Programa 2016

DARBO PARTIJOS RINKIMŲ Į 2016–2020 M. LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMĄ PROGRAMA

Pagrindinis Darbo partijos tikslas - gyventojų pajamų didinimas

2020 m. pasieksime, kad:

- vidutinis darbo užmokestis (VDU) būtų 1110 eurų (neatskaičius mokesčių);

- minimali mėnesinė alga (MMA) būtų 656 eurai (neatskaičius mokesčių);

- vidutinė pensija būtų 422 eurų.

EKONOMIKA

Ekonominė plėtra regionuose 

Vienas iš svarbiausių uždavinių – sukurti regionuose investicijoms palankią aplinką. Daug dėmesio skirsime tam, kad steigtųsi įmonės ir būtų kuriamos darbo vietos, tokiu būdu sieksime suvaldyti ir emigracijos srautus. Svarbu išlyginti vystymosi netolygumus ir sukurti ar pagerinti esamą viešąją infrastruktūrą, išspręsti jaunų specialistų aprūpinimo būstu problemą, kad regionai būtų patraukli vieta gyventi ir dirbti.

Patvirtinsime gamybos ir paslaugų įmonių steigimo regionuose rėmimo programą, kurioje numatysime valstybės lengvatas:
    
• nustatysime supaprastintą tvarką žemės įsigijimui ir nuomai; 

• 5 metus atleisime nuo pelno mokesčio naujas gamybos ir paslaugų įmones, kurios įsisteigė ir pradeda gaminti produkciją ar teikti paslaugas;

• nustatysime, kad mažoms regioninėms įmonėms, kurios pirmą kartą teikia paraišką gauti paramą iš ES struktūrinių fondų, būtų skiriamas papildomas balas, kuris suteiktų prioritetą.

Įsteigsime mažų įmonių verslo pradžios centrus, kuriuose pradedantys gamybos ar paslaugų verslą 5 metus bus nemokamai konsultuojami verslo vadybos, buhalteriniais, teisiniais bei paraiškų ES struktūrinių fondų paramai gauti klausimais;

pasieksime, kad verslininkystės organizavimo pagrindų bei šios srities teisės aktų išmanymo būtų mokoma bendrojo ugdymo ir profesinėse mokyklose;

skatindami jaunimo įdarbinimą pirmą kartą, įsidarbinusius jaunuolius pirmuosius 2 metus atleisime nuo gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo socialinio draudimo įmokų;

siekdami išspręsti jaunų žmonių bei specialistų aprūpinimo būstu problemą, savivaldybių municipalinio būsto statybai per 4 metus skirsime apie 1 mlrd. eurų iš ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto; 

sudarysime sąlygas patogesniam ir greitesniam susisiekimui, skirdami daugiau lėšų kelių ir geležinkelių tvarkymui bei tiesimui. Pagerinsime susisiekimą viešuoju transportu tarp gyvenviečių ir didžiųjų miestų.  

Verslo sąlygų sudarymas smulkiajam ir vidutiniam verslui 

Prioritetu laikydami smulkųjį ir vidutinį verslą, sudarysime jam geresnes veiklos sąlygas, užtikrinsime paprastą ir pastovią mokestinę aplinką, sumažinsime biurokratinę naštą ir pakeisime kontroliuojančių institucijų veiklos metodus.

Mažas įmones, kuriose dirba ne daugiau 10 žmonių ir kurių metinės pajamos ne didesnės nei 700 tūkst. eurų, atleisime nuo pelno mokesčio;

nustatysime, kad valstybės įsiskolinimai už permokėtus mokesčius verslui nebūtų ilgesni kaip 60 dienų ir kad būtų galimos užskaitos; 

mažoms ir labai mažoms įmonėms, įsikūrusioms ir vykdančioms veiklą regionuose, užtikrinsime palankias kreditavimo sąlygas ir nustatysime, kad teikiant UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) garantijas kredito įstaigoms už labai mažų ir mažų įmonių imamas paskolas regionuose būtų skiriamas prioritetinis balas; 

gerindami sąlygas mažoms įmonėms dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, nustatysime, kad 30 proc. centralizuotai vykdomų viešųjų pirkimų būtų skirta mažoms įmonėms;

įpareigosime kontroliuojančias institucijas, visų pirma, konsultuoti įmones, nustatyti realius terminus pažeidimams ištaisyti ir tik po to pažeidėjoms taikyti baudas;  

peržiūrėsime Individualios veiklos pagal verslo liudijimus ir pažymą gyventojams apmokestinimo sąlygas ir sumažinsime administracinę naštą ją vykdyti; 

gerindami verslo teisinę bazę, įstatymu numatysime, kad mokesčių įstatymai, kurie padidina mokestinę naštą mokesčių mokėtojams, įsigaliotų ne anksčiau negu prieš pusę metų, nedarant jokių išimčių mokesčių įstatymams, teikiamiems su kasmetinio biudžeto projektu, išskyrus tuos mokesčių įstatymus, pagal kuriuos mažinama mokesčių ar administracinė našta. Tuo pačiu sieksime, kad  įstatymų projektai būtų teikiami su paskaičiavimais, įvertinant poveikį verslui, gyventojams ir biudžetui.

Šalies konkurencingumo stiprinimas 

Vienas svarbiausių šalies ekonomikos variklių – produktų ir paslaugų eksportas. Todėl šalies gamintojams padėsime sudaryti konkurencingas sąlygas, pristatant užsienyje naujus produktus ir ieškant naujų produkcijos realizavimo rinkų.

Įgyvendinus šalies konkurencingumo stiprinimo priemones, šalies eksportas per 4 metus padidės iki 35 mlrd. eurų ir bus pasiektas teigiamas eksporto – importo balansas; 

parengsime eksporto skatinimo programą;

sukursime Lietuvoje pagamintos produkcijos ar paslaugų eksporto į trečiąsias šalis sandorių valstybinę draudimo sistemą; 

siekdami padidinti produkcijos eksportą, pavesime vienai valstybės institucijai koordinuoti ekonominės diplomatijos veiklą ir eksporto rinkų atvėrimo Lietuvos gaminiams paiešką, skirdami eksporto skatinimo priemonėms didesnį finansavimą;

ES fondų investicijų veiksmų programos lėšas pirmiausia nukreipsime į aukštą pridėtinę vertę kuriančius produktus bei paslaugas; 

palengvinsime kreditavimo sąlygas laikinus sunkumus patiriančioms eksportuojančioms įmonėms. Parengsime ir įgyvendinsime kreditų garantijų teikimo programą, kuria galėtų pasinaudoti laikinų finansinių sunkumų patiriančios eksporto įmonės, turinčios pakankamai turto paskolos prievolės užtikrinimui; 

pristabdysime bankų piktnaudžiavimą, pritaikydami jiems griežtesnį dominuojančios padėties apibrėžimą; 

sieksime darnaus energetikos sektoriaus vystymosi ir apribodami investicijų grąžą bei nepagrįstas investicijas, užtikrinsime, kad energijos kainos tiek gyventojams, tiek įmonėms būtų žemiausios lyginant su kaimyninėmis šalimis; 

atviri duomenys – naujos galimybės verslui. Suteikdami prieinamumą prie naujų susistemintų valstybės duomenų, sudarysime galimybes ekonomikoje sukurti daugiau paslaugų ir produktų; 

įkursime Lietuvos atvirųjų duomenų portalą, kur vartotojai tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys turėtų prieigą prie valstybinių institucijų duomenų bazių ir informacinių duomenų sistemų, o vartotojams susisteminti duomenys būtų prieinami. 

Investicinės aplinkos gerinimas 

Konkurencingesnė investicinė aplinka palyginus su kaimyninėmis šalimis sukuria didesnes galimybes tiesioginių investicijų atėjimui į Lietuvą. Pagerinus aplinką, susikurs daugiau darbo vietų, didės žmonių pajamos, taip pat mažės nedarbas. 

Įgyvendinus investicinės aplinkos gerinimo nuostatas, per 4 metus 25 proc. padidėtų tiesioginės užsienio investicijos ir pasiektų 15 mlrd. eurų, skaičiuojant vienam gyventojui, tai sudarytų apie 5,4 tūkst. eurų;

sieksime tokio darbo santykių lankstumo, kad būtų užtikrinta tiek verslo, tiek darbuotojų gerovė; 

nustatysime, kad darbuotojai nuo 5 vidutinius darbo užmokesčius viršijančios sumos nemokėtų „Sodros“ įmokų;  

sieksime, kad būtų paruoštas ir priimtas Mokesčių kodeksas, kuriame būtų aprašytos ir taikomos vienodos procedūros visų valstybės mokesčių bei įmokų administravimui, nepriklausomai nuo institucijos, kuri jas administruoja, kas sudarytų sąlygas sumažinti verslui administracinę naštą taikyti skirtingas mokesčius ir įmokas administruojančių institucijų leidžiamas instrukcijas bei tvarkas; 

įstatymu numatysime, kad mokesčių komentarai būtų paskelbti ne vėliau negu per 2 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo bei mokesčių administratorius skelbtų viešai savo institucijos tinklapyje apibendrintą Lietuvos Respublikos Vyriausiojo administracinio teismo mokestinių bylų apžvalgą ne mažiau kaip 2 kartus per metus;

neapmokestinsime įmonių reinvestuojamojo pelno;

spręsdami kvalifikuotos darbo jėgos pritraukimą ir išsaugojimą įmonėse, nustatysime, kad už įvairių paslaugų (sveikatos, sporto, draudimo ir kt.) suteikimą įmonės darbuotojams, ta išlaidų dalis būtų neapmokestinama pelno mokesčiu;

gerinsime Lietuvos pasiekiamumą oro transportu ir taikysime oro vežėjams skatinimo priemones, įskaitant subsidijas, per 4 metus padvigubinsime tiesioginių skrydžių skaičių iki 150;

užtikrinsime ypatingos svarbos Rytų – Vakarų transporto koridoriaus infrastruktūros projektų įgyvendinimo ir atnaujinimo tęstinumą ir finansavimą ES bei įgyvendinančių institucijų lėšomis; 

patvirtinsime valstybei svarbių ekonominių projektų sąrašą ir į šiuos projektus pritrauksime ES struktūrinių fondų lėšas; 

bendradarbiavimo (dalinimosi) ekonomika – naujos investavimo galimybės. Sparčiai tobulėjančios informacinės technologijos ir ekonomikos perkėlimas į skaitmeninę erdvę atvėrė žmonėms neribotas galimybes kurti naujo tipo verslus, todėl sukursime teisines ir finansines prielaidas tiek efektyviai veikti dalinimosi ekonomika startuolių verslui, tiek ir tradiciniams verslams prisitaikyti prie naujų verslo sąlygų (teikiant paskolas, pavėžėjimo paslaugas, užsiimant nekilnojamojo turto nuoma bei dalinantis kitomis paslaugomis ar materialinėmis gėrybėmis).

FINANSAI

Gyvenimo kokybės gerinimas   

Didindami žmonių perkamąją galią, gerinsime jų gyvenimo kokybę. Sumažinus mokesčius ir padidinus pajamas gyventojai daugiau lėšų galės skirti laisvalaikiui, poilsiui ir savo poreikių tenkinimui. Didinsime minimalią mėnesinę algą nuo kurios nebus mokamas gyventojų pajamų mokestis. Būtiniausiems maisto produktams ir vaistams mažinsime PVM tarifą.

Gyventojams, kurie gauna minimalią mėnesinę algą (MMA), numatysime, kad jie nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) prilyginsime minimaliai mėnesinei algai (NPD=MMA);

įstatymu numatysime, kad MMA būtų ne mažiau nei 60 proc. praėjusių metų šalies vidutinio darbo užmokesčio;

kasdienio vartojimo būtiniausiems maisto produktams ir vaistams nustatysime sumažintą 5 proc. PVM tarifą;

atsižvelgiant į tai, kad gyventojų komunalinių paslaugų (elektros, dujų, šildymo ir vandens) išlaidos sudaro didžiąją dalį, o šių monopolinių paslaugų tiekėjų pelnas nuolatos auga, įstatymais ribosime jų investicijų grąžą iki 2,5 proc., sumažinsime šių paslaugų kainas gyventojams.

Didesnė biudžeto pajamų apimtis


Skatindami ekonomikos augimą ir gyventojų iniciatyvas bei dalyvavimą mažinant korupcijos lygį bei šešėlinį verslą, padidinsime valstybės biudžeto pajamas, kas sudarys prielaidas valstybei daugiau pinigų skirti kokybiškų švietimo, sveikatos, socialinių ir kitų paslaugų kūrimui. Tobulinsime visuotinę pajamų ir turto deklaravimo sistemą, o mokyklose įvesime finansinio raštingumo pamokas.

Skatinsime gyventojus prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo, numatysime jiems grąžinti 25 proc. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už sumokėtas būsto nuomos ir stomatologines paslaugas pagal turimus išlaidų dokumentus;

įvairiomis priemonėmis skatinsime gyventojus (pvz. prekių ar paslaugų čekių loterijomis, atsiskaitymų negrynais pinigais skatinimas, socialine reklama ir kt.) nedalyvauti šešėlinėje ekonomikoje, t. y.  nepirkti tokių prekių bei reikalauti prekių ir paslaugų patvirtinančių dokumentų;

keldami gyventojų mokesčių mokėjimo sąmoningumą bei finansinį raštingumą, sieksime, kad į bendrąsias ugdymo programas, pradedant 8 klase, būtų privalomai įtraukta ne mažiau kaip 20 pamokų per mokslo metus apie finansinį raštingumą ir asmeninių finansų valdymą;

siekdami mažinti korupcijos apraiškas, įstatymu išplėsime turtą ir pajamas deklaruojančių asmenų ratą, nustatant, kad deklaracijas privalo pateikti gyventojai, kurie gauna darbo užmokestį ar kitą sutartą atlygį už suteiktas paslaugas iš valstybės, savivaldybių biudžetų ar valstybinių fondų, o taip pat ir tų įmonių, kurių akcijos, nepriklausomai nuo jų skaičiaus, priklauso valstybei arba savivaldybėms;

sieksime, kad palaipsniui būtų įvestas visuotinis pajamų, turto deklaravimas asmenims, kurių pajamos per metus siekia 24 000 eurų ir daugiau;

vienkartiniu Mokestinės amnestijos įstatymu gyventojams, kurie turi neapmokestintų pajamų nuo kurių nebuvo sumokėti mokesčiai, siūlysime iki 2017 m. liepos 1 d. susimokėti mokesčius mažesniu 10 proc. GPM tarifu, atleidžiant juos nuo baudų ir delspinigių;

peržiūrėsime ir pakeisime mokesčių įstatymus taip, kad gyventojams jie būtų kuo daugiau suprantamesni ir supaprastinsime mokesčių deklaravimo procedūras, kad mokesčių mokėtojai  žinotų savo mokestinę prievolę ir galėtų ją tinkamai ir laiku įvykdyti;

nustatysime sumažintą socialinio draudimo tarifą ir GPM tarifą akcininkų išmokamiems dividendams toms smulkiojo verslo įmonėms, kurios įkuria ir išlaiko darbo vietas 2 metus, mokėdamos darbuotojams konkurencingą darbo užmokestį, t. y. darbo vietai, kurios atlyginimas 24 mėnesius yra 60 proc. didesnis negu MMA. (GPM tarifą dividendams mažinsime siekdami suinteresuoti įmonės akcininkus mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus, kad jiems nepadidėtų mokestinė našta);

įstatymu numatysime mokestinių baudų diferenciaciją¬ – už padarytas mokestines klaidas nebausime, o tik įspėsime, tačiau padidinsime 2 kartus baudas tiems mokesčių mokėtojams, kurie nuslėpė pajamas ar kitokiais būdais vengė mokėti mokesčius valstybei.

Atsakingas valstybės pinigų valdymas

Siekdami sumažinti valstybės išlaidas bei efektyviai jas naudoti, mažinsime Seimo narių ir valstybės tarnautojų skaičių, o panašias funkcijas atliekančias valstybės institucijas likviduosime arba sujungsime.

Pakeisdami Lietuvos Respublikos  Konstituciją, sumažinsime Seimo narių skaičių iki 111;

per 4 metus 20 proc. sumažinsime valstybės tarnautojų skaičių;

sujungsime arba likviduosime įstaigas su panašiomis administravimo procedūromis – taip sumažinsime administruojančių institucijų skaičių ir sutaupysime valstybės valdymo lėšų bei padidinsime administravimo efektyvumą;

įteisinsime vadovų asmeninę materialinę atsakomybę už valstybės lėšų netinkamą panaudojimą;

įstatymu numatysime, kad biudžeto planavimo procesas būtų skaidrus ir efektyvus – tam reikalausime, kad Seimui pateikti biudžetų projektai būtų pateikti su biudžeto pajamų rodiklių  konkrečiais paskaičiavimai, kurie įrodytų biudžetų pajamų ar išlaidų apskaičiavimų pagrįstumą;

įstatymu numatysime visas valstybės institucijas kasmet atsiskaityti visuomenei už jiems skirtų  valstybės lėšų išleidimą.

SOCIALINĖ APSAUGA

Didinsime darbo užmokestį  
                                      
Didinsime minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 656 eurų;
vidutinį darbo užmokestį (VDU) didinsime iki 1110 eurų;
parengsime ir įgyvendinsime minimalaus mėnesinio atlyginimo nustatymo metodiką, kad darbo užmokestis būtų susietas su našumo raida ir skatintų darbo vietų kūrimą. Didindami MMA,  atsižvelgsime į socialinių partnerių nuomonę;
sieksime sukurti darbuotojams palankią darbo aplinką ir užtikrinsime darbuotojų socialinį saugumą,
skatindami jaunimo įdarbinimą. Sieksime, kad per pirmuosius 2 metus jie būtų atleisti nuo gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir privalomojo socialinio draudimo (PSD).

Skatinsime darbdavio ir darbuotojo socialinę partnerystę ir kolektyvinių darbo santykių plėtotę

Tobulinsime darbo santykius reglamentuojančius teisės aktus, nustatydami lankstesnes darbo santykių formas;

sudarysime galimybę įvairiomis darbo sutarčių formomis lengviau prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių, suderinti darbą su kitais įsipareigojimais (šeima, mokslais, laisvalaikiu ir pan.);

užtikrinsime skaidrų ir adekvatų darbo krūviui darbo užmokestį. Ypatingą dėmesį skirsime neadekvatų darbo užmokestį mokančių darbdavių kontrolei;

skatinsime informacinių technologinių galimybių plėtojimą, siekdami palengvinti naštą smulkiam ir vidutiniam verslui, kuris šalyje sukuria 2/3 darbo vietų;

stiprinsime socialinį dialogą. Skatinsime darbdavius dalintis su darbuotojais jiems rūpima bei jų padėčiai įtakos turinčia informacija;
 
remsime socialiai atsakingą verslą.

Pensijų sistemos tobulinimas

Tobulinsime pensijų sistemą, vidutinę pensiją didinsime iki 422 eurų;

užtikrinsime bazinės pensijos palaipsninį perkėlimą į valstybės biudžetą ir individualiosios pensijos dalies priklausymą nuo sumokėtų įmokų;

užtikrinsime, kad pensijų indeksavimas vyktų pagal atitinkamus ekonomikos augimo rodiklius;

sieksime „Sodros“ pensijų rezervo sudarymo, toliau taikysime lankstesnį pensinį amžių;

sudarysime galimybę ne vieną kartą apsispręsti dėl dalyvavimo II pakopos pensijų kaupime;

skatinsime profesinių pensijų fondų plėtrą kartu su socialiniais partneriais, siekdami sutarimo dėl atitinkamų apdraustųjų grupių įsitraukimo į papildomų socialinių garantijų sistemą (socialiniai darbuotojai (SADM), pedagoginiai darbuotojai, mokslininkai (ŠMM), pareigūnai (VRM), kultūros srities darbuotojai (KM), gydytojai, slaugytojai (SAM) ir kt.).

Subalansuosime Valstybinio socialinio draudimo biudžetą

Sieksime, kad visos socialinio draudimo sistemai nebūdingos išlaidos ir faktinis socialinio draudimo fondo biudžeto deficitas nebūtų finansuojami iš socialinio draudimo fondo lėšų;

sieksime nuoseklaus visų socialinio draudimo išmokų didinimo, atsižvelgdami į atitinkamus ekonomikos augimo rodiklius;

įvertinsime socialinio draudimo įmokų tarifus, siekdami ne tik atitinkamų socialinio draudimo rūšių subalansavimo, bet ir atskirų socialinio draudimo rūšių aiškaus atskyrimo.

Tobulinsime „Sodros“ veiklą

Gerindami žmonių aptarnavimą bei informavimą, užtikrinsime kokybiškas paslaugas aptarnavimo vietose, tobulinsime „vieno langelio“ principą, plėsdami paslaugų gavimą internetu, jo prieinamumą;

sieksime, kad „Sodros“ veiklos sąnaudos nebūtų dengiamos vien tik iš socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, taip pat už visas papildomas „Sodros“ atliekamas paslaugas būtų atlyginama.

Remsime šeimas

Remdami šeimas, sieksime, kad kiekvienam jaunuoliui, kuriam sueis 18 m., būtų skirta vienkartinė 2000 eurų išmoka gyvenimo pradžiai;

plėtosime šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų infrastruktūrą, ypatingą dėmesį skirsime smurto šeimoje mažinimui. Daug dėmesio skirsime ir resursų darbui su probleminėmis šeimomis, didinsime socialinių darbuotojų darbo užmokestį;

plėtosime kokybišką integralią pagalbą (socialinės globos ir slaugos) namuose su negalia ir senyvo amžiaus asmenims. Plėsime konsultacinės pagalbos šeimos nariams teikimą, siekdami prižiūrintiems savo artimuosius padėti derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus;

plėtosime socialinių paslaugų infrastruktūrą, modernizuosime veikiančias ir kursime naujas socialinės globos įstaigas senyvo amžiaus asmenims;

stiprinsime šeimų savarankiškumą ir atsakomybę, skatinsime palankios šeimai aplinkos kūrimą ir jaunimo aktyvumą;

plėtosime nestacionarios dienos socialinės priežiūros paslaugas vaikams ir šeimoms, vaiko globą (rūpybą) šeimoje, rengsime būsimus vaiko globėjus (rūpintojus), teiksime kompleksines paslaugas smurtą patyrusiems vaikams;

sieksime išgyvendinti smurtą prieš vaikus bei gerinti socialinių paslaugų prieinamumą vaikams;
plėtosime kompleksinių paslaugų teikimą krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdydami tėvų socialinius ir pozityviosios tėvystės įgūdžius ir teikdami prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai;

sudarysime galimybę suderinti turimus darbo ir šeimos įsipareigojimus, t. y. tėvams, kurie negauna vietos savo vaikams vaikų ugdymo įstaigose ar asmenims, turintiems slaugomų šeimos narių, užtikrinsime galimybę išlikti darbo rinkoje.

Ginsime vaiko interesus, užtikrinsime tinkamą jo teisių apsaugą

Gerinsime socialinių paslaugų prieinamumą vaikams: steigsime naujus vaikų dienos centrus, aktyvias jaunimo erdves bei centrus;

gerindami vaiko teisių apsaugą, iš esmės keisime vaiko teisių apsaugos valdymą nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu, suteiksime daugiau teisių vaiko teisių apsaugos tarnyboms. Garantuosime sistemos efektyvumą, tarnybų bendradarbiavimą, didinsime jų atsakomybę, stiprinsime jų veiklos kontrolę;

įgyvendinsime kovos su vaikų išnaudojimu ir smurtu priemones, šiam tikslui vienysime valstybės institucijų, žiniasklaidos, mokslo ir visuomenės pastangas;

įgyvendinsime perėjimą nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų. Sukursime kompleksiškai teikiamų paslaugų sistemą, kuri sudarys galimybes kiekvienam vaikui, neįgaliajam ar jo šeimai (globėjams, rūpintojams) pagal poreikius gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje;

skatinsime šalies gyventojų įsitraukimą į savanorišką veiklą;

plėtosime paslaugas neįgaliesiems, gerinsime įsidarbinimo galimybių prieinamumą, skatinsime neįgaliųjų savarankiškumą;

įgyvendinsime visuotiną būsto pritaikymą neįgaliesiems;

sieksime įgyvendinti nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių plėtros politiką, atlikdami nevyriausybinio sektoriaus būklės stebėseną, finansuodami nevyriausybinių organizacijų gebėjimų stiprinimą, bendruomeninių organizacijų veiklos plėtojimą, savanoriškos veiklos, socialinių partnerysčių ir verslumo skatinimą;

užtikrinsime, kad būtų įgyvendintos mokestinės lengvatos verslui, jog jaunimas liktų šalyje (atleidimas nuo mokesčių, lengvatos verslo liudijimams, parama pirmajam verslui);

sudarysime daugiau galimybių progresyviam šalies jaunimui, lyderiams, norintiems kurti pažangią Lietuvos visuomenę. Jaunimas turi turėti galimybę savo įgytus gebėjimus pritaikyti Lietuvoje;
sukursime geresnes sąlygas jaunimui ir jaunoms šeimoms apsirūpinti būstu (patrauklesnės kreditų sąlygos);

plėtosime mobilias paslaugas Lietuvos mastu, kad jos būtų prieinamos atskirtyje esančiam jaunimui, ypatingą dėmesį atkreipsime į neįgalius jaunus žmones.



ŠVIETIMAS, MOKSLAS

Didinsime valstybės investicijas į švietimą ir mokslą. Sieksime atkurti 6 proc. nuo BVP valstybės biudžeto dalį.

Ankstyvojo ugdymo svarba

Ypatingą dėmesį skirsime ankstyvajam ugdymui, kuris padeda vaikui išsiugdyti savarankiškumo, sveikos gyvensenos, pozityvaus bendravimo su suaugusiais ir vaikais, kūrybiškumo, aplinkos ir savęs pažinimo, mokėjimo mokytis pradmenis.

Sudarysime palankesnes sąlygas naudotis ankstyvojo ugdymo ir priežiūros paslaugomis, gerinsime jų kokybę. Atliksime ikimokyklinio ugdymo situacijos stebėseną ir vertinimą;

kursime tokį įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas, tinklą, kuris tenkintų kiekvienos šeimos, vaiko interesus, užtikrintų jų prieinamumą;

numatysime tokias ikimokyklinio ugdymo įstaigų pertvarkos priemones, kurios išspręstų vietų trūkumą mieste, rajone. Tam efektyviau panaudosime laisvas, nenaudojamas bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų, bibliotekų, kultūros įstaigų ir kitas patalpas;

gerinsime ikimokyklinio ugdymo įstaigų infrastruktūrą, kursime erdves, pritaikytas to amžiaus vaikų ugdymui, rūpinsimės moderniomis mokymo priemonėmis;

siekdami ugdymo kokybės, rūpinsimės ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų kvalifikacija. Pripažindami jų darbo svarbą, aukštą darbuotojų kvalifikaciją, atsakomybę už ugdymo rezultatus, darbo sudėtingumą ir psichologinę įtampą, didinsime jų atlyginimus kasmet po 7–10 proc.;

užtikrinsime nevalstybinių švietimo teikėjų atsakomybę, organizuodami ikimokyklinį ir privalomą priešmokyklinį ugdymą.

Mokyklinio ugdymo modernizavimas


Rengsime iššūkius pasiruošusį priimti bendrojo ugdymo mokyklos mokinį, kuris, spartėjant  technologiniams ir socialiniams pokyčiams, būtų aktyviu, kūrybišku, siekiančiu žinių, savarankiškai mąstančiu, atsakingai veikiančiu asmeniu, pasirengusiu naujovėms, gebančiu vienus gebėjimus keisti kitais, prisiimti atsakomybę už save ir valstybę;  

sieksime, kad bendrojo ugdymo mokykla būtų laisva ir savarankiška, nuolat besimokanti, galinti atsakingai priimti sprendimus kartu su priežiūros institucijomis,  palaikant tėvams ir  bendruomenei, o kartu ir kontroliuojant jiems mokyklą. Mokykla, gebanti tobulėti, save įsivertinti, pasirengusi priimti sprendimus teigiamiems pokyčiams pasiekti, užtikrinanti geros kokybės, modernų švietimą;  

stiprinsime ir plėsime mokyklų atskaitomybės bendruomenėms formas;

ieškosime paskatų ir tinkamų sąlygų kurtis reflektuojančių, kūrybingų ir profesionalių mokytojų  bendruomenėms, taip pat ugdyti švietimo įstaigų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, kitų švietimo specialistų telkiančios ir pasidalytosios lyderystės  gebėjimus;

sieksime, kad mokyklų vadovai keltų aiškius ugdymo tikslus, gebėtų įvardyti lūkesčius dėl mokinių pažangos, nuosekliai pristatytų ir analizuotų ugdymo naujoves, motyvuotų mokytojus dirbti profesionaliai, kurtų saugią ir tvarkingą mokyklos aplinką. Įteisinsime vadovų kadencijas
(ne daugiau kaip 2 iš eilės), skirsime daugiau dėmesio jų kvalifikacijos kėlimui, žinių atnaujinimui;

užtikrinsime tokį bendrojo ugdymo mokyklų tinklą, kuris užtikrintų programų įvairovę, tam tikroje teritorijoje esančių skirtingo pavaldumo, įvairias programas vykdančių, skirtingų tipų, paskirčių mokyklų išsidėstymą, apgalvodami mokinių kelionės į mokyklą kaštus ir mokytojų įdarbinimo, pavadavimo bei kitus klausimus. Tinklą, kuris tenkintų ne tik besimokančiųjų, pedagogų ir tėvų interesus, bet ir ūkio, ir to regiono (miesto, rajono) poreikius bei galimybes. Mokyklų tinklą palaikysime atsižvelgdami į gyventojų tankumą bei atstumus tarp esančių įvairių tipų mokyklų;  

bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką siesime su profesinio mokymo įstaigų tinklo optimizavimu bei jos sistemos tobulinimu;

gerinsime specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymą. Reikalingas paslaugas teiksime arčiau gyvenamosios vietos; rūpinsimės specialistų poreikiu, kurie būtų pasirengę ne tik darbui su  specialiųjų poreikių mokiniais, bet ir gerai išmanytų bendrojo ugdymo dalykų turinį;     

parengsime ir įgyvendinsime teisinę bazę specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių asmenų ugdymo organizavimui;

gerinsime vaikų pavėžėjimą į mokyklą. Efektyviau išnaudosime visas turimas pavėžėjimo galimybes.

Ugdymo kokybės gerinimas

Užtikrinsime optimalius vaiko sveikatai nekenksmingus mokymosi krūvius, juos reguliuosime, derindami su neformaliuoju ugdymu, laikysimės  principo „geriau mažiau, bet kokybiškiau“;

atsisakysime visų mokinių vienodinimo ir pereisime prie individualizuoto mokymosi ir pažangos vertinimo visuose ugdymosi etapuose – nuo pamokos iki baigiamojo brandos įvertinimo. Koncentruotą egzaminų sistemą pertvarkysime į subalansuotą įvairios mokymosi rezultatų veiklos kaupimo ir pripažinimo sistemą, fiksuojančią visą gyvenimą augančią žmogaus patirtį ir pripažįstančią  vis aukštesnį išsilavinimą;

pasirūpinsime, kad kiekviena mokykla būtų aprūpinta moderniomis, šiuolaikiškomis mokymo priemonėmis: kokybiškais vadovėliais ir kitomis mokymo priemonėmis, kompiuteriais, programine ir laboratorine įranga;

atnaujinsime mokyklos infrastruktūrą, kursime naujas erdves mokinių ugdymosi kokybei gerinti, tam efektyviau pasinaudosime valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, ES parama ir kitomis lėšomis;

gerindami ugdymo kokybę pasisakome už didesnį finansinį lankstumą, privačių lėšų pritraukimą bendrojo ugdymo mokyklų veikloms paremti;

tobulinsime pedagogų rengimą ir jų kvalifikaciją. Atnaujinsime pedagogų rengimo programas. Aiškiai apibrėšime tyrimais pagrįstą valstybės poreikį (pagal regionus, skirtingus mokomuosius dalykus, pedagogines specializacijas), užtikrinsime rengimo kokybei būtiną finansavimą. Sudarysime sąlygas studijuojantiems edukologijos programas  įgyti dvigubo  laipsnio diplomus arba gretutinių dalykų  mokytojo kvalifikaciją.

skatinsime integruotų gamtos mokslų programų sukūrimą ir įgyvendinimą. Ypatingą dėmesį skirsime tiksliųjų dalykų pedagogų pasirengimo studijoms;

sieksime, kad visi pedagogai gebėtų dirbti su naujausiomis IT ir išmaniosiomis technologijomis, sieksime, kad kiekvieno mokytojo darbo vieta būtų kompiuterizuota, pritaikyta kūrybingam darbui;

pedagogams – daugiau garantijų: skatinsime jaunus pedagogus, ypač dirbančius kaimo mokyklose, gerinsime darbo sąlygas, rūpinsimės jų karjera;

didinsime pedagogų darbo užmokestį. Įgyvendinsime etatinę pedagogų apmokėjimo sistemą. Sieksime jos objektyvios ir teisingos  tvarkos: jaunam pedagogui, darbo stažą turinčiam, pakankamą kvalifikacijos lygį turinčiam pedagogui;

ypatingą dėmesį skirsime pedagogų kvalifikacijos tobulinimui – profesiniam švietimui ir profesiniam tobulėjimui, sudarysime sąlygas naudotis naujoviškomis pedagoginėmis priemonėmis. Kvalifikacijos kėlimą siesime su pedagogų darbo užmokesčiu;

sieksime efektyvesnės pedagogų atestacijos. Periodinį mokytojo kompetencijų ir veiklos kokybės kilimo patvirtinimą siesime su mokinių nuolatine pažanga, mokymosi rezultatais. Grąžinsime mokytojų veiklos kasmetinį įsivertinimą, numatysime atestacijos skirtingoms kvalifikacinėms kategorijoms lygmenis, kuriuos tvirtintų atitinkamo lygio komisijos;

optimizuosime pedagoginių darbuotojų skaičių. Sukursime kompensacines priemones asmenims,  pasitraukiantiems  iš švietimo sektoriaus  (vadinamosios rentos),  senjorams – specialių lėšų fondą į pensiją išeinančių pedagogų išmokoms. Nedidindami pedagoginių darbuotojų skaičiaus (pareigybės – be ilgų atostogų), patyrusius mokytojus kviesime dirbti konsultantais, ekspertais, mentoriais, mokytojų  padėjėjais;

optimizuosime šalyje Švietimo ir mokslo ministerijos sukurtą platų įvairių viešųjų ir kitų švietimo sistemą administruojančių, aptarnaujančių, konsultuojančių įstaigų tinklą, sutaupytas lėšas perkelsime į formalųjį švietimą;

parengsime ir įgyvendinsime šalies bendrojo ugdymo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių, gimnazijų) aprūpinimo naujausiomis informacinėmis technologijomis programą;

Jaunuosius inovatorius, būsimus tyrėjus (mokslininkus) auginsime nuo mokyklos suolo

Siekdami Lietuvos mokinių aukščiausio matematinio ir gamtamokslinio raštingumo pasiekimų lygmens:

didinsime mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika. Sukursime gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos kūrybiškumo ir matematikos centrus. Kursime modernią mokymosi infrastruktūrą ir aplinką (laboratorijas, mobilias laboratorijas, įrangą, virtualius metodinius centrus, interaktyvias mokslo erdves ir pan.), padedančią geriau įsisavinti šių sričių žinias ir pasirinkti su šia sritimi susijusią karjerą – fizinių ir inžinerinių mokslų studijas aukštosiose mokyklose;

sieksime, kad sukurta gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, kūrybiškumo ir matematikos (angl. STEAM) infrastruktūra turėtų galimybę naudotis kuo daugiau mokinių ir mokytojų;

skatinsime partnerystes su vietos savivalda, aukštojo mokslo įstaigomis, NVO, verslo įmonėmis ir kt., kurios kurtų ir įgyvendintų inovatyvius sprendimus, kaip pritraukti daugiau mokinių į STEAM profesijas / tolimesnes studijas / mokslinę eksperimentinę  veiklą;

ypatingą dėmesį skirsime pedagogų perkvalifikavimui ir STEAM dalykų pedagogų rengimui, apmokėdami STEAM modulių studijas dirbantiems mokytojams, skatindami tikslines praktikas/stažuotes dirbantiems mokytojams, skirdami tikslinę stipendiją fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų studijų sričių absolventams, pasirinkusiems pedagogines studijas;

vykdysime patyčių mokyklose prevenciją, kurią taikysime keliais lygiais – individualiai, grupėje, (klasėje), mokykloje. Tikrųjų vertybių formavimui aktyviau telksime socialinius pedagogus, psichologus, visų dalykų mokytojus, mokyklų vadovus bei tėvus, nevyriausybines organizacijas.

Profesinio mokymo modernizavimas ir  suaugusiųjų mokymo skatinimas

Profesinį mokymą siesime su darbo rinkos poreikiais, stiprinsime sąsajas tarp skirtingų mokymosi pakopų, užtikrinsime asmenims skirtingose gyvenimo situacijose lengvai prieinamą tęstinį profesinį mokymą, diegsime lanksčias, mokymosi rezultatų vertinimu bei pripažinimu grindžiamas sistemas.

Siekdami padidinti jaunuolių pasirinkimą rinktis profesinį mokymą, aktyviau vykdysime profesinį informavimą ir teiksime profesinio konsultavimo paslaugas šalies mokyklose;

optimizuosime profesinio mokymo įstaigų tinklą (su bendrojo ugdymo mokyklomis) ir veiksmingiau naudosimės jo infrastruktūra;

skatinsime privataus sektoriaus investicijas į profesinį mokymą;
modernizuosime profesinių mokyklų mokymo ir mokymosi aplinką, investuodami į mokymo infrastruktūrą bei įrangos įsigijimą ir atnaujinimą;
remsime kokybiškai naują praktinio mokymo infrastruktūrą – sektorinius praktinio mokymo centrus, įkurtus Lietuvos profesinio mokymo sistemos pagrindu: įgyvendindami investicinius projektus,  įtraukdami  atitinkamo sektoriaus darbdavių ar jų asociacijų  atstovų dalyvavimą kuriant ir valdant sektorinius praktinio mokymo centrus;

skatinsime šiuolaikinius praktinio mokymo centrus kurti bei pasiūlyti vartotojams  naujus,  mokymo rinkoje paklausius pirminio ir tęstinio profesinio mokymo produktus. Šie centrai turėtų savo praktinio mokymo pajėgumus pasiūlyti kitoms regiono profesinio mokymo įstaigoms, bendrojo ugdymo ir aukštosioms mokykloms, taip pat aktyviau siūlyti  naujas, paklausias mokymo paslaugas, geriausiai atitinkančias regiono ūkio poreikius, taip pat pavieniams asmenims, siekiantiems įgyti profesinę kvalifikaciją ar ją tobulinti;

plačiau diegsime modulines profesinio mokymo programas;

įgyvendinsime pameistrystės mokymo modelį, skatindami jame aktyviai dalyvauti privatų sektorių;

užtikrinsime profesinio mokymo įstaigų mokytojų rengimą ir jų tęstinį profesinį tobulinimąsi. Sukursime modernią, lanksčią, visiems prieinamą kvalifikacijos tobulinimosi sistemą. Tam efektyviai panaudosime kolegijų, universitetų atitinkamų specialybių dėstytojus, keldami PMĮ  mokytojų kvalifikaciją;

gerinsime profesinių mokymo įstaigų valdymą, mokymo kokybę ir aktualumą. Įteisinsime vadovų kadencijas – ne daugiau kaip 2 iš eilės;

skatinsime aktyviau naudotis PMĮ mokiniams tarptautinio mobilumo programų galimybėmis;

didinsime PMĮ mokiniams stipendijas.

Sieksime kokybiško suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą

Aktyvinsime suaugusiųjų mokymą –  sudarysime galimybes nuolatiniam asmeniniam tobulėjimui  ir gebėjimui prisitaikyti prie kintančios rinkos sąlygų. Jų kvalifikacijos tobulinimas ir persikvalifikavimas – tai  galimybė ilgiau išlikti konkurencingam darbo rinkoje;

sukursime įvairesnes paskatas ir sąlygas mokytis bet kurio amžiaus asmeniui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, net ir atokesnėse kaimo vietovėse, ugdysime kiekvieno gebėjimą atpažinti save ir sudarysime sąlygas formalizuoti turimas žinias ir kompetencijas, neatsižvelgiant ar jos įgytos savarankiškai mokantis,  ar veikiant praktiškai, formaliuoju ar neformaliuoju būdu;

besimokantiems sudarysime galimybes aktyviau naudotis naujoviškomis, moderniomis  pedagoginėmis priemonėmis,  skaitmeniniais įgūdžiais bei įrankiais;

kursime palankias mokymosi visą gyvenimą paslaugų plėtros sąlygas profesinio mokymo įstaigose ir  aukštosiose mokyklose;

didindami švietimo prieinamumą gyventojams bei mokiniams, gyvenantiems užsienyje, plėtosime nuotolinio mokymosi formą šalies regionų bendrojo ugdymo mokyklose.

Naujų neformalaus ugdymo formų plėtra


Neformaliojo švietimo įtaka tiesioginiam sėkmingam vaiko ugdymui (si) yra didelė, taip pat  įgyjant tam tikras kompetencijas, būtinas asmeniniam, visuomeniniam ir profesiniam gyvenimui, ugdant sąmoningą, pilietišką ir kūrybingą jauną žmogų, gebantį sėkmingai integruotis į šiuolaikinę socialinę ekonominę aplinką bei įsitvirtinti darbo rinkoje.

Padidinsime neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankančių vaikų skaičių 40–50 proc. nuo visų šalies vaikų;

plėsime neformalių veiklų įvairovę, užtikrinsime neformaliojo vaikų švietimo kokybę ir plėtrą;

plėsime dalyvaujančiųjų neformaliajame vaikų švietime aprėptis, kursime naujas darbo vietas, sumažinsime dalyvavimo netolygumus, atsirandančius dėl vaiko socialinės padėties ir gyvenamosios vietos, taip pat sukursime naujas darbo vietas mokytojams, kurie netenka darbo dėl mažėjančio vaikų skaičiaus bendrojo ugdymo mokyklose;

stiprinsime neformalaus ugdymo sistemą gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos srityse, plėtodami aprėptį, turinį, infrastruktūrą, patrauklumą, mokinių įsitraukimą į tiriamąją veiklą bei suderindami su formaliuoju ugdymu;
sieksime, kad savivaldybės skirtų daugiau dėmesio neformaliojo ugdymo įstaigų tinklo plėtrai, tam naudojant vaikų ir jaunimo organizacijų, privačių neformaliojo švietimo teikėjų teikiamas paslaugas;

gerinsime mokytojų, neformaliojo ugdymo įstaigų vadovų, savivaldybių specialistų kompetenciją neformaliojo vaikų švietimo srityje, sudarysime sąlygas aukštosiose mokyklose studijuoti modulines šios srities programas;

siekdami užtikrinti tinkamą neformaliojo švietimo kokybę visiems mokiniams, parengsime rekomendacijas dėl neformaliojo mokinių švietimo įstaigų išorinio veiklos vertinimo; numatysime reikalavimus ir kriterijus ilgalaikėms neformaliojo švietimo programoms.

Gerinsime vaikų užimtumą vasarą

Sieksime, kad kuo daugiau vaikų apsilankytų vasaros stovyklose. ES paramos, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšomis gerinsime vasaros stovyklų infrastruktūrą, ieškosime galimybių  tokias stovyklas įkurti šalies kurortuose, kitose vietose, sieksime jų tolygaus išsidėstymo regionuose;  

inicijuosime, kad būtų šalyje sukurta stovyklavimo sistema (tvarka). Sukursime vaikų vasaros neformalaus ugdymo modelį, rekomendacijas dėl stovyklų organizavimo;

sukursime vasaros stovyklų skaičiaus ir stovyklose atostogaujančių vaikų registrą;

didinsime informuotumą apie įvairias vaikų laisvalaikio organizavimo formas vasaros ir kitų atostogų metu. Viešinsime visų vaikų vasaros stovyklų, nepriklausomai nuo jų pavaldumo, vietą ir laiką; ypatingą dėmesį skirsime stovyklų vaikams su negalia organizavimui;

bendrojo ugdymo mokyklos turėtų būti atviros visą vasarą mokiniams;

plėsime vasaros stovyklų bazę, efektyviau panaudosime savivaldybėse esančias švietimo įstaigų (mokyklų), kitas patalpas, mokinių ir studentų bendrabučius. Stovyklų organizavimui  kooperuosime  savivaldybių biudžetų  ir valstybės biudžeto lėšas;

ypač pasirūpinsime stacionarių stovyklų priežiūra. Stovyklų būklei gerinti efektyviau panaudosime  savivaldybių biudžetų ir valstybės biudžeto lėšas, taip pat paramos bei kitas lėšas;

rengdami vasaros stovyklas, sieksime bendradarbiauti su aukštosiomis mokyklomis – dėl  studentų praktikų organizavimo vasaros stovyklose.

Aukštojo  mokslo modernizavimas


Sukursime gebančiam ir motyvuotam asmeniui palankią aplinką tapti aukštos profesinės kvalifikacijos specialistu, savęs realizavimą derinančiu su šeimos, bendruomenės, regiono, valstybės lūkesčių tenkinimu.

Parengsime  valstybinę mokslo ir studijų strategiją ir ją įgyvendinsime;

kuo didesniam studentų skaičiui užtikrinsime nemokamas studijas aukštosiose mokyklose;  

sudarysime sąlygas  asmenims su negalia siekti aukštojo mokslo, užtikrinsime papildomą finansavimą toms aukštosioms mokykloms,  kurios pritaikys  studijų programas neįgaliųjų
poreikiams. Teiksime socialines  ir finansines paskatas  bei pagalbą studentams  iš socialiai jautrių, socialinės atskirties šeimų;

sparčiai kintant  aukštojo mokslo aplinkai, augant visuomenės poreikiui kokybiškesnėms studijoms, taip pat augant  tiek vidaus, tiek ir tarptautinei konkurencijai tarp aukštųjų mokyklų – kolegijų ir universitetų, užtikrinsime naujas sistemines priemones studijų kokybei gerinti;

siekdami geresnių mokslo ir studijų institucijų veiklos galimybių,  kartu puoselėdami jų įvairovę, remdamiesi pasaulinėmis tendencijomis, pasitelkdami įvairių sričių ekspertus bei tardamiesi su akademine bendruomene, inicijuosime Lietuvos aukštųjų mokyklų tinklą peržiūrą. Siekdami mokslo ir studijų kokybės, konkurencingumo ir tarptautiškumo, palaikysime mokslo ir studijų institucijų išteklių konsolidavimo iniciatyvas bei sprendimus, kurie būtų pagrįsti akademine, socialine,  ekonomine, finansine nauda;

skatinsime šalies mokslo ir studijų  institucijas siekti aukštesnių reitingų tiek tarp Europos, tiek tarp pasaulio universitetų;

mažindami Lietuvoje regionų socialinę ir technologinę atskirtį, stiprinsime regionines aukštąsias mokyklas. Sudarysime galimybes efektyviai veikti specializuotoms mokslo ir studijų institucijoms;

skatinsime kūrybiškos ir inovatyvios valstybės bei šalies ūkio plėtrai būtinų specialistų rengimą, vykdysime specialistų rengimo stebėseną ir jų poreikio analizę. Valstybės biudžeto lėšomis rengsime reikiamos  aukštos kvalifikacijos  specialistus, taip pat specialistus  perspektyvioms ūkio sritims;

diegsime vidines studijų kokybės užtikrinimo sistemas, pereidami prie išorinio vidinių kokybės užtikrinimo sistemų vertinimo, tęsdami institucijų išteklių ir jų veiklos vertinimą;

plėtosime studento vaidmenį pabrėžiančių studijų ir įsidarbinimo perspektyvą gerinančią studijų organizavimo priemones ir modelius;

tobulinsime kvalifikacijų, konsultavimo ir karjeros sistemą, tiesiogiai dalyvaujant socialiniams partneriams ir alumnams;

studijų rezultatus pagrįsime europiniu studijų kreditų kaupimu ir perkėlimu bei naudosime juos vertinant ir pripažįstant neformaliojo švietimo bei savišvietos būdu įgytus pasiekimus;

didinsime studijų lankstumą ir nuolat analizuosime  studentų  mokymosi patirtis. Akcentuosime studentų praktikų būtinybę;

tobulinsime studijų turinį ir procesą bendradarbiaudami su socialiniais partneriais;

vykdysime studijų programų akreditavimo pertvarką. Sieksime, kad joje aktyviai dalyvautų  verslo ir pramonės asocijuotų struktūrų atstovai, tarptautinio lygio mokslininkai, kurie įvertintų studijų programų aktualumą darbo rinkos požiūriu;

peržiūrėsime ir racionalizuosime vykdomas studijų programas sustiprindami aukštųjų mokyklų specializacijas atitinkamose istoriškai susiformavusiose studijų kryptyse ir studijų programų grupėse. Periodiškai atnaujinsime studijų programas, siekdami integruoti mokslinių tyrimų rezultatus ir novatorišką praktiką, orientuosimės į darbdavių ir darbo rinkos poreikius. Tam skatinsime studentų stažuotes, bendradarbiaudami su socialiniais partneriais, organizuosime tarptautines praktikas. Taip pat skatinsime rengti į praktinį pritaikymą orientuotus baigiamuosius darbus, o pabaigus studijas suteiksime darbui reikalingus sertifikatus;

skatinsime tarpdalykines studijas, kurios būtų skirtos ne tik tam, kad studentas gautų daugiau žinių ir profesinių įgūdžių, bet ir gebėtų sintezuoti žinias, šiuolaikiškai mąstyti, įsisavinti ateityje atsirasiančias profesijas.

sudarysime sąlygas dėstytojams kelti kvalifikaciją. Sieksime, kad dėstytojų kvalifikacija būtų siejama su darbo užmokesčiu;

plėtosime studijų tarptautiškumą ir stiprinsime Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį pripažinimą;

populiarinsime dėstytojų mainų programas;

toliau plėtosime jungtines studijų programas, taip pat tobulinsime nacionalinę jungtinių studijų programų ir jungtinių laipsnių teisinę bazę ir taikomas praktikas, siekiant pašalinti šalyje esančias kliūtis, trukdančias tarptautiniam bendradarbiavimui ir mobilumui;

didindami Lietuvos studijų sistemos tarptautiškumą, reikšmingas vaidmenį teiksime virtualiam mobilumui, informacinių technologijų naudojimui;

plėtosime aktyvų aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, vykdydami kartu jungtines studijų programas ir aukšto lygio mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą;

į studijų procesą integruosime aukščiausio lygio tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, taip užtikrindami tarptautinio lygio studijų kokybę;

tobulinsime paskolų sistemą, kuri būtų palanki studentams, bet ne komerciniams bankams. Paskolos palūkanų dydis neviršytų 3 proc., o jos grąžinimas būtų siejamas su paskolos gavėjo pajamomis ir ne anksčiau kaip po trejų metų po studijų baigimo. Numatysime papildomas paskolų atidėjimo, nurašymo sąlygas;

parengsime ir įgyvendinsime mokslo ir studijų institucijų finansavimo pertvarką. studijų lankstumą  ir institucija.

Mokslas ir inovacijos

Kursime palankią mokslo ir inovacijų aplinką, užtikrinančią Lietuvos tarptautinį konkurencingumą ir patrauklumą tiek Lietuvos jauniesiems mokslininkams ir tyrėjams, tiek užsienio mokslininkams ir tyrėjams.

Vykdysime ilgalaikes investicijas į fundamentinius mokslinius tyrimus. Remsime tikslinius mokslinius tyrimus perspektyviose mokslo kryptyse;

spartinsime mokslo rezultatų komercinimą;

skatinsime mokslininkų ir kitų tyrėjų stažuotes bei dalyvavimą tarptautinių programų tiksliniuose renginiuose;
stiprinsime Lietuvos tyrėjų kompetencijas ir sudarysime palankias mokslinės karjeros sąlygas jauniems tyrėjams;

pritrauksime geriausius pasaulio mokslininkus ir kitus tyrėjus tiek iš Vakarų, tiek iš Rytų šalių ir juos telksime moksliniams tyrimams vykdyti;

skatinsime Lietuvos mokslo ir studijų institucijas glaudžiau bendradarbiauti su verslu studijų ir MTEP veiklose, raginsime didinti verslo išlaidas MTEP. Privataus kapitalo investicijoms sudarysime palankias teisines, mokestines ir kitas sąlygas, kurios atvertų kelią aktyviam mokslo ir verslo bendradarbiavimui;

skatinsime studijų ir mokslo institucijas efektyviai įveiklinti mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) infrastruktūrą, stiprinsime MTEPI kompetencijas ir skatinsime kompetencijos centrus, ypač Europos svarbos;

skatinsime MTEP veiklų rezultatų komercinimą mokslo ir studijų institucijose;

efektyviau panaudosime integruotus verslo ir  mokslo slėnius, pritraukdami į Lietuvą investuotojus, slėnių potencialą regionų poreikiams;

gerinsime mokslo, verslo ir studijų sistemos dalyvių bendradarbiavimą (įmonių nepasiekia žinios, reikalingos naujiems produktams ar inovacijoms plėtoti, o mokslo ir studijų institucijų tyrėjai stokoja gebėjimų įvertinti verslo poreikius);

MTEP ir inovacijų sprendimais didinsime didelės pridėtinės vertės, žinioms ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgai imlių ekonominių veiklų įtaką šalies BVP ir struktūriniams ūkio pokyčiams. Kursime  inovatyvias technologijas, produktus, procesus ir (arba) metodus. Didinsime Lietuvos ūkio subjektų konkurencingumą ir galimybes įsitvirtinti globaliose rinkose;

skatinsime bendras mokslo – verslo iniciatyvas, prisidedančias prie šalies ūkio plėtros perspektyviose ūkio srityse;
sieksime efektyvios ES paramos panaudojimo mokslo tyrimuose ir eksperimentinėje plėtroje, kad investicijos į MTEP iki 2020 m. sudarytų 1,9 proc. bendrojo vidaus produkto;   

skatinsime verslą skirti lėšų aukštosioms mokykloms ar suaugusiųjų tęstiniam švietimui, tokia pačia suma mažindami jų mokesčių naštą;
užtikrinsime  Lietuvos sumanios specializacijos strategijos įgyvendinimą;  

skatinsime mokslo institucijų iniciatyvas didinti mokslininkų ir tyrėjų darbo užmokestį;

skatinsime jaunuosius mokslininkus stažuotis aukšto lygio mokslo centruose, dalyvauti tarptautiniuose konkursuose, seminaruose, projektuose, programose. Siekiant skatinti proveržį moksle  ir pritraukti daugiau doktorantų,  didinsime doktorantų stipendijas;
 
stiprinsime, plėsime (sieksime pilnateisio) Lietuvos dalyvavimą tarptautinėse mokslinių tyrimų infrastruktūrose, diversifikuojant narystės padengimo sąnaudas ir užtikrinant stabiliai veikiančias ilgalaikes investicijas į mokslinių tyrimų infrastruktūras;

informuosime visuomenę apie šalies mokslo pasiekimus, naujoves, sieksime sudominti visuomenę mokslu, technologijomis ir inovacijomis. Propaguosime inovacijų svarbą šalies ūkiui ir visuomenės raidai.



INFORMACINĖS VISUOMENĖS PLĖTRA

Internetas ir skaitmeninės technologijos keičia žmonių kasdienybę ir verslą. Lietuvos gyventojams ir įmonėms kasdien kyla įvairiausių kliūčių norint visapusiškai pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis.

sustiprinsime informacinės visuomenės plėtros koordinavimą reorganizuodami Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Susisiekimo ministerijos į Informacinių technologijų departamentą prie Vyriausybės (arba „Sustiprinsime informacinės visuomenės plėtros koordinavimą“);

parengsime Skaitmeninę strategiją, kurioje numatysime, kaip paskatinti e-paslaugų plėtrą;

padidinsime viešojo sektoriaus institucijų tvarkomų duomenų prieinamumą verslui ir visuomenei;

mokestinėmis lengvatomis skatinsime gyventojus įgyti reikalingą įrangą ir įgūdžius, kad jie sėkmingai ir visapusiškai naudotųsi informacinio ryšio technologijomis;

siekdami patogesnės gyventojams balsavimo sistemos, siūlysime įteisinti rinkimuose elektroninį balsavimą, tačiau reikalausime tokios elektroninio balsavimo technologijos, kuria žmonėms būtų paprasta naudotis, balsavimo duomenys būtų apsaugoti, o rinkimų rezultatai nekeltų abejonių.

KULTŪRA

Kultūra Lietuvoje yra svarbi viešosios politikos sritis, daranti įtaką socialinei ir ekonominei šalies pažangai. Todėl sudarysime sąlygas nacionalinės kultūros tęstinumui, plėtrai ir sklaidai, laisvai visuomenės kultūros raiškai ir dalyvavimui kultūrinėje veikloje.

Kursime patrauklią, pažinimo džiaugsmą teikiančią aplinką, kultūriškai šviesime visuomenę, ugdysime Lietuvos gyventojų pasitikėjimą savimi, skatinsime didžiuotis savo šalies kultūros paveldu, gyvąja etninės kultūros tradicija ir kūryba.


Skatinsime kultūros prieinamumą įvairioms visuomenės grupėms ir jų dalyvavimą kultūroje, puoselėdami kultūros tradicijas bei kultūrinės raiškos įvairovę;

ypatingą dėmesį skirsime vaikams ir jaunimui, jų aktyvesniam dalyvavimui kultūros bei kultūrinės edukacijos projektuose. Sudarysime sąlygas ne pelno siekiantiems viešiesiems juridiniams asmenims, veikiantiems kultūros srityje, įgyvendinti kultūrinės edukacijos projektus, skirtus vaikams ir jaunimui, ugdyti kultūros vartotoją, sudaryti sąlygas vaikams ir jaunimui dalyvauti įvairiose kultūros ir meno veiklose, susipažinti su kultūros paveldo objektais per edukacines veiklas juose.

sieksime didesnio kultūros, meno, švietimo įstaigų bendradarbiavimo organizuodami neformalias  kultūros, meno, švietimo programas, kurios skatintų piliečių kūrybiškumą, savivertę ir pasididžiavimą valstybe;

formuosime bendrą integralią paveldo apsaugos politiką, saugosime valstybinę kalbą;

kultūros paveldas ir valstybinė kalba – neatskiriama šalies ir jos piliečių tapatumo dalis, vienas svarbiausių valstybės nacionalinio saugumo garantų. Didinsime jo prieigą, pasiekiamumą prie  Lietuvos archyvų sistemos,  paveldo produktų skaitmeniniame formate;

ypač daug dėmesio skirsime specialioms kultūros programoms ir priemonėms jautriausioms  socialinės atskirties  grupėms – neįgaliesiems, senjorams, specialiųjų poreikių vaikams;

sutvarkysime vertingiausius bei didžiausią ekonominės vertės visuomenei sukūrimo potencialą turinčius kultūros paveldo ir kultūros infrastruktūros objektus, darniai pritaikydami juos šiuolaikinės visuomenės kultūrinėms, socialinėms ir ekonominėms reikmėms, užtikrinant kuo įvairesnių visuomenės grupių ir kuo didesnės visuomenės dalies dalyvavimą kultūros objektuose organizuojamose veiklose;

didinsime Lietuvos visuomenės  kultūrinį raštingumą  ir pilietinį sąmoningumą, siekdami  lietuvių kalbos gyvybingumo išsaugojimo, vykdysime lietuvių kalbos populiarinimą skatinančias iniciatyvas;

rūpinsimės profesionalaus meno sklaida regionuose bei regionų kultūros plėtros priemonėmis;

didinsime Lietuvos meno lygį ir derinsime profesionalaus meno kūrėjų interesus, atsižvelgdami į visuomenės kultūrinius poreikius, sudarydami tinkamas sąlygas kūrybai bei kultūrinių kompetencijų ugdymui;

mažinsime  regionų kultūrinį  ir profesionalios kultūros sklaidos netolygumus. Skatinsime pilietiškumą,  valstybės imuniteto  auginimą per visuomenės  kultūrinę edukaciją,  žiniasklaidos  raštingumo didinimą, paveldo pažinimą ir atsakingą naudojimą;

muziejų veiklą susiesime su visuomenės kultūrinio raštingumo bei pilietinio ugdymo tikslais, kompleksiškai vykdomomis kultūros, ugdymo ir informacijos skleidimo funkcijomis;

ypatingą dėmesį skirsime Valstybės švenčių atmintinų dienų, istorinių datų, Lietuvos kultūrai ir istorijai nusipelniusių asmenybių atminimo įprasminimui. Įgyvendinsime priemones, skirtas renginiams, kuriais bus minimos  valstybei svarbios datos, palaikoma ,,gyvoji atmintis“, skatinamas lietuviškos kultūrinės ir politinės tapatybės išlaikymas, ugdomi visuomenės tolerancijos, pilietiniai ir patriotiniai jausmai;

tinkamai pasirengsime valstybės šimtmečiui, skatindami visuomenę dalyvauti programos parengime savo regione ir tokios programos įgyvendinime. Turime atstatyti šimtmetį švęsiančios Lietuvos, kaip modernios valstybės tradicijas, kurios formuoja mūsų valstybės imunitetą, garsina mūsų šalies vardą ir skatina visuomenei reikšmingus procesus;

stiprinsime kūrybinių industrijų plėtrą Lietuvoje ir skatinsime kūrybinį eksportą ir kūrybinio sektoriaus plėtrą Lietuvoje, skatinsime intelektinės nuosavybės plėtrą šalyje, užtikrinsime turinio, autorių ir gretutinių teisių apsaugą internetinėje erdvėje;

nustatysime Dizaino ir architektūros sričių plėtros gaires ir pradėsime jas įgyvendinti;

Lietuvai svarbu turėti Nacionalinę koncertų salę, kuri užtikrintų deramą profesionalaus meno sklaidą,  Lietuvos fotografijos centrą;

kursime tokias programas, kurios skatintų kūrybos sektoriaus ir pramonės bendradarbiavimą, nes turėdami savo nacionalinius produktus ir paslaugas užtikrintume ekonominį stabilumą,  augimą ir konkurencingumą, skatintume Lietuvos vardo žinomumą;

parengsime Mecenatystės įstatymą, kuris skatintų didesnį verslo indėlį į šalies kultūrinius procesus.   Suteiksime  pagalbą ir sudarysime sąlygas remti meną, o svarbiausia – jį kuriančius, kuris padėtų apsaugoti ir visapusiškai paremtų bei parodytų valstybės dėmesį visuomenės branduoliui – aktyviems bendruomenės nariams – kūrėjams;

informacijos prieinamumas – pagrindinė demokratijos, visuomenės kultūrinių kompetencijų ugdymo ir jos konkurencingumo sąlyga. Dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos, informacinio karo aplinkos ir nuolat pasikartojančių priešiškos Lietuvos valstybei propagandos atvejų, atsižvelgdami į Lietuvos valstybės informacinės erdvės saugumo siekį ir pastangas efektyviau kontroliuosime transliuojamų ir retransliuojamų programų turinį, neleisime skleisti prieš valstybę nukreiptos propagandos;

kursime atsakingą, tolerantišką ir plačiai prieinamą viešąją informacinę erdvę. Šiam tikslui sieksime visuomenę aprūpinti informacija viešosiose bibliotekose, skatinsime Lietuvos kultūrai reikšmingos literatūros leidybą ir sklaidą, skatinsime skaitymą, ypač vaikų ir paauglių;

sieksime  bibliotekų  sistemos pertvarkos, kad švietimo ir  kultūros sistemos būtų apjungtos ir  valstybės investicijos  būtų nukreiptos  į vieningą  bibliotekų finansavimą, fondų kaupimą ir darbo organizavimą.


ATEITIS

Stiprinsime jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų visuomeninį gyvenimą, dalyvauti sprendžiant jaunimo problemas.

Užtikrinsime, kad tinkamai būtų įgyvendinamos Nacionalinės jaunimo politikos plėtros 2011–2019 m. programoje numatytos priemonės ir stiprinsime nevyriausybinių jaunimo organizacijų ryšius su valstybės ir savivaldybių institucijomis, numatant galimybę nevyriausybinėms organizacijos pasinaudoti ES struktūrinių fondų bei programų teikiama parama, valstybės biudžeto finansavimu per įvairius konkursus. Skirsime didelį dėmesį nevyriausybinių organizacijų, kaip pilietinės visuomenės formuotojų, institucinių gebėjimų stiprinimui ir veiklos stabilumo užtikrinimui;

sieksime, kad valstybinės institucijos nuolat kauptų bei analizuotų informaciją apie Lietuvos jaunimą. Kad nuolat būtų atliekamos studijos, tyrimai apie jaunų žmonių situaciją sveikatos, švietimo, užimtumo, įsitraukimo į visuomeninę veiklą srityse. Sieksime, kad politiniai sprendimai būtų priimami remiantis konkrečiais faktais bei duomenimis ir atitiktų Lietuvos jaunų žmonių poreikius;

sumažinsime jaunimo ir ilgalaikį nedarbą, tuo tikslu teiksime finansinę paramą, taikysime mokestines ir kitas lengvatas, skatinsime investicijas, skirtas darbo vietų kūrimui, darbo efektyvumui didinti, itin daug dėmesio skirsime ilgalaikio nedarbo problemoms ir perėjimui iš švietimo sistemos į darbo rinką;

plėtosime mobilaus darbo su jaunimu metodą visoje Lietuvoje, kuris skatintų jaunimo užimtumą regionuose, spręstų socialinės įtraukties problemas, padėtų kovoti su nusikalstamumu, organizuoti veiklas vietos jaunimui. Jaunimo darbuotojams suteiksime galimybę efektyviau dirbti su mažų gyvenviečių jaunimu;

sieksime visiems jauniems žmonėms, nepriklausomai nuo jų socialinės padėties, suteikti galimybes saugiai leisti laisvalaikį, užsiimti juos dominančia veikla, o esant poreikiui, padedant kompetentingiems jaunimo darbuotojams, spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir klausimus. Tam būtų efektyviau panaudojami  atviri jaunimo centrai, atviros jaunimo erdvės ir pan.;

spręsime  jaunimo  benamystės, būsto ir finansinės atskirties problemas. Skirsime specialią paramą jaunoms šeimoms;

sudarysime tokias sąlygas  jaunimo socialinės atskirties grupėms, kurios užtikrintų lygias galimybes dalyvauti visuomenės gyvenime, lengviau integruotis į darbo rinką. Todėl plėtosime švietimo sistemos alternatyvas, kurios būtų prieinamos, patrauklios ir vertingos menkai į mokymąsi  įtrauktoms visuomenės grupėms – socialinės rizikos grupės jaunimui, suaugusiesiems, taip pat kaimo  gyventojams;

stiprinsime, suteiksime reikiamas kompetencijas užsienio lietuvių jaunimo organizacijų  narių tolesniam augimui ir efektyviai veiklai bei aktyvesniam įsitraukimui į valstybės gyvenimą   („Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės);

skatinsime jaunų žmonių aktyvų pilietiškumą, solidarumą, užtikrindami socialinę sanglaudą ES, stiprindami tautų tarpusavio supratimą per jaunus žmones.

SVEIKA TAUTA – STIPRI VALSTYBĖ

Sprendimai skaidrūs
Sveika gyvensena, ligų prevencija
Modernios technologijos – greitam sveikatos ištyrimui
Vaistų kainos mažos
Eilės trumpos
Atlyginimai orūs

Kursime aiškią, skaidrią, patikimą ir kiekvienam prieinamą nacionalinę sveikatos ugdymo, stiprinimo ir apsaugos sistemą

Skatinsime sveikos gyvensenos principus, ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką, ypatingą dėmesį skirsime vaikų ir jaunosios kartos sveikatai, o pacientams – į naujausių ir efektyviausių gydymo galimybių prieinamumą.

Sieksime, kad šalies gyventojai būtų sveikesni,  darbingesni;

sveikatos sistemą laikysime viena iš prioritetinių valstybės politikos sričių įgyvendinant principą „Sveikata visose politikose“ – visose valstybės valdymo institucijose turi būti sistemingai atsižvelgiama į skirtingų sprendimų poveikį sveikatai, o sveikatai skirti pinigai nėra išlaidos, tai yra svarbiausia ir labiausiai reikalinga investicija į Lietuvos žmonių sveikatą, jos išsaugojimą ir stiprinimą. Todėl sieksime užtikrinti, kad Lietuvos žmonės turėtų tokias pačias galimybes pasinaudoti šiuolaikine medicina kaip ir pažangiausiose Europos Sąjungos valstybėse narėse;

siekdami sveikesnės ir dvasingesnės Lietuvos visuomenės, plėtosime nacionalinę sveikatos ugdymo sistemą, apimančią prevencines priemones, pažangias idėjas ir mokslu pagrįstas metodikas;

Sveika gyvensena - sveikatos pagrindas

Sieksime, kad Lietuvos žmonių sveikata prisidėtų prie darbingų ir orių gyvenimo metų išsaugojimo – skatinsime sveiką gyvenseną, ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką;
skatindami sveikos gyvensenos principus, didinsime gyventojų atsakomybę už savo sveikatą, remsime gyventojus, siekiančius išsaugoti ir stiprinti sveikatą;

teisės aktais reglamentuosime ir mokestinėmis lengvatomis skatinsime įmonių socialines iniciatyvas, kad būtų sudarytos sąlygos darbuotojams pasirūpinti savo sveikata;

sudarysime prieinamas sąlygas visiems šalies gyventojams laisvalaikį panaudoti fiziniam aktyvumui, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, pajamų ir socialinio statuso, skatindami gyventojų iniciatyvas, organizuodami fizinio aktyvumo veiklas bei teikdami sporto paslaugas;

sveikos gyvensenos ugdymą diegsime nuo vaikystės per ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo programas;

teisės aktais bei visuomenės švietimu užtikrinsime, kad energinių gėrimų ir energinių produktų pardavimas bei reklama, sveiko maisto reglamentavimas, su maistu besiliečiančių medžiagų naudojimo reglamentavimas ir kitos aktualios įsisenėjusios problemos būtų sprendžiamos Lietuvos žmonių sveikatos labui bei vykdysime nuolatinę stebėseną;

ribosime pramoniniu būdu gaunamų riebalų rūgščių transizomerų kiekius maisto produktuose bei gyventojų mityboje, kurie sukelia didžiausią riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis;

deramą dėmesį skirsime geomedicinos mokslo pritaikymui sveikatos sektoriuje, plėtodami nuolatinę sisteminę aplinkos stebėseną (oro, vandens, žemės, kraštovaizdžio) Lietuvos rajonuose, kad laiku būtų reaguota ir pašalinti faktoriai, kenkiantys žmonių sveikatai.

didinsime savivaldybių atsakomybę už gyventojų sveikatos stiprinimą ir ugdymo veiklą, plėtosime visuomenės sveikatos programų ir biurų tinklą bei sieksime jo efektyvesnės veiklos;

diegdami visuomenės sveikatos gerinimo programas, skatinsime nevyriausybines organizacijas aktyviai dalyvauti sprendžiant visuomenės ir asmens sveikatos problemas, vykdysime įsteigto  Visuomenės sveikatos fondo veiklos stebėseną;

sveikatos sistema turi funkcionuoti veiksmingai: darniai integruosime asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, didinsime jų prieinamumą;

teisės aktais reglamentuosime papildomos ir alternatyvios  medicinos paslaugų teikimą bei darnų abiejų sistemų funkcionavimą.

Sieksime subalansuoto sveikatos priežiūros organizavimo ir funkcionavimo

    
užtikrinsime, kad sveikatos biudžetas būtų skaidriai formuojamas ir viešai svarstomas;

sveikatos sistemos valdymas turi būti harmoningas, Valstybinė ligonių kasa bus reorganizuota;

iš esmės keisime požiūrį į sveikatos sistemą, atkursime pasitikėjimą bei darnius, abipuse pagarba pagrįstus, santykius;

Sieksime užtikrinti deramą ir prioritetinį sveikatos sistemos finansavimą

Įteisinsime teisingą sveikatos paslaugų apmokėjimą bei sudarysime sąlygas dalyvauti tiek valstybinėms, tiek ir privačioms gydymo įstaigoms;

sukursime nacionaliniu lygmeniu nepageidaujamų įvykių sveikatos priežiūroje valdymo sistemą;

įdiegsime tinkamą sveikatos priežiūros kokybės ir technologijų vertinimo sistemą;

užbaigsime e-sveikatos projektą informacinėmis ir ryšių technologijomis paremtomis priemonėmis bei vykdysime šios sistemos stebėseną;

atsižvelgdami į gyventojų interesus reguliariai vertinsime sveikatos priežiūros įstaigų reformos naudą;

parengsime asmens sveikatos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų kokybės standartus;

užtikrinsime reguliarų specialistų (gydytojų ir slaugytojų) organizacijų atstovavimą, pacientų teises  atstovaujančių organizacijų dalyvavimą sprendžiant esminius sveikatos sistemos tobulinimo klausimus bei rengiant ir įgyvendinant sveikatos paslaugų teikimo standartus;

užtikrinsime greitesnių ir efektyvesnių greitosios medicinos pagalbos tarnybos paslaugų teikimą, užtikrindami tinkamą finansavimą bei specialistų poreikį;

Sieksime, kad būtų užtikrinamas sveikatos priežiūros specialistų poreikis
 
Imsimės priemonių mažinti medikų emigraciją, didindami motyvaciją likti dirbti Lietuvoje, ypač regionuose;

skatinsime medicinos turizmą Lietuvoje;

tobulinsime gydytojų rezidentų, jaunų specialistų rengimo programas, sieksime įvesti naujas modernias specialybes – sveikatos sistemos navigatorius ir kt. Užtikrinsime sisteminį valstybės finansuojamą sveikatos specialistų kvalifikacijos tobulinimą, integruotą rezidentūros praktikos atlikimą, atsižvelgiant į medicinos mokslo pasiekimus ir gyventojų lūkesčius;

atsisakysime bazinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo apskaičiavimo balais. Siekis – paslaugos turi būti apmokamos pagal patiriamus kaštus. Gydytojams už antrinio lygio konsultacijas – apmokėjimas už kiekvieną paciento konsultaciją. Sveikatos priežiūros specialistų apmokėjimas už darbą – adekvatus ir orus medicinos darbuotojų darbo užmokestis.

Vykdysime sąžiningą vaistų kainų politiką


Užtikrinsime skaidrią, aiškią, objektyvią ir efektyvią vaistų politiką bei tvarią vaistų kompensavimo ir kainodaros sistemą. Sieksime, kad vaistų įtraukimo į kompensavimo sistemą procedūros, kriterijai ir kainodara būtų skaidrios;

išgyvendinsime paplitusią praktiką, kai pacientas privalo papildomai pirkti gydymo priemonių ar vaistų.

sieksime, kad valstybė užtikrintų piliečių teisę gauti būtiniausius ir efektyviausius vaistus ligoms gydyti;

sprendimai dėl gyvybiškai svarbių vaistų turi būti priimami kuo skubiau, pacientams –  efektyvūs, inovatyvūs, biologinės terapijos vaistai bei tinkama kontrolė;

atliksime išsamias lėtinių ligų ekonomines ir socialines analizes, sukursime tikslias duomenų bazes pagal ligas ir, įvertinę poveikį biudžetui, naudosime sisteminius sprendimų modelius, įskaitant valstybės perkamų ar kompensuojamų vaistų naudos/kaštų ne tik sveikatos, bet ir kitų valstybės politikų sričių atžvilgiu, analizės privalomą įdiegimą;

mažinsime vaistų kainas, PVM tarifą medikamentams ir medicinos priemonėms, skatinsime kokybiškų farmacinių paslaugų teikimą, ypač kaimo vietovėse;

sukursime ilgalaikę ir efektyvią vaistų kainų reguliavimo kontrolės sistemą, atitinkančią įvairių socialinių visuomenės grupių poreikius;

vaistinėse plėsime farmacinės rūpybos paslaugas, sieksime įtraukti vaistinėse dirbančius specialistus į prevencinių programų vykdymą.

Sieksime, kad sveikatos sistema, grindžiama bendrosiomis sveikatos vertybėmis, tarnautų žmonėms

Užtikrinsime tarpinstitucinį įvairių sektorių bendradarbiavimą spręsdami tinkamo sveikatos sistemos finansavimo, greitesnio ir platesnio sveikatos priežiūros technologijų, naujausių vaistų kompensavimo, paslaugų teikimo bei prevencinių programų įgyvendinimo klausimus;

nuolatinį dėmesį skirsime pacientų teisių gynimo ir žalos sveikatai atlyginimo sistemos tobulinimui bei informacijos teikimui pacientams apie sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas. Kurdami partnerystės santykius tarp pacientų ir medikų bei užtikrindami saugią ir kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, įstatymu įtvirtinsime žalos sveikatai atlyginimo be kaltės modelį;

specialiuoju teisės aktu užtikrinsime pacientų teisių apsaugą;

tinkamai kontroliuosime ir koordinuosime  onkologinę pagalbą šalyje, skirsime ypatingą dėmesį Nacionaliniam vėžio institutui, teikiančiam, planuojančiam ir koordinuojančiam onkologinę pagalbą, vykdančiam vėžio profilaktiką ir kontrolę, administruojančiam vėžio registrą. Skatinsime pradėtas profilaktines programas ir sieksime didinti jų apimtis, ypatingą dėmesį skirdami ankstyvai vėžio diagnostikai ir moderniam gydymui;

vykdysime ir tinkamai kontroliuosime prevencines programas, siekdami mažinti sergamumą ir mirtingumą nuo neinfekcinių ligų, prioritetu laikysime  ankstyvą ligų diagnostiką ir profilaktiką.

Sumažinsime sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir prieinamumo skirtumus regionuose

Tobulinsime sveikatos žemėlapius pagal regionus;

užtikrinsime prieinamą ir kokybišką odontologinę pagalbą pacientams, skirdami tinkamą dėmesį burnos ligų profilaktikai. Ypatingą dėmesį skirsime ugdymo įstaigoms, diegdami modernias  edukacines prevencines programas ir priemones;

skubos tvarka parengsime naujas ir pagal poreikį pakoreguosime esamas diagnostikos ir gydymo metodikas;

parengsime programą, kaip gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir gyventojų aptarnavimą. Efektyvus pacientų aptarnavimo kultūros ir kokybės valdymas – paslaugų prieinamumo ir sisteminio pacientų gydymo pagrindas;

skatinsime inovacijas sveikatos sistemoje, siekdami efektyvaus lėšų naudojimo;

plėtosime specializuotas ambulatorines paslaugas: dienos stacionarą, dienos chirurgiją, ambulatorinę reabilitaciją, psichosocialinę bei psichologinę pagalbą;

teisės aktais reglamentuosime vieningą kraujo centrų veiklą, skatinsime motyvuotą neatlygintiną kraujo donorystę;

vykdysime  biobankų veiklos stebėseną, skatinsime organų donorystę;

teisės aktais reglamentuosime pagalbinio apvaisinimo ir nevaisingumo gydymą, užtikrinant ES standartus atitinkančias sveikatos priežiūros paslaugas;

reabilitacijai, kaip svarbiai gydymo proceso tąsai, suteiksime deramą finansavimą ir užtikrinsime tinkamą prieinamumą ir tęstinumą pacientui;

peržiūrėsime neįgaliųjų integracijos į visuomenę sistemą ir jos nacionalinę teisinę bazę JTO Neįgaliųjų teisių konvencijos kontekste, užtikrindami neįgaliųjų sveikatos kompleksinę priežiūrą.
Sieksime, kad stiprėtų fizinė ir psichinė žmonių sveikata, skatinsime sveikatos raštingumą, remsime žmones, pasirinkusius sveiką gyvenseną ir jos kultūrą.

Sieksime, kad vaikai ir jaunoji karta augtų sveiki ir būtų saugūs

Ypatingą dėmesį skirsime sveikos gyvensenos įgūdžių formavimui bei vaikų ir jaunosios kartos asmens sveikatai ir ligų prevencijai;
sieksime atskirti vaikų sveikatai skiriamas lėšas (profilaktines programas, skiepijimą, ambulatorinę ir stacionarinę pagalbą, vaistų ir medicinos pagalbos priemonių kompensavimą, reabilitaciją ir kita) sveikatos apsaugos ministerijos ir Valstybinių ligonių kasų biudžetuose, proporcingai asmenų iki 18 m. skaičiui mūsų valstybėje;

išplėsime visuotinę naujagimių įgimtų ligų patikrą, atkursime sugriautą vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, dispanserizacijos sistemą ir sukursime vaikų, sergančių lėtinėmis ligomis, nacionalinį registrą;

sukursime nacionalinį vaikų retų ligų centrą ir registrą;

plėtosime vaikų lėtinėms neinfekcinėms ligoms ir psichinės sveikatos kontrolei skirtas programas;

iš esmės imsimės sisteminių priemonių tuberkuliozei suvaldyti, palaikysime racionalią vaikų skiepijimo sistemą;

stiprinsime pirminę vaiko sveikatos priežiūrą, praplečiant vaikų sveikatos tikrinimų spektrą. Sieksime, kad būtų užtikrintas vaikų gydytojų poreikis, teikiant pirmines sveikatos priežiūros paslaugas;

įgyvendinsime kompleksišką vaikų ir paauglių savižudybių prevenciją, didindami įvairių sektorių informuotumą apie šią problemą ir veiksmingų veiklų galimybes, atkreipiant dėmesį į padidėjusios savižudybės rizikos grupes.

Siekdami sisteminio požiūrio į kokybišką bei prieinamą pagyvenusių žmonių sveikatos priežiūrą bei užtikrindami jiems sveikatą ir orią senatvę:

sieksime, kad vyresnio amžiaus žmonės gyventų sveikai ir oriai. Skirsime pagyvenusiems žmonėms ypatingą dėmesį ir vykdysime specialią programą pagyvenusių žmonių sveikatai stiprinti ir gyvenimo kokybei gerinti;

remsime sveiką senėjimą, skatindami vyresnio amžiaus žmonių aktyvų dalyvavimą, socialinių ryšių stiprinimą, sveikatos ugdymą, siekiant išvengti sveikatos problemų ir neįgalumo ankstyvame amžiuje bei sveikatos skirtumų, susijusių su socialiniais, ekonominiais ir aplinkos veiksniais;

skatinsime gerontologijos specialistų rengimą;

plėsime bendruomenių slaugos ir ilgalaikės globos namų kūrimą, atsižvelgdami į ilgalaikio gyvenimo komforto poreikius. Plėtosime ambulatorines ir stacionarines slaugos paslaugas bei jų teikimą namuose.

Tobulinsime draudiminės medicinos sistemą, motyvuojančią žmogų pirmiausia saugoti savo sveikatą, o ne gydytis jau atsiradusias ligas

Lietuvos sveikatos sistema turi efektyviai funkcionuoti ir turėti adekvatų finansavimą. Siekiamybė –  darni privalomojo ir savanoriškojo sveikatos draudimo integracija;

diegsime reformas sveikatos draudimo rinkos plėtojimo srityje (mažų kaštų politika, valstybės parama mokesčių lengvatomis, nedidelės įmokos);

Vykdysime aktyvią priklausomybės ligų prevenciją

Sieksime, kad valstybės politika būtų orientuota į sisteminių priemonių taikymą visuomenės sveikatos gerinimui, teisėsaugos, muitinės ir išorinės ES sienos apsaugos sustiprinimui, baudžiamojo poveikio priemonių taikymo kontrolei;

stiprinsime parlamentinę kontrolę, pakeldami koordinavimo politiką į komiteto lygmenį apibrėžtose srityse: prevencijos; kovos su narkotikų gamyba, platinimu ir susijusiu nusikalstamumu, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos;

valstybės ir savivaldybių institucijų konsoliduotomis lėšomis įgyvendinsime moksliškai pagrįstas efektyvias žalingų įpročių prevencijos programas;

diegsime sistemines priemones, kad Lietuvoje sumažėtų mirčių, susijusių su alkoholio ir tabako vartojimu. Užtikrinsime savalaikių ir efektyvių psichologinės, medicininės bei socialinės reabilitacijos paslaugų asmenims, sergantiems priklausomybe nuo alkoholio, organizavimą ir suteikimą, organizuosime pagalbą priklausomų nuo alkoholio asmenų šeimos nariams ir artimiesiems;
pateiksime priemonių kompleksą narkotikų pasiūlos mažinimui: narkotikų gamybos ir prekybos užkardymas; veiksmingas teisėsaugos institucijų bendradarbiavimas ES, narkotinių ir psichotropinių medžiagų (prekursorių) kontrolė ir aktyvesnis bendradarbiavimas su chemijos pramonės įmonių sektoriumi; greitas ir veiksmingas reagavimas į naujų narkotikų atsiradimą, siekiant apriboti jų panaudojimo galimybes.

sukursime bendrą vientisą sistemą ir funkcionavimo mechanizmą narkotikų paklausos mažinimui, atskiriant vaikus ir jaunimą nuo suaugusiųjų asmenų;

vykdysime prevencinį darbą su vaikais ir jaunimu, kad jie nepradėtų vartoti narkotikų, propaguojant sveiką gyvenseną, ugdant gyvenimo įgūdžius ir kita. Prevencija, gydymas, reabilitacija ir reintegracija priklausomybės ligomis sergančių iki 29 metų asmenų (atskirai taikant kompleksines priemones vaikams ir jaunimui);

priklausomybės ligomis sergančių suaugusiųjų asmenų prevencija, gydymas, reabilitacija ir reintegracija, kaip alternatyvių bausmių skyrimo ir įgyvendinimo sistemos sukūrimas priklausomybės ligomis sergantiems asmenims, taip pat – penitencinės sistemos tobulinimas (atskiras vaikų ir jaunimo auklėjimo, gydymo, reabilitacijos ir reintegracijos sistemos sukūrimas; savivaldos socialinių centrų steigimas);

ypatingą dėmesį kreipsime savižudybių prevencijai.  Stiprinsime psichikos sveikatą kurdami palankią individui socialinę aplinką, ugdysime bendruomeniškumo ir solidarumo jausmą visuomenėje;
 
užtikrinsime tarpsektorinį bendradarbiavimą ŽIV/AIDS, narkomanijos, alkoholizmo kontrolės ir prevencijos srityse.



SPORTAS

Pripažindami sporto šviečiamąją, ugdomąją, sveikatinimo, socialinę ir ekonominę reikšmę, didinsime įvairių sporto paslaugų prieinamumą visiems gyventojams, ypač vaikams, jaunimui sportuoti, mankštintis, sveikai gyventi.

Pasieksime, kad visose šalies bendrojo ugdymo mokyklose būtų vykdomos 3 sporto ugdymo pamokos per savaitę;

atnaujinsime Bendrojo ugdymo mokyklų  sporto ugdymo programas, sieksime, kad būtų parengti ir išleisti sporto ugdymo vadovėliai, kad vaikams ir jaunimui būtų suformuotas sveikos ir fiziškai aktyvios gyvensenos įprotis visam gyvenimui, taip pat gebėjimas būti sveikam, tvirtai pasirengusiam darbui, šeimai, karjerai, šalies gynybai, gebančiam kurti savo ir Lietuvos  ateitį, aktyviai dalyvauti šalies gyvenime, būti pilietišku, atsakingu už savo tautą ir valstybę;  

Kursime fiziniam aktyvumui palankią aplinką
 
sutvarkysime vaikų žaidimų aikšteles gyvenamuosiuose mikrorajonuose, prie švietimo įstaigų, plėsime saugių dviračių takų tinklą, pėsčiųjų takelius, parkuose – aikšteles, poilsio erdves, žaliąsias zonas, įrengsime dviračių parkavimo vietas, įteisinsime reikalavimą tokių parkavimo vietų būtinumui prie švietimo bei kitų įstaigų ir organizacijų;

taip pat  plėsime savivaldybių dotuojamų ir vidutines pajamas turinčioms šeimoms prieinamas santykinai pigias sveikatingumo centrų paslaugas.

aprūpinsime visas šalies bendrojo ugdymo mokyklas šiuolaikiška sporto infrastuktūra, sporto įranga ir priemonėmis, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos judėti ir mankštintis pertraukų metu, po pamokų. Užtikrinsime, kad renovuojant bendrojo ugdymo mokyklas būtų atnaujintos sporto salės, sporto aikštynai, baseinai, taip pat užtikrintos tinkamos higienos sąlygos. Taip pat kursime papildomas erdves sportuoti, ilsėtis, bendrauti, įdomiai leisti laisvalaikį;

sieksime, kad  mokiniai kasdien turėtų fiziškai aktyvią pertrauką tarp pamokų, ne trumpesnę kaip 25 min. Skatinsime mokinius, jų tėvus, mokytojus ir mokyklos administraciją glaudžiau bendradarbiauti tariantis dėl judriosios pertraukos organizavimo formų, būdų ir priemonių. Išradingiau panaudosime įvairias veiklas, skatinančias fizinį aktyvumą, judėjimą;

efektyviau panaudosime ES struktūrinių fondų lėšas atnaujindami, renovuodami bendrojo ugdymo, aukštųjų mokyklų – universitetų ir kolegijų sporto infrastruktūrą. Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje pastatyti daugiafunkcinius studentų sporto centrus.

Rūpinsimės jaunųjų sportininkų rengimu
 
Plėsime sporto gimnazijų tinklą šalyje, įsteigiant regionines sporto gimnazijas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei steigiant sporto gimnazijų filialus (sporto klases bendrojo ugdymo mokyklose) kituose šalies regionuose, kuriuose yra išskirtinės sporto šakos tradicijos, šioms sporto šakoms tinkama infrastruktūra bei trenerių kvalifikacija;

gerinsime sportavimo sąlygas. Sudarysime tinkamas higienines ir sporto infrastruktūros sąlygas bei finansuosime mokinių dalyvavimą fizinio ugdymo pratybose ir treniruotėse sportininkų ugdymo centruose, sporto bei sporto ir sveikatingumo klubuose;

steigsime sportininkų ugdymo centrų (sporto mokymo įstaigų, sporto centrų) filialus vietovėse, kuriose yra didesnės mokyklos, tačiau nėra sportininkų ugdymo centrų (sportinio ugdymo klases);

sieksime, kad kiekvienas sporto pedagogas ugdytųsi vidinę vertybinę nuostatą ir būtų motyvuojamas nuolatos tobulinti savo veiklą. Didinsime mokytojo atsakomybę už vaikų sveikatą ir fizinį pasirengimą;

tobulinsime sporto specialistų  rengimo sistemą universitetuose,
atnaujindami studijų programas taip, kad jos būtų pritaikytos valstybės, visuomenės ir rinkos poreikiams;

pagerinsime vaikų sveikatos priežiūrą. Sieksime kokybiško, efektyvaus mokinių sveikatos patikrinimo, ligų diagnozavimo, užtikrinsime pagrindinius ligų prevencijos bei sveiko gyvenimo būdo principus;

vertinant bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybę, ypatingą dėmesį skirsime mokyklos pastangoms gerinti mokinių sveikatą, diegti sveikos gyvensenos principus, didinti mokinių fizinį aktyvumą, vykdyti sveikatos būklės kaitos stebėseną. Didinsime mokyklos vadovų atsakomybę už šią sritį;

telksime Lietuvos sporto mokslininkus kryptingai vykdyti inovacinius sporto ir sveikatinimo mokslinius tyrimus, viešinsime jų rezultatus, ypač juos efektyviau panaudosime  vaikų ir jaunimo sporto, sveikatą stiprinančio fizinio aktyvumo skatinimui;

stiprinsime tarpinstitucinį bendradarbiavimą vaikų ir jaunimo formalaus ir neformalaus sporto ugdymo srityse.



ENERGETINĖS NEPRIKLAUSOMYBĖS STIPRINIMAS

Sieksime, kad valstybinės institucijos priimtų tokius sprendimus, kurie užtikrintų energetinį saugumą bei konkurencingas energijos kainas;          
           
sieksime, kad 2016 m. būtų parengta nauja Nacionalinės energetikos  strategija, kurią palaikytų verslas ir šalies piliečiai, informuosime visuomenę apie jos įgyvendinimą.    

Gamtinių dujų sektorius

Užtikrinsime gamtinių dujų infrastruktūros plėtra ilgalaikius vartotojų poreikius, nemažindami verslo konkurencingumo;    
 
Baltijos regiono rinkos dalyviai turėtų ilgalaikę prieigą prie šios rinkos. (Memorandumą pasirašiusios šalys pabrėžia, kad svarbu nustatyti aiškias, skaidrias ir nediskriminacines taisykles trečiųjų šalių prieigai prie Lietuvos ir Latvijos dujų infrastruktūros. Sukursime ilgalaikius mechanizmus padidinti gamtinių dujų tiekimo per Klaipėdos SGD terminalą konkurencingumą.);

nuosekliai mažinsime gamtinių dujų infrastruktūros išlaikymo sąnaudas Lietuvos vartotojams (remdamiesi 2016 m. Energetikos ministro patvirtintu planu);

peržiūrėsime gamtinių dujų tiekimo saugumo finansavimą, kad SGD terminalo vertės sąnaudų paskirstymas nedidintų dujų kainų vartotojams;

išnagrinėsime galimybę atlikti tyrimus, nustatant skalūnų dujų išteklius šalyje;

sieksime palankaus sprendimo su Statoil kompanija dėl sutarties koregavimo, siekiant sumažinti metinį tiekiamų dujų kiekį bei pardavimo kainą, užtikrinant patikimą ir efektyvų paslaugų tiekimą gamtinių dujų vartotojams;      
 
Lietuva importuoja apie 60-70 proc. elektros energijos. Elektros energetikos sistema turi būti saugi, tai reiškia, kad didėjantis importas privalo būti rezervuojamas. Todėl būtina pereiti nuo importuojamos elektros prie vietinių pigių elektros generavimo šaltinių, sukurti naujas technologijas bei pramonės šakas;

užbaigsime Baltijos šalių rinkų izoliaciją ir visapusiškai integruosime jas į Europos energetikos rinką, įgyvendinsime Europos energetinio saugumo strategiją bei užtikrinsime, kad laiku būtų užbaigti pagrindiniai energijos tiekimo saugumo infrastruktūros projektai, kurie leistų padidinti energetinį saugumą Baltijos šalių elektros ir dujų sektoriuose;

tai užtikrinti numatome: įvertinant tarptautines elektros jungtis bei užtikrinant integraciją į ES sistemą, sieksime sinchronizacijos projekto įgyvendinimo sujungiant Lietuvos elektros sistemą su kontinentinės Europos tinklais;  
    
sieksime konkurencingos vietinės elektros energijos gamybos, subalansuotos atsinaujinančių energijos išteklių plėtros;

skatinsime atsinaujinančios energetikos plėtrą mažiausiomis sąnaudomis jungiant į esamą energetinę infrastruktūrą. Sieksime  2020 m.  30 proc.  generacijos iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Skelbsime aukcionus suteikiant kvotas plėtrai visoms atsinaujinančių energijos išteklių rūšims (nediskriminuojant vėjo, saulės, vandens, bio ir kitų atsinaujinančių energijos išteklių rūšių);

išnagrinėsime vėjo jėgainių statybos galimybę  jūroje;

išnaudodami biomasės potencialą Lietuvoje, skatinsime investicijas į biomasių jėgaines; išnagrinėsime galimybes saulės fotoelektrinių modulių sistemų panaudojimą, skirtų vandens šildymui;

skatinsime biodujų jėgainių, tiekiančių šilumos energiją vartotojams, plėtrą;

skatinsime  saulės kolektorių sistemų panaudojimą ruošti karštam vandeniui bei šildyti patalpas;

užtikrinsime Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių naudojant atliekas projektų įgyvendinimą;

sieksime, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija užtikrintų objektyvių sprendimų priėmimą;

sieksime, kad energijos paslaugų kainos būtų logiškos ir pagrįstos;

siekiant sumažinti vartotojams energetikos paslaugų kainas, siūlysime apriboti įmonių investicijos grąžos normą iki 2,5 procento;

peržiūrėsime viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) nustatymo principus;

pateiksime konkrečius pasiūlymus, kaip didinti elektros energijos vartojimo efektyvumą;

kursime konkurencingą Lietuvos energetinę sistemą uždrausdami savivaldybių šilumos tinklų nuomą ar kitokį perleidimą privatiems asmenims. Nustatysime, jog Vyriausybės leidimu gali būti privatizuojami tik nedideli šilumos perdavimo tinklai, kuriais realizuojama mažiau kaip 10 GWh per metus šilumos;

administraciniais ir kainodaros svertais sieksime, kad didžioji dalis šilumos būtų gaminama iš biokuro, taip atpiginsime šildymą;

padidinsime investicijas į tyrimus, kurie paskatintų efektyvų energijos vartojimą ir atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą. Sieksime inovacijų diegimo, kurios ne tik užtikrintų energijos tiekimo saugumą, švarumą ir patikimumą bei prieinamumą, bet kartu suteiktų naują postūmį pramonei;

supaprastinsime mažųjų hidroelektrinių įrengimo sąlygas;

sumažinsime  valstybės nuosavybės teise  priklausančiuose ir kituose pastatuose energetinius kaštus 15 proc. diegiant išmaniąsias  (SMART)  technologijas,  centralizuojant energetinį monitoringą.

GAMTA IR ŽMOGUS

Siekiant užtikrinti tvarų ir neigiamo poveikio aplinkai nedarantį ekonominį augimą, sieksime suderinti aplinkosaugos, ekonominės ir socialinės plėtros interesus.

Sieksime visapusiškai įgyvendinti ES darnaus vystymosi strategijos prioritetus Lietuvos ūkio plėtroje: klimato kaita ir švari energijos gamyba, darnus transportas, tausojantis vartojimas, darnus vartojimas ir gamyba, gamtos išteklių apsauga ir valdymas, visuomenės sveikata, socialinė įtrauktis, demografija. Spręsime praktinėmis priemonėmis darnaus vystymosi iššūkius.

Įgyvendinsime pagrindinių Lietuvos ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimą, didindami ekologinį jų efektyvumą ir įtraukdami aplinkos interesus į jų vystymosi strategijas;

parengsime priemones ir pilnai įgyvendinsime Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje pasiektus susitarimus;

užtikrinsime sklandų teritorijų planavimą;

nevaldoma miestų plėtra daro didžiulę žalą ne tik žmogui, bet ir aplink esančioms teritorijoms bei gamtai, todėl kartu su visuomenės atstovais, vietos savivalda ir atsakingo verslo atstovais rūpinsimės sklandžiu, nebiurokratizuotu teritorijų planavimu, užtikrinsime darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, išsaugodami vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes;
užtikrinsime darnaus vystymosi principus ir visuomenės poreikius atitinkantį teritorijų planavimo, statybos ir būsto plėtros procesų, statinių naudojimo ir priežiūros efektyvų valstybinį reguliavimą.

Tobulinsime vandentvarkos, atliekų ir oro kokybės valdymo sistemas

Sieksime  užtikrinti, kad visos generuojamos nuotekos būtų surenkamos ir sutvarkomos taip, kad atitiktų ES nustatytus reikalavimus. Mažinsime aplinkos taršą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis, taip apsaugosime urbanizuotas teritorijas nuo perteklinio vandens keliamos rizikos ir užkirsime kelią teršalų patekimui į paviršinius vandens telkinius;

atliekų tvarkymo politikoje sieksime įgyvendinti šiuos prioritetus: atliekų vengimo, atliekų rūšiavimo, antrinio panaudojimo ir perdirbimo. Mažinsime atliekų, ypač komunalinių biologiškai skaidžių atliekų, patenkančių į sąvartynus, dalį. Stiprindami valstybės ir visuomeninę atliekų tvarkymo kontrolę, optimizuosime gyventojų ir verslo mokesčius už atliekų tvarkymą;

mažinsime komunalinių atliekų tvarkymo mokesčius gyventojams, efektyviai rūšiuojantiems atliekas. Ypač skatinsime pirminį atliekų rūšiavimą ir antrinį jų panaudojimą. Plėtosime biologiškai skaidžių atliekų atskyrimą pirminiame rūšiavime ir užtikrinsime jų efektyvesnį perdirbimą;

sudarysime sąlygas gyventojams greitai, netrukdomai ir nemokamai atiduoti nenaudojamas padangas;

pertvarkysime ir optimizuosime pavojingų atliekų tvarkymo sistemą, kad racionaliau panaudotumėme sukurtus pavojingų atliekų tvarkymo pajėgumus;

skirsime ypatingą dėmesį gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų susidarymo prevencijai, kad gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų nedaugėtų arba bent daugėtų kur kas (ne mažiau kaip du kartus) lėčiau nei auga gamyba;

kartu su privačiu verslu plėsime energetinę vertę turinčių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumus ir taip mažinsime atliekų šalinimo sąvartynuose apimtis ir  atliekų  tvarkymo mokesčius;

mažinsime miestų ir gyvenviečių oro taršą modernizuodami visuomeninį transportą, skatindami plačiau naudoti elektromobilius ir hibridines transporto priemonės, remdami pažangius pertvarkymus centralizuoto ir individualaus šildymo sistemose, šilumos ir elektros energijos gamyboje;

oro taršą mažinsime plačiau diegdami ekoinovatyvias technologijas, skatindami tausojančio vartojimo principų taikymą, diegdami aplinkosauginį auditą, skatindami įmonių socialinę atsakomybę, diegdami „žaliųjų pirkimų“ principus.

Platesnis atsinaujinančių energijos išteklių (vėjo, saulės, vandens, biomasės, žemės gelmių energijos) naudojimas, mažos galios kogeneracinių elektrinių plėtra, platesnis biokuro ir biodegalų naudojimas energetikoje ir transporte sudarys galimybę sumažinti iškastinio organinio kuro naudojimą ir su tuo tiesiogiai susijusią oro taršą, mažės ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų.

Užtikrinsime, kad požeminis vanduo, vidaus paviršiniai vandens telkiniai ir Baltijos jūra būtų geros ekologinės ir cheminės būklės. Skatinsime ir padėsime gyventojams prisijungti prie centralizuotų vandens tiekimo ir kanalizacijos sistemų. Remsime grupinių vandens tvarkymo sistemų kūrimą ir atnaujinimą.

Tausosime gamtos išteklius, išsaugosime kraštovaizdį ir biologinę įvairovę

Didinsime Lietuvos miškingumą, miškų medynų produktyvumą ir užtikrinsime geresnį miškų naudojimą rekreacijai ir ūkio poreikiams. Skatinsime miškininkystės mokslo plėtrą, o valstybinių miškų valdymo sistemoje užtikrinsime stabilumą. Remsime privačių miškų tvarkymą ir racionalų jų panaudojimą;

skatinsime atkurti ir gausinti vertingų žuvų išteklius, stipinsime žuvivaisos gamybinius pajėgumus, remsime žuvininkystės mokslą. Modernizuosime valstybinių ir privačių vandens telkinių naudojimo ir kontrolės sistemas;

užtikrinsime optimalų medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymą, atsižvelgdami į Lietuvos regionų ekosistemų būklę, gamtos sąlygas, mokslo rekomendacijas bei ūkininkų interesus;

sieksime išsaugoti Lietuvos krašto išskirtinumą, kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, užtikrinti ekosistemų gyvybingumą, stabdysime biologinės įvairovės nykimą, ekosistemų ir jų teikiamų paslaugų kokybės blogėjimą, kur įmanoma, sieksime jas atkurti, kad kuriamas kraštovaizdis būtų biologiškai visavertis, informatyvus, estetiškas, socialiai priimtinas, patogus ir ekonomiškas;

tobulinsime saugomų teritorijų valdymą, plačiau įtrauksime visuomenę ir savivaldą, didinsime jų vaidmenį aplinkosauginėje sistemoje;

tobulinsime žemės gelmių išteklių ir dirvožemio valdymą, plėtosime geologinius gelmių tyrimus ir gerinsime geologinės aplinkos kokybę, atsižvelgdami į aplinkosauginio mokslo reikalavimus. Tvarkysime pažeistas ir užterštas teritorijas;

užtikrinsime darnų energetikos išteklių naudojimą, remsime daugiabučių ir mažabučių  gyvenamųjų namų bei visuomeninių pastatų renovaciją, mažinsime iškastinio kuro panaudojimą, plačiau naudosime atsinaujinančius energijos išteklius. Diegdami tipinius renovacijos projektus ir stiprindami renovacijos kontrolės sistemą, mažinsime renovacijos kaštus, stiprinsime jos patrauklumą gyventojams. Skatinsime mažai energiją naudojančių pastatų statybą;

sieksime ugdyti visuomenės, verslo ekologinę savimonę ir plačiau pasitelksime visuomenines organizacijas. Ypatingą dėmesį skirsime visuomenės aplinkosauginiam švietimui ir aplinkai kuo mažiau žalos darančio gyvenimo būdo propagavimui, kaip vienam iš darnaus vystymosi prioritetų.  Remsime aplinkosauginius judėjimus ir aplinkosaugines organizacijas, reikalausime plačiau jas įtraukti, priimant visuomenei svarbius valdžios sprendimus;

Užtikrinsime, kad aplinkos kokybė būtų stebima, kontroliuojama ir vertinama laikantis ES reikalavimų, o visuomenei būtų operatyviai teikiama tiksli ir patikima informacija apie aplinkos būklę ir aplinkai daromą poveikį.


ŽEMĖS ŪKIS IR KAIMO PLĖTROS POLITIKA

Gerinsime kaimo žmonių gyvenimo kokybę. Ypatingą dėmesį skirsime ūkių modernizavimui, modernių technologijų ir inovacijų diegimui. Skatinsime ekologiškų natūralių, nacionalinės kokybės ir tradicinių produktų gamybą. Remsime smulkius ir vidutinius  šeimos bei prekinius ūkius.

Kaimo plėtra ir stiprėjimas yra kaimiškųjų vietovių gyvybingumo ir viso žemės ūkio pagrindas. Kaimo plėtrai reikia žmonių, patogiai gyvenančių kaime, dirbančių  jame ir už darbą gaunančių orias pajamas.

Todėl vienas svarbiausių uždavinių – pritraukti į kaimus jaunų specialistų, ūkininkų, verslininkų, suinteresuotų ne tik dirbti, kurti verslą, bet ir gyventi bei kurti šeimas kaime. Tam turi būti sudarytos patrauklios gyvenimo kaime sąlygos, kad žmogus nebijotų keisti miesto į kaimą, kad jaustųsi jame laukiamas bei būtų finansiškai saugus. Tam būtina formuoti ir teigiamą kaimo įvaizdį visuomenėje.

Prioriteto tvarka remsime jaunųjų ūkininkų ūkių kūrimąsi siekdami, kad kaimo vietovių gyvybingumas augtų, o jau veikiantys ūkiai plėstųsi ir įgautų tęstinumo, mažėtų jaunimo nedarbas regionuose bei emigracija;

sukursime būsto jauniems specialistams ir jų šeimoms kaimiškose vietovėse įsigijimo kompensavimo tvarką;

sieksime subalansuotos teritorinės kaimo ekonomikos ir bendruomenės plėtros, įskaitant užimtumo kūrimą ir rėmimą, skatinsime kaimo žmonių verslumą;

teiksime paramą ekonominės veiklos pradžiai kaimo vietovėse;

atsižvelgdami į Lietuvos agrarinio sektoriaus ir visos valstybės poreikius, užtikrinsime aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistų rengimą – skirsime tikslinį finansavimą labiausiai šalies agrariniam sektoriui reikalingoms universitetinėms studijų programoms, rengiančioms aukštos kvalifikacijos žemės ūkio specialistus;

Lietuvos agrarinės ekonomikos plėtra neatsiejama nuo ūkininkų švietimo bei tęstinio mokymosi, todėl užtikrinsime efektyviai veikiančią mokslo, mokymo bei konsultavimo sistemą;

didinsime žemės ūkio mokslinių tyrimų indėlį į šalies agrarinės ekonomikos plėtrą – skatinsime taikomuosius ir fundamentaliuosius tyrimus. Peržiūrėsime kvalifikacinius reikalavimus žemės ūkio krypties universitetų dėstytojams, institutų mokslo darbuotojams. Sieksime orientuoti jų veiklą taikomiesiems tyrimams, skatinantiems inovacijas žemės ūkyje ir konkurencingumo didinimą;

skatinsime inovacijų sklaidą, kuri padėtų efektyviau naudoti turimus išteklius, o žinios būtų greičiau pritaikomos naujų produktų bei paslaugų kūrimui.

Gyvenimo kaimiškoje vietovėje įvaizdis gerėja, tačiau tam, kad žmonės neemigruotų, kad jaunimas pasiliktų savo gimtosiose vietose gyventi ir dirbti, kad atvyktų naujakurių, reikia ir greitesnių pokyčių aplinkoje. Tai - tvarkingi keliai, susisiekimo patogumas ir išvystyta infrastruktūra.

 
Efektyviai ir racionaliai panaudosime ES paramos lėšas žmonių gyvenimo gerovei kaimuose kelti. Sieksime, kad kasmet būtų skiriama lėšų rajoninių kelių ir žvyrkelių asfaltavimui bei priežiūrai;

taip pat suderinsime kaimo bendruomenių poreikį gyventi švaresnėje, neužterštoje aplinkoje, orientuosimės į aplinką tausojančių ūkių plėtrą, skatinsime plačiau naudoti atsinaujinančią energetiką;

skatinsime biojėgainių statybą ir bioenergetikos plėtrą, energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybos žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose didėjimą;

didinsime finansavimą melioracijos įrenginių priežiūrai ir renovacijai, skatinsime vykdyti rūgščių dirvų kalkinimo darbus, didinti humuso kiekį dirvožemyje;

neleisime Lietuvoje auginti genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Lietuvos žemės ūkį matome kaip išskirtinės kokybės, natūralių ir sveikų produktų gamybos šaltinį. Produktų, kurie konkurencingi ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose.

Pakeisime Viešųjų pirkimų įstatymą, kad ligoninėse, ugdymo įstaigose ir kitose valstybinėse maitinimo įstaigose būtų tiekiamas maistas, pagamintas iš Lietuvoje užaugintos produkcijos.
Skatinsime ūkių modernizavimą, technologijų bei inovacijų lygio kėlimą;
 
siekdami išlaikyti gyvybingą kaimą, sudarysime sąlygas smulkių ir vidutinių šeimos ūkių stiprėjimui ir plėtrai;

Lietuvos žemės ūkio ateitis – kooperacija. Todėl skirsime paramą ūkių kooperacijai, tiesioginių pardavimų ir vietinės rinkos vystymui. Sieksime, kad 90 proc. smulkiųjų ūkių būtų kooperuoti;

plėsime tiesioginės prekybos gyvulininkystės, daržininkystės, sodininkystės ir augalininkystės produktais formų įvairovę;

siekdami stabilizuoti ekonominius santykius tarp žemės ūkio produktų gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, sukursime šiuos santykius apibrėžiančią sistemą, kad nė viena šalis nepiktnaudžiautų savo padėtimi;

besikeičianti žemės ūkio sektoriaus vieta ekonomikoje, didėjanti kaimo rekreacinių išteklių reikšmė ir kaimo, kaip patrauklios gyvenamosios vietos, populiarinimas, reikalauja žemės ūkio verslų – ypač alternatyvių – įvairovės. Todėl skatinsime agroturizmą, ekoturizmą, tradicinius kaimo verslus, remsime tradicinių amatų centrų veiklą;
 
žemės ūkio bei maisto produktų eksportui atversime naujas rinkas, skatinsime ūkininkus bei verslininkus aktyviai naudotis jomis. Sieksime sudaryti vienodas konkurencines sąlygas Lietuvos ūkininkams bei gamintojams tarptautinėse rinkose;

sieksime, kad tiesioginės išmokos, skiriamos Lietuvos ūkininkams, pasiektų ES valstybių narių gaunamų išmokų vidurkį;

atnaujinsime žuvų veislynus, įgyvendinsime žuvivaisos ir žvejybos infrastruktūros plėtros priemones, leidžiančias iš esmės pagerinti tradicinės verslinės bei mėgėjiškos žvejybos sąlygas, saugosime bei gausinsime žuvų išteklius;

skatinsime ir remsime mėsinių galvijų ir avių auginimą nederlingose žemėse, taip sukurdami papildomas darbo vietas ir pridėtinę vertę;

stiprinsime daržininkystės, sodininkystės bei šiltnamių sektorių;

plėtosime nacionalinę augalų bei gyvulių selekciją, sėklininkystę bei veislininkystę, skirdami tam deramą finansavimą;

baigsime nuosavybės teisių į žemę ir mišką atkūrimą kaimo vietovėse, remsime žemės konsolidaciją, leidžiančią efektyviau panaudoti žemės sklypus bei gerinti ūkininkavimo sąlygas.


VALSTYBĖS VALDYMAS

Vertindami politinius, socialinius, ekonominius, kultūrinius procesus mūsų valstybėje, sieksime esminių teigiamų poslinkių, pertvarkydami valstybės valdymo institucijas.

Sieksime efektyvesnio Seimo darbo

Surengsime referendumą Seimo rinkimų sistemai keisti. Rinkimų sistemą pakeisime iš mišrios į proporcinę (renkant Seimo narius įstatymu nustatytose apygardose ne mažiau kaip tris ir ne daugiau kaip septynis narius). Seimo rinkimus  siūlysime  pavasarį – kovo pirmąjį šeštadienį;

sumažinsime Seimo narių skaičių iki 111 (atsižvelgdami į mažėjantį gyventojų skaičių), jų atstovavimą susiesime su konkrečių administracinių vienetų gyventojais, sukuriant bendro atstovavimo ir sveikos konkurencijos aplinką. Suvienodinsime Seimo narių statusą. Seimo narys gali būti skiriamas tik Ministru Pirmininku;

tobulinsime Vyriausybės darbą,  optimizuosime  ministerijų  skaičių ir struktūrą taip, kad ministerijų reguliavimo sričiai būtų  priskiriamos giminingos valdymo sritys (žemės ūkis ir miškai, ūkio valdymas ir energetika, švietimo ir jaunimo reikalai, teritorijų planavimas, regionų plėtra ir vietos savivalda, socialiniai reikalai, darbo ir šeimos politika ir kt.);

atsisakysime  ministerijoms nebūdingų  ūkinės veiklos  funkcijų (paliekant  politikos formavimo ir jos įgyvendinimo, priežiūros funkcijas);

optimizuosime kontrolės ir priežiūros institucijas (nustatant priežiūrą vykdančių institucijų  vieningą statusą, mažinant jų skaičių, stiprinant Vyriausybės atstovo institucijos vaidmenį koordinuojant  kontrolės – priežiūros institucijų veiklą aukštesniuose administraciniuose vienetuose – apskrityse).

Sieksime realios – tvarios  regionų plėtros

Stiprinsime regionų plėtros tarybos statusą (suteikiant juridinio asmens statusą), atitinkamai panaikinant Regionų plėtros departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos;

sieksime, kad regionų plėtros tarybos įvertintų visų į regioną nukreipiamų investicijų tikslingumą.

Stiprinsime vietos savivaldos institucijų veiklos efektyvumą bei jų sąveiką su vietos  gyventojais  ir bendruomenėmis

Siūlysime pakeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją nustatant, kad atstovaujamoji  savivaldybės institucija yra administracinio vieneto gyventojų renkama savivaldybės taryba, taip pat, kad vykdomoji savivaldybės institucija yra administracinio  vieneto gyventojų  renkamas savivaldybės meras, atskaitingas gyventojams ir savivaldybės tarybai;

siekdami didesnio savivaldybių vidaus decentralizavimo įstatymais taip pat numatysime  savivaldybių taryboms teisę suteikti seniūnijoms skirtingą juridinį statusą, išplėsti seniūnaičių sueigos prie seniūnijų sudėtį, apjungiant į ją bendruomenių bei kitų visuomeninių organizacijų atstovus, kad visi seniūnijos aptarnaujamoje teritorijoje rengiami projektai būtų vertinami išplėstinėse sueigose;

sieksime, kad valstybės ir savivaldybių tarnautojais dirbtų aukšto lygio profesionalūs specialistai, kad jų atlyginimas būtų adekvatus ir atitiktų rinkos dydį;

įstatymais sugriežtinsime valstybės pareigūnų ir tarnautojų atsakomybę už teisės ir etikos pažeidimus. Užtikrinsime, kad pažeidę etiką valstybės tarnautojai nebūtų priimami į valstybės tarnybą;

sugriežtinsime valstybės tarnautojų, vadovų atsakomybę už neveiklumą, aplaidumą, už neatliktus darbus;

viešinsime valstybės ir savivaldybių įstaigų veiklą, priimamus sprendimus: valstybės ir savivaldybių įstaigų darbas taps viešas ir skaidrus, o į piliečių nuomonę bus ne tik įsiklausoma, bet ir reaguojama;

nustatysime, kad teisės aktai būtų priimami atsižvelgiant į visuomenės poreikius ir nuomonę, o rengiamų naujų ir jau galiojančių teisės aktų poveikį visuomenei vertintų ekspertai, mokslo įstaigos, taip pat suinteresuotos verslo ir savivaldos institucijos. Ne tik užtikrinsime visuomenės informavimą apie priimamus įstatymus ar sprendimus, bet ir įtrauksime ją į teisės aktų rengimą;

sieksime efektyvaus ir operatyvaus piliečių skundų nagrinėjimo;

sieksime plataus piliečių dalyvavimo tvarkant visuomenės reikalus, sprendžiant įvairias politines, ekonomines, socialines ir kultūrines problemas;

sistemingai tirsime visuomenės raidą, rengsime gyventojų apklausas, analizuosime kylančias problemas ir jas spręsime atsižvelgdami į piliečių nuomonę.

KOVA SU KORUPCIJA

Korupcija yra viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių visuomenėje, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai ir teisinei valstybei, iškreipiantis socialinį teisingumą, sąžiningą konkurenciją, verslo sąlygas, mažinantis ekonomikos augimą, keliantis pavojų valstybės valdymui, valstybės ar savivaldybių įstaigų stabilumui ir visuomenės moralei. Korupcija sietina su pernelyg dideliu biurokratijos ir reglamentavimo mastu, sprendimų diskrecijos ir atskaitingumo pusiausvyros nebuvimu.

Nors korupcijos lygis Lietuvoje mažėja, tačiau ekspertai pažymi, kad politikai ir valstybės tarnautojai turi geriau atsiskaityti visuomenei, o priimti įstatymai neveikia. Turime praskaidrinti lobistinę veiklą bei iš esmės pagerinti viešųjų paslaugų kokybę.

Didinsime skaidrumą viešajame sektoriuje

Įvertinsime objektyvius korupcijos masto kriterijus (korupcijos suvokimo indeksą, korupcijos žemėlapį ir kt.) ir atnaujinsime ilgalaikę nacionalinę kovos su korupcija programą;

sustiprinsime viešojo saugumo institucijų kontrolės mechanizmą, kuris eliminuotų korupcijos pasireiškimo tikimybę;

užtikrinsime apsaugą asmenims, kurie savanoriškai prisideda prie kovos su korupcija, tokiu būdu sieksime skatinti visuomenę nelikti abejingą korupcijos apraiškoms;

numatysime teisingas ir veiksmingas teisines priemones nusikalstamu būdu įgyto turto paieškai;

valstybės tarnautojams nustatysime prievolę deklaruoti turtą, apie kurią mokesčių administratorius neturi galimybės gauti informacijos iš kitų šaltinių;

užtikrinsime korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų tinkamą kriminalizavimą suderindami su Lietuvos prisiimtais tarptautiniais ir Europos Sąjungos įsipareigojimais dėl korupcijos prevencijos;

užtikrinsime sąžiningą konkurenciją, skaidrų ir racionalų prekių, darbų ar paslaugų pirkimą vykdant viešuosius pirkimus, stiprinant viešųjų pirkimų priežiūrą;

pertvarkysime sveikatos priežiūros įstaigų koordinavimo sistemą, didinsime sveikatos priežiūros įstaigų veiklos skaidrumą,  sukurdami sveikatos priežiūros srityje viešus ir skaidrius paramos teikimo, gavimo ir panaudojimo būdus;

užkirsime kelią, kad kriminalinės žvalgybos gauta informacija, kovojant su korupcija, nebūtų naudojama politiniais tikslais.

TEISĖ IR TEISĖTVARKA

Sieksime, kad teisėsaugos institucijos  efektyviai dirbtų,  saugodamos  šalies gyventojų  teises ir laisves, operatyviai ir veiksmingai reaguotų į teisės pažeidimus;
 
stiprinsime policijos, saugumo, kitų teisėsaugos institucijų, teismų ir prokuratūros bendradarbiavimą kovojant su terorizmu,  organizuotu nusikalstamumu, prekyba žmonėmis, narkotikais, kitomis tarptautinį pobūdį įgijusiomis nusikalstamomis veikomis;

stiprinsime šalies išorinių sienų kontrolės politiką,  kovą su nelegalia migracija, užsiimsime jos prevencija ir kontrole.

Teisingumas visuomenėje

Sieksime teisingumo, kaip pamatinės visuomenės vertybės, ilgalaikio sugyvenimo ir klestėjimo pagrindo. Jį įtvirtinsime specialiomis teisinėmis priemonėmis: teisėsaugos, specialiai sukurtų institucijų, įstaigų bei organizacijų veikla bei glaudžiu jų bendradarbiavimu.

Sieksime visuomenės suvokimo, kad teisingumas padeda spręsti socialines problemas. Kadangi rinkos ekonomikos principai, valstybės institucijos, įstatymai veikia ne patys savaime, o per žmones, jie veikia taip, kaip tie žmonės yra nusiteikę doros, teisingumo ir teisėtumo atžvilgiu. Tuo pagrindu ugdysime teisingumo sąmonės visuomenėje augimą, stiprėjimą, populiarėjimą;

atsižvelgdami į dabartinę situaciją bei visuomenės lūkesčius, sieksime užtikrinti, kad valstybės tarnautojai ir pareigūnai, eidami pareigas, preciziškai laikytųsi ir vykdytų įstatymus;

skirsime didesnį dėmesį vartotojų teisėms. Siekdami efektyvesnės vartotojų teisių apsaugos, visas vartotojų teises ginančias valstybines institucijas apjungsime į vieną centralizuotą vartotojų teises ginančią instituciją;

griežtinsime asmens duomenų apsaugą ir numatysime adekvačias ir atgrasančias sankcijas už asmens privataus gyvenimo pažeidimą;

siekdami piliečiams palengvinti privalomų pareigų atlikimą  ir skatindami jų aktyvumą prisidėti prie valstybės valdymo, plėsime paslaugų sektorių elektroninėje erdvėje, įteisindami internetinį balsavimą;

plėtojant teisingumą visuomenėje itin svarbu sumažinti visų registrų, antstolių ir notarų teikiamų paslaugų įkainius. Visų minėtų veiksmų atlikimas būtų žingsnis link teisingumo visuomenėje didinimo.

Užtikrinsime viešąjį saugumą
 
Sieksime vieno iš svarbiausių visuomenės poreikių – gyventi saugioje aplinkoje, kurioje užtikrinama apsauga nuo pavojų žmonių gyvybei, sveikatai ir turtui. Viešasis saugumas suvokiamas kaip asmens ir visuomenės teisėtų interesų apsauga nuo nusikalstamų, gaisrų, technologinių avarijų ar gaivalinių nelaimių. Viešojo saugumo užtikrinimas garantuoja saugų žmonių gyvenimą ir bendrą gerovės augimą. Todėl pastarojo užtikrinimas – vienas svarbiausių uždavinių.

Padidinsime savivaldybių aktyvumą sprendžiant viešojo saugumo užtikrinimo ir saugios gyvenamosios aplinkos klausimus;

didinsime policijos autoritetą, skatinsime pasitikėjimą šalinant korupcijos apraiškas šioje srityje;

siekdami kokybiško policijos darbo, užtikrinsime orų atlyginimą ir socialines garantijas;

reikalausime, kad policijos pareigūnai laikytųsi aukščiausių moralės ir elgesio reikalavimų;

didinsime policininko profesijos patrauklumą, siekdami į sistemą pritraukti jaunų, kvalifikuotų, sąžiningų žmonių;
 
gerinsime policijos pareigūnų atranką į tarnybą, siekiant, kad pareigūnais dirbtų tik patikimi ir reikiamą išsilavinimą turintys asmenys;

stiprinsime ikiteisminio tyrimo grandį, kadangi didelis darbo krūvis ir maži atlyginimai nepritraukia aukštos kvalifikacijos specialistų, o jauni asmenys, įgiję patirties, skuba palikti ikiteisminio tyrimo sistemą;

padidinsime gyventojų pasitikėjimą teisėsaugos institucijomis;

kursime saugią gyvenamąją aplinką, mažinsime žmonių abejingumą, padėdami kiekvienam asmeniui suvokti savo pareigą ir teisę apsaugoti save ir kitus, skatindami žmonių savisaugą ir bendradarbiavimą su teisėsaugos institucijomis;

stiprinsime Lietuvos Respublikos sienos apsaugą, tokiu būdu kovosime su išaugusia nelegalia migracija bei neteisėtai įvežtų prekių cirkuliacija rinkoje;

mažindami gaisrų keliamą pavojų, plėsime prevencinę gaisrų veiklą, sujungdami tiek valstybės, tiek ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pastangas ir užtikrindami veiksmingą gaisrų prevenciją visoje valstybės teritorijoje;

didinsime kaimo vietovėse priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų materialų stabilumą, aprūpindami kokybiška gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika ir įranga;

atnaujinsime civilinės saugos priemones, kurių saugojimo terminas baigiasi.

Nešališki ir kvalifikuoti teismai

Nešališki ir kvalifikuoti teismai – pagrindinė demokratijos egzistavimo sąlyga. Teismų sistema glaudžiai susijusi su valstybe ir pačia visuomene, todėl privalu skirti didelį dėmesį tiek  teismams, tiek teisėjams.

Tobulindami teisinę sistemą, plėtosime neteisminį ginčų sprendimą skatinant mediacijos taikymą;

siekdami objektyvaus teisingumo į teismų sistemą įvesime tarėjų institutą;

plėsime neteisminį ir nemokamą vartotojų ir verslininkų ginčų sprendimą;

mažinsime teisėjų darbo krūvį, jiems nebūdingas funkcijas perduodami kitiems subjektams, taip pat didindami jų padėjėjų skaičių;

stiprinsime teismų nepriklausomumą, o pažeidus nešališkumo principą – taikysime teisėjams griežčiausias sankcijas;

užtikrinsime kokybišką valstybės garantuojamą teisinę pagalbą neįgaliesiems piliečiams ir kitiems socialiai pažeidžiamiems piliečiams, kuriuos jungia juridiniai asmenys bei smulkusis  verslas;

siekdami nusikaltimą padariusį asmenį ne izoliuoti nuo visuomenės, bet jį resocializuoti, mažinsime nusikaltimų recidyvą. Tokiu būdu šiems asmenims teismai turėtų atsakingiau paskirti laisvės atėmimo bausmes ir taikyti veiksmingesnes alternatyvas;

administracinės ir baudžiamosios politikos kryptis orientuosime ne į jos griežtinimą, bet į atsakomybės neišvengiamumą.

Prokuratūros stiprinimas

Prokuratūra – tai tiltas tarp ikiteisminio tyrimo ir teismų. Jos ginamas viešasis interesas atspindi ir išreiškia svarbiausias pamatines visuomenės vertybes, dėl to itin svarbu, kad būtų išsamiai ir greitai atskleistos nusikalstamos veikos, užtikrintas saugumo jausmas visuomenėje.  Pastaruoju metu ypač padidėjusi nusikalstamumo grėsmė, apimanti organizuotus, elektroninius, ekonominius finansinius bei korupcinius nusikaltimus. Dėl to svarbu plėtoti, stiprinti ir tobulinti šią jungiančią grandį, siekiant maksimalios svarbiausių vertybių apsaugos.

Didinsime prokuratūros valstybės tarnautojų ir darbuotojų bendrųjų ir specialiųjų gebėjimų lygį, kelsime jų profesinę kvalifikaciją, siekdami efektyvesnio ir veiksmingesnio baudžiamojo persekiojimo;

stebėsime prokurorų veiklos kokybę ir aiškiai nustatysime jų atsakomybę už netinkamą ikiteisminio tyrimo kontroliavimą ir bylos ištyrimo kokybę;

paskirstysime darbo krūvį, suteikdami apylinkių prokuratūroms galimybę tirti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Tokiu būdu sieksime, kad prokurorai įgytų aukštesnę kvalifikaciją ir  žinių, kurios garantuotų karjeros galimybes;

tobulinsime Generalinio prokuroro skyrimo tvarką;

visas teismo ekspertizes atliekančias įstaigas sujungsime į vieną ekspertizių tyrimų institutą, kuriame būtų atliekamos aukščiausio kokybės teismo ekspertizės, atitinkančios mokslo pažangą ir atliekamų ikiteisminių ir kitų tyrimų poreikius, tokiu būdu užtikrinant greitesnį teismo ekspertizių atlikimo laiką.   
 
Teisėkūros kokybės gerinimas

Teisėkūros proceso organizavimas ir su tuo susiję LR Seimo priimamų įstatymų kokybės klausimai yra svarbūs veiksniai, lemiantys valstybės teisinės sistemos būklę. Seimo veikla teisėkūros srityje yra hiperaktyvi, teisėkūros darbotvarkė itin intensyvi. Seime užregistruojama ir priimama labai daug teisės aktų projektų. Akivaizdu, jog Seimo ilgalaikiu prioritetu yra tapę teisėkūros kiekybiniai, bet ne kokybiniai rodikliai. Tai patvirtina tradiciniu tapęs skubos ir ypatingos skubos taisyklių taikymas teisėkūros procese.

Tobulindami teisėkūrą, palaikysime teisinės sistemos stabilumą vengiant nepagrįsto teisės aktų kaitaliojimo;

teisės aktų projektus rengsime tik atsižvelgę į visuomenės nuomonę bei valstybės poreikius. Dar prieš rengiant įstatymo projektą sieksime, kad būtų tariamasi su suinteresuotais subjektais, kurių veiklos sritį sumanyta reglamentuoti ar keisti esamą reglamentavimą;  

nustatysime, kad pavieniai parlamentarai negalėtų teikti įstatymų projektų neužsitikrindami tam tikro rėmėjų skaičiaus, tokiu būdu mažinsime Seimo teisėkūros darbotvarkės „perkrovą“ nuo nekokybiškų projektų;

subalansuosime Parlamento narių ir Vyriausybės teisėkūros iniciatyvą.

SAUGUMAS

Nacionalinis saugumas – valstybės klestėjimo pagrindas. Tik saugioje aplinkoje įmanoma užtikrinti brandžios demokratinės konstitucinės santvarkos funkcionavimą, tvarų ekonomikos augimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, pilietinės visuomenės gyvybingumą.

Būtina nacionalinio saugumo sąlyga – pilietiškai sąmoningų asmenų indėlis į šalies saugumo ir gerovės kūrimą, pasirengimas kritiniu atveju prisidėti prie jos gynybos.

Grėsmės Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui:


Rusijos režimo bei kitų valstybių veikla prieš Lietuvos Respubliką – pastangos daryti įtaką Lietuvos Respublikos politinei sistemai, kariniams pajėgumams, socialiniam ir ekonominiam gyvenimui, kultūriniam bei istoriniam tapatumui, žvalgybos tarnybų veiksmai prieš Lietuvos Respubliką ir tarptautines organizacijas, kurių narė yra Lietuvos Respublika.

Informacinės atakos – Rusijos režimo, kitų valstybių ir nevalstybinių subjektų veiksmai tarptautinėje ir nacionalinėje informacinėje erdvėje neobjektyviai ir klaidinančiai informacijai skleisti, neigiamai viešajai nuomonei formuoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų atžvilgiu.

Kibernetinės atakos – Rusijos režimo, kitų valstybių ir nevalstybinių subjektų elektroninių ryšių tinklų ir informacinių sistemų atakos, kuriomis siekiama sutrikdyti nacionaliniam saugumui strategiškai svarbių ūkio sektorių infrastruktūros funkcionavimą ir nacionaliniam saugumui svarbių valstybės institucijų veiklą, išgauti įslaptintą informaciją, vykdyti kitas nusikalstamas veikas ir taip pakenkti valstybės ir jos piliečių saugumui.

Tarptautinis terorizmas Lietuvos Respublikai gali kelti tiek tiesioginę grėsmę (Lietuvos Respublika gali tapti tarptautinio terorizmo taikiniu, teroristinių išpuolių užsienyje aukomis gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, tarptautinėse operacijose dalyvaujantys kariai ir civiliai), tiek netiesioginį poveikį (Lietuvos Respublika gali būti panaudota kaip tranzito valstybė asmenims, lėšoms ar ginklams judėti, kitokiai paramai tarptautiniam terorizmui).  

Karinių pajėgumų stiprinimas turi tapti prioritetiniu uždaviniu, didinant atgrasomąjį valstybės potencialą.

Įvertinę 21 amžiaus Rytų Europos bei  pasaulio saugumo iššūkius, pasisakome už mišrią Lietuvos kariuomenės struktūrą, kurią sudaro profesionalai ir šauktiniai kariai. Lietuva yra per maža šalis, kad galėtų pasikliauti vien tik profesionaliais kariais, todėl ginti Tėvynę privalo mokėti kiekvienas Lietuvos vyras;

pasisakome už privalomą karinę tarnybą, kurią turi atlikti kiekvienas Lietuvos jaunuolis sulaukęs 18 metų ir šios nuostatos įtvirtinimą LR Konstitucijoje;
 
įgyvendinsime politinių partijų 2014-03-29 susitarimą dėl 2014-2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių;

remsime Šaulių sąjungą bei nevyriausybinių organizacijų, kurios užsiima pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymu, skatinant efektyvios visuotinio pilietinio pasipriešinimo, sistemos kūrimą.

PASAULIS IR LIETUVA

Vykdysime nuoseklią ir aktyvią užsienio politiką, užtikrinančią valstybės saugumą, jos piliečių interesų gynimą, gerus ir abipuse pagarba paremtus santykius su visomis valstybėmis, pagrįstus demokratijos, lygiateisės partnerystės, savitarpio pagalbos ir abipusės naudos principais;

aktyviu ir veiksmingu dalyvavimu tarptautinių organizacijų, ypač NATO, ES ir JT, veikloje užtikrinsime Lietuvos ir Europos saugumą, kartu su demokratinėmis valstybėmis aktyviai dalyvausime sprendžiant nelegalios migracijos, terorizmo, narkotikų ir ginklų platinimo, kibernetinių grėsmių, skurdo, klimato kaitos ir kitus globalius pasaulio iššūkius;

plėtosime glaudesnius ryšius su Baltijos jūros bei Šiaurės valstybėmis (NB8), stiprinsime partnerystę su ES šalimis, o ypač su ES šalimis kaimynėmis – Lenkija, Latvija, Estija;

stiprinsime transatlantinius ryšius, kurie atitinka Europos ir Šiaurės Amerikos puoselėjamas vertybes ir bendrus interesus bei įtvirtina kolektyvinės gynybos įsipareigojimus pagal Vašingtono sutarties 5 straipsnį;

tobulinsime ir stiprinsime diplomatinę tarnybą, atsižvelgdami į Valstybės finansines galimybes, plėsime diplomatinį atstovavimą, gerinsime konsulinių paslaugų kokybę. Sieksime, kad diplomatinė tarnyba aktyviai ir svariai prisidėtų prie esamų rinkų plėtros, naujų rinkų Lietuvos verslui paieškos, geresnių konkurencinių sąlygų tarptautinėje prekyboje užtikrinimo, Lietuvos ekonominių interesų gynimo ir užsienio investicijų pritraukimo;

stiprinsime ryšius su diaspora. Gerinsime bendradarbiavimą su užsienio lietuvių bendruomenėmis, remsime užsienyje gyvenančių lietuvių tautinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimą ir ryšių su Lietuva stiprinimą. Remsime lietuvių neformaliojo švietimo, kultūros centrų, mokyklų steigimą užsienyje, stiprinsime užsienio lietuvių organizacijas;

gerinsime Lietuvos komunikaciją užsienyje, kursime inovatyvios, modernios, turistams patrauklios bei draugiškos valstybės įvaizdį. Remsime vietos savivaldos, mokslo ir kultūros institucijų, nevyriausybinių organizacijų, jaunimo organizacijų tarptautinių ryšių plėtrą, tinkamai pristatysime užsienyje Lietuvos paveldą, kultūros, meno, mokslo ir sporto pasiekimus;

remsime ES plėtros politiką. Ypatingą dėmesį skirsime ES Kaimynystės politikai. Toliau aktyviai remsime ES Rytų kaimynystės šalių siekius vadovautis demokratinėmis vertybėmis, teisinės valstybės principais ir pagarba žmogaus teisėms bei vykdyti reformas, siekiant suartėti su ES. Ypatingą dėmesį ir paramą skirsime bendradarbiavimui su Ukraina, Gruzija, Moldova ir Baltarusija.