirbančių ir mėgėjiškoje veikloje dalyvaujančių žmonių. Darbo partijos iniciatyva naujai parengtame ir priimtame Kultūros rėmimo fondo įstatyme įtvirtintos DP pasiūlytos nuostatos, sudarančios prielaidas remti mėgėjų kultūrinės veiklos projektus visuose šalies regionuose. Parengti pasiūlymai naujam Lietuvių valstybinės kalbos įstatymo projektui, dėl vietovardžių, viešųjų užrašų, kuris yra svarbus šalies mastu. Parengti pasiūlymai LRT įstatymo pakeitimo ir papildymo projektui, siūlant LRT tarybą papildyti 1 nariu, atstovaujančiu tautines mažumas.

Darbo partija žadėjo: Tobulinti regionų kultūros programų finansavimą.
Darbo partija padarė: Patvirtinta Kultūros centrų ir bibliotekų renovavimo ir modernizavimo 2007–2020 m. programa. Naujai parengtame ir priimtame Kultūros rėmimo fondo įstatyme įtvirtintos Darbo partijos pasiūlytos nuostatos sudarančios prielaidas remti mėgėjų kultūrinės veiklos projektus visuose šalies regionuose.

Darbo partija žadėjo: Skatinti kūrybines gyventojų iniciatyvas ir saviraišką, kultūrinį užimtumą. Pasiekti, kad kultūros vertybės būtų prieinamos visiems šalies gyventojų sluoksniams. Skatinti meninę mėgėjų veiklą, remti vaikų ir jaunimo kūrybinės saviraiškos iniciatyvas, palaikyti etninės kultūros vystymąsi. Pasinaudojant ES finansine struktūrinių fondų parama, atnaujinti regionų kultūros įstaigas — formuoti šiuolaikiškus, universalios paskirties, informacinėmis sistemomis aprūpintus kultūros sklaidos centrus.
Darbo partija padarė: 2007 m. paskelbti Vaikų kultūros metais, patvirtinta programa. Darbo partijos iniciatyvų ir reikalavimų dėka Vyriausybė pritarė Regionų kultūros plėtros 2008–2012 m. programai, kurioje buvo numatytos ilgalaikės priemonės kultūros ir meno atgaivinimo bei plėtojimo visuose regionuose. Priimtas Dainų švenčių įstatymas, kuris yra ypač svarbus užtikrinant unikalaus visuotinio pobūdžio kultūros reiškinio — Dainų švenčių — UNESCO 2003 m. pripažinto žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru, valstybinei apsaugai, tęstinumui ir plėtrai. Tai tiesiogiai palies per 50 tūkst. kultūros veikloje dirbančių ir mėgėjiškoje veikloje dalyvaujančių žmonių. Įstatymas ypač svarbus visai visuomenei.

Sportas, turizmas ir rekreacija

Darbo partija žadėjo: Skatinti sportinę jaunimo veiklą ir didinti sporto mokymo programų finansavimą, pritraukiant privataus kapitalo ir bendruomenių lėšas.
Darbo partija padarė: Priimtas Seimo nutarimas „Dėl Valstybės sporto strategijos“. Darbo partijos iniciatyva surengtoje 2007 m. konferencijoje „Dėl Lietuvos sporto strategijos“ buvo priimta rezoliucija, kurioje pasiūlyta Vyriausybei iki 2008 m. sausio 1 d. parengti ilgalaikę Valstybės sporto strategiją ir pateikti ją tvirtinti Seimui. Rezoliucijos pagrindu buvo parengtas Seimo nutarimas.

Darbo partija žadėjo: Skatinti masinius sporto renginius, ugdančius bendruomenės solidarumą ir aktyvumą.
Darbo partija padarė: 2006 m. pradėtas taikyti lengvatinis 5 procentų PVM tarifas visų rūšių meno ir kultūros bei sporto renginių lankymui.

Darbo partija žadėjo: Diferencijuoti žyminio mokesčio tarifą.
Darbo partija padarė: Kai kelias uždaromas ar apribojamas transporto priemonių eismas įvairių masinių ir sporto renginių metu, anksčiau buvo nustatyta, kad tokiu atveju reikia mokėti už visą parą ir net 1000 Lt (magistraliniais keliais), o dabar nustatyta, kad už 1 val. — 60 Lt (magistraliniais keliais).

Darbo partija žadėjo: Pagal europinius standartus modernizuoti sporto bazes.
Darbo partija padarė: 2005–2006 m. nacionalinės svarbos objektais pripažinti: daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksas Marijampolėje, Armino g. 27; daugiafunkcinis sporto, paslaugų ir sveikatingumo kompleksas Vilniuje, Ąžuolyno g. 5; daugiafunkcinis sporto ir pramogų kompleksą Alytuje, Naujoji g. 52; „Girstučio“ kultūros ir sporto rūmus Kaune, Kovo 11-osios g. 26; nacionalinis stadionas su sporto kompleksu Vilniuje, Ukmergės g.“ ir sporto ir sveikatingumo centras Trakuose, Karaimų g. 73. Šie objektai galėjo pretenduoti į ES Struktūrinių fondų paramą 2006 m. programavimo laikotarpiu.

Jaunimo politika

Darbo partija žadėjo: Sudaryti kuo palankiausias sąlygas jaunimui kurtis kaimo vietovėse.
Darbo partija padarė: Įgyvendinant 2004–2006 m. BPD priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“, Žemės ūkio ministro įsakymu 2005 m. sausio mėn. patvirtintos projektų paramai iš ES struktūrinių fondų gauti rengimo ir teikimo taisyklės. Tikslas — skatinti jaunųjų ūkininkų skaičiaus didėjimą, teikti įsikūrimo paramą kaip pagrindą tolesnei ūkio plėtrai bei suteikti galimybes jiems užsitikrinti pakankamas pajamas ir tinkamą gyvenimo lygį. Iš viso šiai priemonei 2004–2006 metams skirta 56,4 mln. litų. Vienkartinė įsikūrimo parama — beveik 3,5 tūkst. Lt 1 ha. žemės ūkio paskirties žemės, o maksimali parama vienam ūkiui — 86,3 tūkst. Lt.

Darbo partija žadėjo: Stiprinti jaunimo nevyriausybinių organizacijų veiklą regionuose: kurti jaunimo psichologinės ir socialinės paramos, laisvalaikio praleidimo centrus.
Darbo partija padarė: Darbo partijos iniciatyva jaunimo politika išskirta kaip atskira sritis Vyriausybės programoje. Patvirtinta kaimo jaunimo pilietiškumo ugdymo ir laisvalaikio užimtumo programa „Jaunimas kaimui“. Rugpjūčio 12 d. paskelbta Tarptautine Jaunimo diena. 2005 m. jaunimo organizacijoms buvo užtikrintas finansavimas projektams iš viso už 1 230 100 Lt. Pagal programą finansuojami projektai, kurie skatina jaunimo dalyvavimą vietinės bendruomenės gyvenime arba kuriais yra gerinama vietinės jaunimo veiklos kokybė. 2005 m. jaunimo organizacijų veiklos sąlygų kaime gerinimui skirta 120 000 Lt. 2007 ir 2008 m. Jaunimo politikos įgyvendinimui iš valstybės biudžeto skiriama po 100 000 Lt.

Informacinės visuomenės plėtra

Darbo partija žadėjo: Kuriant šalies plėtros strategiją ir svarbiausių šalies sričių plėtros programas bus rengiami ir tobulinami teisiniai aktai, gerinama institucijų aplinka inovacijoms, kad būtų sudarytos sąlygos valstybinėms ir privačioms struktūroms, užsienio investuotojams geriausiai panaudoti skiriamus išteklius informacinių technologijų plėtrai bei žmogiškiesiems ištekliams.
Darbo partija padarė: 2006 m. priimtu įstatymu įteisinta elektroninė komercija. Nustatyta kaip už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiamos elektroninės komercijos paslaugos. Priimtas Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriame įteisinami elektroniniai viešieji pirkimai.

Darbo partija žadėjo: Parengti ir realizuoti vyresnio amžiaus žmonėms kompiuterinio raštingumo priemones, kurios sudarytų geresnes sąlygas įsilieti į darbo rinką.
Darbo partija padarė: Patvirtintas gyventojų kompiuterinio raštingumo standartas, Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo apibendrintas mokslinis tyrimas „Visuotinis kompiuterinis raštingumas“ ir per 2005–2008 m. buvo įgyvendinta Visuotinio kompiuterinio raštingumo programa.

Darbo partija žadėjo: Kurti, ypač kaimo vietovėse, visuomenei atvirus prieigos taškus (bibliotekose, mokyklose, seniūnijose), kur žmonės galėtų mokytis ir kaupti informacines žinias.
Darbo partiją padarė: Pradėtas įgyvendinti projektas „Kaimiškųjų vietovių informacinių technologijų plačiajuostis tinklas RAIN“. Interneto ryšys bus įdiegtas ir tose Lietuvos seniūnijose, kuriose iki šiol privačioms bendrovėms neapsimokėjo teikti interneto paslaugas gyventojams. 2007 m. plačiajuostis internetas jau veikia Klaipėdos apskrityje.
2005 m. Lietuvoje pradeda veikti dar 300 „Langas į ateitį“ viešosios interneto prieigos centrų. įsteigtų Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos lėšomis. Šiam projektui iš viso yra skirta 3,15 mln. eurų. Įsteigtos 475 nemokamos viešosios interneto prieigos.

Darbo partija žadėjo: Sukurti teisinę bazę elektroninei komercijai siekiant, kad Lietuva iš žinias vartojančios visuomenės taptų žinias kuriančia.
Darbo partija padarė: Priimtas Informacinės visuomenės paslaugų įstatymas, kuris reglamentuoja informacinės visuomenės paslaugų teikėjų ir gavėjų santykius. Nustatyta, kaip už atlyginimą elektroninėmis priemonėmis ir per atstumą individualiu informacinės visuomenės paslaugos gavėjo prašymu teikiamos paslaugos.

Teisė ir teisėtvarka

Darbo partija žadėjo: Žymiai pagerinti gyventojų teisinį švietimą, informuojant, kur ir kaip jie gali ginti savo teises.
Darbo partija padarė: Įgyvendinama teisinio švietimo programa, Teisingumo ministerija vykdo teisinių žinių konkursus mokiniams ir studentams. 2005 m. sausio 20 d. priimtas įstatymas Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos. Suteikiama nemokama teisinė pagalba, įsteigti teisinės pagalbos centrai, savivaldybės yra atsakingi darbuotojai už šią sritį.

Darbo partija žadėjo: Peržiūrėti policijos veiklos nuostatas, prioritetą teikiant ne administracinėms-baudžiamosioms funkcijoms, o socialines paslaugas teikiančioms funkcijoms. Gerinti santykius su gyventojais, labiau atsižvelgiant į vietinius bendruomenės lūkesčius.
Darbo partija padarė: 2006 m. buvo surengta akcija „Būk saugus ir mobilus“ — gyventojų (ypač vienkiemių) saugumo užtikrinimui.

Darbo partija žadėjo: Sudaryti geresnes sąlygas nukentėjusiems nuo nusikaltimų asmenims gauti advokato paslaugas. Užtikrinti nusikaltimų aukų paramos fondo veiklą.
Darbo partija padarė: Nuo 2005 gegužės 1 d. įsigaliojo naujas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris palengvino nemokamos teisinės pagalbos gavimą. Steigiamos tarnybos antrinei teisinei pagalbai suteikti. Iš esmės patobulinta buvusi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema. Kiekvienam fiziniam asmeniui, nepriklausomai nuo jo turtinės padėties, sudarytos galimybės efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus tiek baudžiamosiose, tiek civilinėse ir administracinėse bylose. Įsteigti 5 teisinės pagalbos centrai — Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Darbo partija žadėjo: Siekti viešo įstatymo projektų svarstymo.
Darbo partija padarė: Seime komitetuose rengiami vieši klausymai, skelbiami projektai valstybinių institucijų interneto svetainėse.

Užsienio politika

Darbo partija žadėjo: Veiksmingai dalyvauti kartu su valstybėmis — Europos Sąjungos ir NATO narėmis sprendžiant bendrus užsienio politikos, Europos saugumo, gynybos strateginius uždavinius.
Darbo partija padarė: Lietuva ir toliau stengėsi įtvirtinti savo pozicijas ES ir NATO, daug dėmesio skyrė dvišalių ir daugiašalių santykių plėtrai, įsiliejo į Šengeno erdvę,

Darbo partija žadėjo: Plėtoti glaudesnius ryšius su Baltijos jūros bei Šiaurės regionų valstybėmis, ES šalimis — Lietuvos kaimynėmis, vykdant transporto, kelių, geležinkelio, oro bei jūrų uostų, energetikos ir kitus tarpvalstybinius projektus.
Darbo partija padarė: Lietuva parengė ir savo partneriams ES pristatė poziciją dėl Europos kaimynystės politikos reformos Pasirodė Europos Komisijos Komunikatas, kuriame įtvirtinti Lietuvos pasiūlymai.

Darbo partija žadėjo: Plėtoti žmogaus teisių tarptautinę politiką ir jos įgyvendinimą. Prisidėti prie ES bendradarbiavimo su pasaulio šalimis, Jungtinėmis Tautomis sprendžiant ekonomines, kultūros, socialines, kovos su terorizmu ir transnacionaliniu organizuotu nusikalstamumu problemas
Darbo partija padarė: Plėtodama daugiašalius santykius Lietuva dalyvavo tarptautinių organizacijų renginiuose, bendradarbiavo su kitomis valstybėmis Jungtinių Tautų Organizacijoje prisidėjo prie ES pozicijų dėl užšaldytų konfliktų Gruzijoje, Azerbaidžane ir Moldovoje, dėl Jungtinių Tautų reformos — Žmogaus teisių tarybos ir Taikos komisijos įkūrimo, padėties Afganistane, nusiginklavimo ir ginklų kontrolės formavimo.

Darbo partija žadėjo: Kelti Lietuvos diplomatų kompetenciją, stiprinti Lietuvos piliečių ir verslo apsaugą užsienyje, orientuoti ambasadas ekonominei diplomatijai, rinkų analizei ir naujų rinkėjų paieškai
Darbo partija padarė: 2006 m. LR įsteigė Ambasadą Rumunijoje, taip sustiprino diplomatinį atstovavimą ES.

Nacionalinis saugumas

Darbo partija žadėjo: Išlaikyti nacionalinio saugumo, krašto apsaugos tarptautinių susitarimų ir įsipareigojimų vykdymo tęstinumą, užtikrinti deramą vietą Europos transatlatinėse saugumo sistemų struktūrose. Pagrindinis strateginis valstybės tikslas — užtikrinti nepolitizuotą jėgos struktūrų kontrolę, visuotinę pilietinę gynybą, dalyvavimą kolektyvinėse gynybos ir taikos palaikymo struktūrose.
Darbo partija padarė: Seime patvirtinta Krašto apsaugos sistemos plėtros programa, kuri nustatė krašto apsaugos sistemos pajėgumų tolesnes ilgalaikės plėtros kryptis 2006–2014 m.

Darbo partija žadėjo: Stiprinti valstybės saugumo ir jūros sienų apsaugą, oro ir jūros karinės erdvės stebėjimo bei kontrolės sistemą. Tobulinti priemones kovoje su nelegaliais migrantais ir pavojų keliančiu tarptautiniu terorizmu.
Darbo partija padarė: Lietuva prisideda prie tarptautinės bendrijos kovos su terorizmu. Įgyvendinant Jungtinių Tautų ir ES sankcijas su teroro aktais susijusiems asmenims ir organizacijoms, 2006 m. spalio 18 d. priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtintas ES asmenų, grupių ir organizacijų, susijusių su teroristiniais išpuoliais, sąrašas. Ir jiems įvedamos finansinės sankcijos.

DARBO PARTIJOS RINKIMŲ Į 2016–2020 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ PROGRAMA

Pagrindinis Darbo partijos tikslas - gyventojų pajamų didinimas

2020 m. pasieksime, kad:

- vidutinis darbo užmokestis (VDU) būtų 1110 eurų (neatskaičius mokesčių);

- minimali mėnesinė alga (MMA) būtų 656 eurai (neatskaičius mokesčių);

- vidutinė pensija būtų 422 eurų.

Svarbiausias Darbo partijos prioritetas – didesnės pajamos kiekvienam gyventojui! 

Sieksime 1110 Eur vidutinio darbo užmokesčio (VDU), 656 Eur minimalios mėnesinės algos (MMA), 422 Eur vidutinės pensijos, neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prilyginti MMA.

Darbo partija žino kaip ir gali visiems padidinti pajamas ir sustabdyti emigraciją: